Kova dėl širdžių ir protų. Informacinis karas socialiniuose tinkluose
Įkelta:
2022-11-10
Nuotrauka
laida
Nuotraukos autorius:
Eimanto Genio nuotrauka
Aprašymas

Viktoras Denisenko 

 

 

Informacinis karas šiandien yra mūsų kasdienybė. Ir jame kariauja ne viena pusė, siekdama įtvirtinti savo poziciją. Socialiniai tinklai, internetas yra labai aktyvi erdvė. Kremliaus propaganda siekia iškraipyti istorinius faktus, sukurti informacinį chaosą, o informacinę erdvę pripildyti ir perpildyti netikromis žinutėmis, melagienomis bei propagandos naratyvais. Apie informacinį karą ir kodėl jis toks aštrus socialiniuose tinkluose, kalbamės su Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentu, daktaru Viktoru Denisenko. 

– Informacinis karas yra labai plati sąvoka, nes labai dažnai taip yra vadinami skirtingi dalykai. Tarkime, vadinamasis kibernetinis karas. Įsilaužiama į informacines sistemas, bandoma pavogti kokią nors informaciją, kuri yra virtualioje erdvėje. Kita atmaina yra psichologinis karas, susijęs su propagandos skleidimu. Apibendrinant galima pasakyti, kad informacinis karas yra įvairių informacinių priemonių tiek fizinių, tiek ir ne fizinių, panaudojimas siekiant savo tikslų, siekiant paveikti kokią nors auditoriją, kuri yra vertinama kaip priešiška, ir priversti ją patikėti kokiais nors dalykais. Be jokios abejonės, šiandien tai yra aktualus iššūkis, nes mes iš esmės gyvename informaciniame amžiuje.

– Ir tame informaciniame amžiuje ir informaciniame kare, kuriame propagandos be galo daug, turbūt yra įvairiausių priemonių, kurios labai greitai kinta?

– Šioje sferoje pirmiausia didelę įtaką daro naujos technologijos, nes internetas, kaip nauja medija, suteikia labai plačias galimybes. Internete iš esmės neegzistuoja kokių nors sienų: jeigu kalbame apie valstybės sienas, tai informacinė erdvė šiandien yra globali. Tai reiškia, kad kiekvienas, kas turi prieigą, gali veikti bet kurioje informacinėje sferoje. Pagrindiniai pokyčiai, ko gero, yra technologiniai. Galimybė plačiai skleisti kokią nors nepatikimą informaciją, fabrikuoti kokias nors netikras naujienas, arba melagienas. Rusija tuo užsiima ne pirmus metus. Ji turi skirtingus kanalus, tarkim, RT arba „Sputnik“, informaciniai tinklalapiai, medijos, ir neoficialias. Turbūt daugelis žmonių yra girdėję apie internetinius trolius, tai žmonės, kurie apsimeta tikrais vartotojais, bet už pinigus skleidžia tam tikrą informaciją, dažniausiai nepatikimą, netikrą, tam tikras idėjas, žinias ir pan. Iš tikrųjų, jeigu kalbame apie informacinį karą, tai, naudojant karo metaforas, informacinio karo frontas yra labai platus.

– Užsiminėte apie trolius. Kai kuriuos socialinius tinklus naudoja jaunesnė auditorija,  nors populiarųjį feisbuką mėgsta ir šiek tiek vyresnė auditorija. Propagandiniai informacinio karo dalykai renkasi visas tas erdves, bet kaip atpažinti trolius?

– Tai tam tikra problema, nes tokio visiškai patikimo būdo nėra, bet yra tam tikri aspektai, kurie leidžia įtarti, kad ta paskyra, iš kurios rašoma, yra netikra, valdoma trolio. Visada patartina atkreipti dėmesį į pačią paskyrą: kiek informacijos pats numanomas vartotojas apie save atskleidžia: ar nuotrauka tikra, žmogaus, ar kokia nors abstrakti – kačiukas, gėlytė ir pan., koks bendrai yra tos paskyros turinys – ar jis yra stipriai ideologizuotas, o galbūt jis nėra visiškai logiškas. Jei žmogus daro įrašus apie visiškai neutralius dalykus, ir staiga pasirodo kokia nors labai politizuota naujiena, tai irgi gali būti vienas iš požymių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks tų įrašų intensyvumas, nes mes, paprasti vartotojai, dažniausiai socialinėse medijose turime tam tikrą savo vidinį algoritmą, kaip mes darome įrašus. Bet jei žiūrite į paskyrą ir matote, kad žmogus kaip į darbą vaikšto, tai irgi gali būti požymis. Didžiausia problema, kad visi šitie požymiai nebūtinai rodo, kad tas vartotojas yra trolis. Kalbant apie feisbuką, jei tokia paskyra prašosi į draugus, reikėtų pažiūrėti, kiek yra bendrų draugų. Čia irgi yra tam tikra problema, nes feisbuke yra žmonių, kurie priima į draugus visus iš eilės, nebandydami atsirinkti. Reiktų bandyti nustatyti, ar čia realus žmogus, ar čia gali būti kažkokia apgaulė. Visi šie dalykai reikalauja tam tikrų įgūdžių, bet jei žmogus pradeda kreipti dėmesį į tokius dalykus, įgūdžiai laikui einant formuojasi. 

– Ar yra socialinis portretas žmonių, kurie vis dėlto yra labiau pažeidžiami melagienų, netikrų žinių, propagandos?

– Aš visada labai atsargiai kalbu apie tuos dalykus, nes realiai jei žmogus yra vyresnio amžiaus, tai dar nereiškia, kad jis iš tikrųjų bus labiau pažeidžiamas. Bet šiaip manoma, kad egzistuoja tam tikros tendencijos, ir vyresni žmonės neretai minimi kaip labiau pažeidžiami. Priežastys – kad vyresni žmonės gal ne iki galo supranta, kaip veikia internetas, natūraliai jie vertina internetą kaip klasikines medijas – televiziją, radiją, spaudą, kur dirba profesionalai, kurie atrenka informaciją. Internete tokio filtro, tokios kontrolės nėra. Žmonės pratę priimti tą informaciją iš patikimų medijų, yra linkę panašiai vertinti ir internetą. 

Kita įdomi tendencija – kad jaunimas, kuris, atrodytų, puikiausiai žino, kas yra internetas, ir jame „gyvena“, irgi dažnai priskiriami prie labiau pažeidžiamos grupės būtent dėl kritinio mąstymo stokos, pernelyg didelio įsitraukimo į virtualią sferą ir pernelyg didelio pasitikėjimo internetu.  Taigi iš tikrųjų sunku išskirti kokią nors vieną grupę. Tiesiog svarbiausia – kritinis mąstymas, kuris nereiškia, kad reikia viską neigti ir kritikuoti, į viską žiūrėti labai įtariai. Kritinis mąstymas šiuo atveju reiškia gebėjimą analizuoti tą informaciją, kuri patenka į mūsų akiratį, ir gebėjimą pamatyti įtartinus dalykus.

–  Ir pasižiūrėti gal kitu kampu, nes kaip tik vakar teko dalyvauti viename susitikime, kur buvo pasakyta tokia informacija, kuri patvirtinta tyrimais: kad vis dėlto jei Lietuvos jaunimas turi pakankamai žinių, kai kurių dalykų žinių lygis yra aukštesnis nei vidutinis Europoje, tai kritinis mąstymas ir kūrybiškumas vis dar yra žemiau vidurkio. Taigi aišku, kad kritinį mąstymą reikia ugdyti.

– Galėčiau tik pritarti. Mes labai dažnai orientuojamės į Skandinavijos valstybes, tai ten medijų raštingumu rūpinamasi nuo mažens, nuo darželio. Lietuvoje yra tarp politikų sutarimas, kad reiktų integruoti medijų raštingumą į mokyklos sferą, bet tai labai didelis uždavinys ir kol kas to nėra padaryta. Belieka tikėtis, kad ta idėja pavirs kūnu.

– Tenka pastebėti, kad žmonės, reiškiantys priešišką nuomonę, yra labai aršūs komentaruose, nekultūringi, pereinantys į asmeniškumus, diskutuoja ne faktais, ne argumentais, o tiesiog ta pikta, bloga, įžeidžiančia emocija ir žodynu.

– Tai kompleksinis klausimas, į kurį sudėtinga atsakyti paprastai. Bet jeigu bandytume akcentuoti tam tikrus aspektus, tai pradėkime nuo to, kad pats žodis „trolinimas“ iš pat pradžių, kalbant apie internetinį žodyną, atsirado kaip įžeidinėjimas. Taigi trolinimas gali būti aiški taktika norint sužlugdyti konstruktyvią diskusiją internete, kai normalūs pašnekovai, kurie normaliai bendrauja internete, tiesiog pabėga iš tos diskusijos, nes ji tampa neproduktyvi ir įžeidžianti. Kitas dalykas susijęs su tuo, kad kartais labai sunku atskirti trolį nuo žmogaus, kuris iš tikrųjų tiki kažkokia idėja. Kartais tiesiog neįmanoma to nustatyti, nes mes kalbame ne apie žinojimą, o apie tikėjimą. Tikėjimas pats savaime yra labai emocingas, ir žmogus galbūt iš tikrųjų neturi racionalių argumentų arba jo atseit racionalūs argumentai yra silpni, ir žūtbūt norėdamas apginti savo pozicijas jis tiesiog nesugeba plėtoti konstruktyvios diskusijos. 

– Ką gi daryti tai kitai pusei – ar veltis į tokias diskusijas, ar tęsti jas? Sakoma, kad prieš propagandą geriausias ginklas yra tiesa, bet, ypač socialiniuose tinkluose, gali tiesiog paskęsti. Kaip elgtis pamačius netikrą, neteisingą informaciją: tylėti, bandyti diskutuoti ar bent jau išsakyti savo nuomonę ir taip bent jau prieš save jaustis gerai?

–  Man labai dažnai užduoda šį klausimą. Mano atsakymas galbūt nėra labai optimistiškas. Pirmiausia visada sakau, kad neverta veltis į diskusijas. Galima pabandyti, bet jeigu jūs matote, kad žmogus (ar trolis) nereaguoja, neįsiklauso į argumentus, galbūt visą diskusiją suveda į įžeidinėjimą ir panašiai, tiesiog neverta gaišti laiko. Juo labiau, jei jūs diskutuojate su troliu, tai trolių tokia funkcija, jo neįtikinsi, tai yra vaidmuo, kurio jis nekeis. 

Jei pamatote realybės neatitinkančią informaciją ir galite patikrinti faktus ir nustatyti, kad čia yra melas, tai patarčiau parašyti feisbuke ant sienos, pažymėti tai, kad kiti vartotojai, jūsų draugai socialiniuose tinkluose pamatytų, jog šitas teiginys ar naratyvas jau demaskuotas, jis yra klaidingas. Bet veltis į kažkokias diskusijas nerekomenduoju.

Kartais manęs klausia, o ką daryti, jei giminaitis, draugas ar pažįstamas tiki kokia nors sąmokslo teorija ir skleidžia kokius nors keistus naratyvus. Kaip jį bandyti įtikinti? Atsakau, kad esminis dalykas – kiekvienas turi įvertinti, ar jis turi laiko, jėgų ir noro tai daryti, nes tiesiog galima sugadinti santykius. Kartais geriau, jei kalba eina apie giminaitį, tiesiog vengti temų, kurios kelia ginčus. Jei žmogus yra įsitikinęs, pakeisti jo įsitikinimus dažnai labai sudėtinga. Vienintelė galimybė – galbūt prašyti, kad jis pats paaiškintų savo poziciją, uždavinėti jam tokius klausimus, kurie parodytų jo pozicijos nelogiškumą, kad jam pačiam kiltų vadinamasis kognityvinis disonansas. Manau, tik tokiu atveju žmogus gali susimąstyti, kad galbūt tai, kuo jis yra įsitikinęs, yra nepatikimas dalykas.

– Dažnai žmonės, tikintys dalykais, neparemtais mokslu, faktais, net ir socialinėje erdvėje patenka į tam tikrą socialinį burbulą. Visi mes esame savo socialiniame burbule, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad labai sudėtinga jiems paaiškinti, kad jei tu pamėgsti, „palaikini“ vienokią ar kitokią žinutę, tai tokio turinio žinutės ir plaukia į tavo feisbuką. 

– Taip, kiekvienas iš mūsų socialiniuose tinkluose kuriame socialinius burbulus. Yra labai geras angliškas terminas „eco chamber“ (aido kambarys). Šis terminas labai vaizdingas: ką mes pasakome, mums grįžta kaip aidas, jei mūsų bendravimo ratas yra toks. Suprantama, mes juk bandome bendrauti su žmonėmis, kurių pažiūros ir vertybės yra mums artimos. Bet kartais labai svarbu pasidomėti, ką mano kitaip mąstantys žmonės.  

– Nors mūsų šalyje supratimas apie propagandą auga, atsipalaiduoti, ypač karo sąlygomis, tikrai neverta. Propaganda ir informacijos karas nuolat keičiasi, tad kiekvienos dienos mūsų pačių įsipareigojimas sau: kai informacija kelia tam tikrų abejonių, būtinai ieškoti pirminių šaltinių, kas skleidžia informaciją. Socialiniai tinklai yra tik erdvė, kur kažkas kažką pasidalijo. Ar tai tiesa, mūsų atsakomybė sužinoti.        

 Kalbino Vida Grišmanauskienė

Parengta pagal Tauragės radijo laidą „Kova dėl širdžių ir protų“

Projekto laidų Tauragės radijo eteryje klausykite pirmadieniais nuo 11 val., laidos kartojamos šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val. 

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
prieš 8 valandas
Iš ramios ir saugios Tauragės – į karo niokojamą šalį. Tokį sprendimą priėmė nuo praėjusios vasaros mūsų mieste gyvenanti jauna moteris, nepabūgusi ten vežtis ir vaikus. Jai be galo norėjosi, kad Kijive likęs vyras pamatytų Tauragėje gimusią dukrelę ir ji būtų pakrikštyta. Pamatyti vaizdai, išgirsti pasakojimai ją sukrėtė iki širdies gelmių. Išsamus Natalijos pasakojimas – „Tauragės žinių“ vedamajame.  
Nuotrauka
vaiko teises
Asociatyvi vaikoteises.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl vaikų patiriamo smurto, ne tik dėl fizinio, bet ir sunkiau atpažįstamo – seksualinio – rodo visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariami seksualinio smurto atvejai tik įrodo, jog mūsų šalyje vis dar yra vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą, tik galbūt ne visuomet apie tai išdrįsta prabilti ir paprašyti pagalbos, o suaugusiesiems galimai pritrūksta atidumo pastebėti vaiko siunčiamus pavojaus ženklus.
Nuotrauka
autobusai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Praėjusią savaitę rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl 4 elektrinių autobusų įsigijimo. Artimiausiu metu tikimasi sulaukti dar 3 autobusų, kurie papildys turimų 5 elektrobusų parką. 
Nuotrauka
šildymas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Tauragės rajono savivaldybė dalijasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, kuriuose sausio mėnesį šilumos kaina Tauragėje yra viena mažiausių tarp Lietuvos miestų. Visos Lietuvos mastu Tauragės rajono savivaldybė rikiuojasi trečioje vietoje, kur šilumos kaina yra 8,26 ct/kWh.
Nuotrauka
dviraciai
Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Nuo sausio 17 d. iki kovo 11 d. visos Lietuvos gyventojai kviečiami Ukrainos žmonėms dovanoti naujus ir naudotus (be didelių defektų) dviračius, skirtus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Ukrainiečiams reikalingi ir dviračių aksesuarai – šalmai, liemenės, atšvaitai, žibintai ir bagažinės. Dviračiai renkami ir Tauragėje.
Nuotrauka
spis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Kompensacijos šildymo išlaidoms padengti šiemet gerokai didesnės nei ankstesniais metais, be to,  jas gauna daugiau žmonių. Vis dėlto ir klausimų dėl jų kyla nemažai. Redakciją pasiekė skaitytojos skambutis. Ji skundėsi, kad sunku suprasti, kaip kompensacijos skiriamos. Pavyzdžiui, kodėl vieni gauna kompensacijas ir už spalį, o kiti – tik nuo lapkričio? Be to, vieniems kompensacijos skirtos iš karto visam šildymo sezonui, o kitiems – tik trims mėnesiams, po to teks vėl rašyti prašymą, pateikti visus dokumentus iš naujo. O ir išmokamos jos skirtingai – vieni gauna visą sumą iš karto, kiti – kas mėnesį. Kodėl taip yra? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Tauragės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos Rimkuvienės.
Nuotrauka
turgus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-23
Analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl to po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. Apie tai informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
duobes
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-23
Šiltas sausis atvėrė didžiulį miesto skaudulį – duobėtos, o neretai ir sunkiai pravažiuojamos žvyruotos miesto gatvės piktina gyventojus, o miesto seniūnas sako, kad dar niekas nepasiūlė recepto, kaip nugreideriuoti tokias gatves, kai lyja ir šąla.  
Nuotrauka
nuotrauka
„Žaliojo regiono“ nuotrauka
Įkelta:
2023-01-20
„Adventur 2023“, vienintelė tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda Lietuvoje, skatinanti turizmo paslaugų populiarinimą ir aktyvų gyvenimo būdą, šįkart jubiliejinė – 10-oji. Joje po vienu stogu – visi sėkmingo turizmo verslo elementai: gausūs atostogoms ir poilsiui neabejingų lankytojų srautai, galimybės užmegzti verslo kontaktus, susirasti verslo partnerių. Parodoje, rengiamoje sausio 27–29 dienomis, Tauragės regionui atstovaus Tauragės turizmo informacijos centras, priklausantis regioninei keturių savivaldybių – Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių – viešajai įstaigai „Žaliasis regionas“. Jos vadovė Gaiva Mačiulaitienė žada – naujovių tikrai netrūks.
Nuotrauka
Raimondas Vaitkevičius
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-20
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininku nuo sausio 17-osios laikinai paskirtas vyresnysis komisaras Raimondas Vaitkevičius, kuris eina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas.
Nuotrauka
butu ukis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-20
UAB Tauragės butų ūkis, siekdamas palaikyti „Žaliosios Tauragės“ iniciatyvą, kviečia prisijungti prie gamtos saugojimo ir atsisakyti popierinių sąskaitų.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-01-19
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. Išsamiau apie dramatiškas lenktynes – šio numerio vedamajame. 
Nuotrauka
darbai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Kokia situacija Tauragės užimtumo tarnyboje: kiek ir kokių laisvų darbo vietų šiuo metu yra, kokių profesijų specialistų trūksta labiausiai, kokie mokymai rengiami, kad tų specialistų būtų daugiau? Ir tuo pačiu – apie darbo ieškančius žmones: kiek dabar įregistruota, kokios tendencijos – jų daugėja ar mažėja.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2023-01-19
Pastaruoju metu padažnėjo rusiškai kalbančių sukčių atakos prieš šalies gyventojus ir karo pabėgėlius iš Ukrainos. Telefoniniai sukčiai stengiasi išvilioti asmeninius interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, reikalauja patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. Į tai atkreipia dėmesį „Swedbank“ saugumo ekspertai.
Nuotrauka
senelis
vaikoteises.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu ir po jų, tėvams ne visuomet pavyksta emocijas ir nesutarimus palikti nuošaly, tad vaiko teisių gynėjams kartais tenka padėti suaugusiems ieškoti kompromisų bei ginti vaiko interesus, kai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tarp jo tėvų ir giminaičių.
Nuotrauka
taurage is virsaus
Petro Vaičaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė „Savivaldybių gerovės indeksą 2022“. Patogesnei analizei ir lygiaverčiam palyginimui visos 60 savivaldybių buvo sugrupuotos į penkias kategorijas (didieji miestai, kaimiškosios savivaldybės, urbanizuotos savivaldybės, žiedinės savivaldybės ir kurortai). Tarp kaimiškųjų savivaldybių Tauragė rikiuojasi viršutinėje sąrašo dalyje – 5 vietoje.
Nuotrauka
atestatai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos mokyklų abiturientai nuo šių metų gaus skaitmeninius brandos atestatus. Tokią žinią praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Abiturientai, jų tėvai ir mokytojai šią naujieną sutiko nevienareikšmiškai: vieni apgailestauja, kad ilgametes tradicijas turinti graži šventė nebetenka prasmės, kiti gi įsitikinę, kad viskas keičiasi, tradicijos atgyvena, o naujovės – neišvengiamos.
Nuotrauka
darzelis
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Sausio pradžioje kai kurių vaikų, gimusių 2018 m., tėvus pasiekė žinia, kad penkiamečiai keliauja į mokyklą – esą tų metų sausio–balandžio mėnesiais gimusiems tai privaloma. Kai kuriems tėveliams tai sukėlė šoką. Vėliau įsigilinus į galiojančius dokumentus vis dėlto paaiškėjo, kad penkiamečių ugdymas pagal priešmokyklinę programą – tėvų pasirinkimas. Darželių vadovai svarsto, kad tėvai neturėtų skubėti leisti į mokyklą tokių mažų vaikų, jie turį gerai įvertinti vaiko pasiruošimą. O jei vis dėlto tektų ugdyti ir priešmokyklinukus, darželių vadovai mano, kad problemų neturėtų kilti. 
Nuotrauka
laukai
Aušros Augustytės nuotrauka 
Įkelta:
2023-01-17
Pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai.
Nuotrauka
reanimacija
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-17
Lietuvą pastaruoju metu apskriejo liūdnos naujienos, susijusios su smurtu prieš vaikus. Tauragės apskrityje gyvena daugiau nei 15 tūkst. vaikų. Per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių Tauragės apskrityje buvo gauti 2 385 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų beveik 9 proc. – pranešimai apie smurto atvejus, t. y. smurtą galimai patyrė 151 vaikas.
Nuotrauka
draudvila
policija.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-01-16
Nuo 2023 m. sausio 16 d. policijos generalinio komisaro pavaduotoju laikinai paskirtas vyriausiasis komisaras Marius Draudvila, iki šiol ėjęs Tauragės apskr. vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.