Tauragės žinios logotipas
Kova dėl širdžių ir protų. Informacinis karas socialiniuose tinkluose

Eimanto Genio nuotrauka

Kova dėl širdžių ir protų. Informacinis karas socialiniuose tinkluose

Informacinis karas šiandien yra mūsų kasdienybė. Ir jame kariauja ne viena pusė, siekdama įtvirtinti savo poziciją. Socialiniai tinklai, internetas yra labai aktyvi erdvė. Kremliaus propaganda siekia iškraipyti istorinius faktus, sukurti informacinį chaosą, o informacinę erdvę pripildyti ir perpildyti netikromis žinutėmis, melagienomis bei propagandos naratyvais. Apie informacinį karą ir kodėl jis toks aštrus socialiniuose tinkluose, kalbamės su Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentu, daktaru Viktoru Denisenko.

– Informacinis karas yra labai plati sąvoka, nes labai dažnai taip yra vadinami skirtingi dalykai. Tarkime, vadinamasis kibernetinis karas. Įsilaužiama į informacines sistemas, bandoma pavogti kokią nors informaciją, kuri yra virtualioje erdvėje. Kita atmaina yra psichologinis karas, susijęs su propagandos skleidimu. Apibendrinant galima pasakyti, kad informacinis karas yra įvairių informacinių priemonių tiek fizinių, tiek ir ne fizinių, panaudojimas siekiant savo tikslų, siekiant paveikti kokią nors auditoriją, kuri yra vertinama kaip priešiška, ir priversti ją patikėti kokiais nors dalykais. Be jokios abejonės, šiandien tai yra aktualus iššūkis, nes mes iš esmės gyvename informaciniame amžiuje.

– Ir tame informaciniame amžiuje ir informaciniame kare, kuriame propagandos be galo daug, turbūt yra įvairiausių priemonių, kurios labai greitai kinta?

– Šioje sferoje pirmiausia didelę įtaką daro naujos technologijos, nes internetas, kaip nauja medija, suteikia labai plačias galimybes. Internete iš esmės neegzistuoja kokių nors sienų: jeigu kalbame apie valstybės sienas, tai informacinė erdvė šiandien yra globali. Tai reiškia, kad kiekvienas, kas turi prieigą, gali veikti bet kurioje informacinėje sferoje. Pagrindiniai pokyčiai, ko gero, yra technologiniai. Galimybė plačiai skleisti kokią nors nepatikimą informaciją, fabrikuoti kokias nors netikras naujienas, arba melagienas. Rusija tuo užsiima ne pirmus metus. Ji turi skirtingus kanalus, tarkim, RT arba „Sputnik“, informaciniai tinklalapiai, medijos, ir neoficialias. Turbūt daugelis žmonių yra girdėję apie internetinius trolius, tai žmonės, kurie apsimeta tikrais vartotojais, bet už pinigus skleidžia tam tikrą informaciją, dažniausiai nepatikimą, netikrą, tam tikras idėjas, žinias ir pan. Iš tikrųjų, jeigu kalbame apie informacinį karą, tai, naudojant karo metaforas, informacinio karo frontas yra labai platus.

– Užsiminėte apie trolius. Kai kuriuos socialinius tinklus naudoja jaunesnė auditorija, nors populiarųjį feisbuką mėgsta ir šiek tiek vyresnė auditorija. Propagandiniai informacinio karo dalykai renkasi visas tas erdves, bet kaip atpažinti trolius?

– Tai tam tikra problema, nes tokio visiškai patikimo būdo nėra, bet yra tam tikri aspektai, kurie leidžia įtarti, kad ta paskyra, iš kurios rašoma, yra netikra, valdoma trolio. Visada patartina atkreipti dėmesį į pačią paskyrą: kiek informacijos pats numanomas vartotojas apie save atskleidžia: ar nuotrauka tikra, žmogaus, ar kokia nors abstrakti – kačiukas, gėlytė ir pan., koks bendrai yra tos paskyros turinys – ar jis yra stipriai ideologizuotas, o galbūt jis nėra visiškai logiškas. Jei žmogus daro įrašus apie visiškai neutralius dalykus, ir staiga pasirodo kokia nors labai politizuota naujiena, tai irgi gali būti vienas iš požymių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks tų įrašų intensyvumas, nes mes, paprasti vartotojai, dažniausiai socialinėse medijose turime tam tikrą savo vidinį algoritmą, kaip mes darome įrašus. Bet jei žiūrite į paskyrą ir matote, kad žmogus kaip į darbą vaikšto, tai irgi gali būti požymis. Didžiausia problema, kad visi šitie požymiai nebūtinai rodo, kad tas vartotojas yra trolis. Kalbant apie feisbuką, jei tokia paskyra prašosi į draugus, reikėtų pažiūrėti, kiek yra bendrų draugų. Čia irgi yra tam tikra problema, nes feisbuke yra žmonių, kurie priima į draugus visus iš eilės, nebandydami atsirinkti. Reiktų bandyti nustatyti, ar čia realus žmogus, ar čia gali būti kažkokia apgaulė. Visi šie dalykai reikalauja tam tikrų įgūdžių, bet jei žmogus pradeda kreipti dėmesį į tokius dalykus, įgūdžiai laikui einant formuojasi.

– Ar yra socialinis portretas žmonių, kurie vis dėlto yra labiau pažeidžiami melagienų, netikrų žinių, propagandos?

– Aš visada labai atsargiai kalbu apie tuos dalykus, nes realiai jei žmogus yra vyresnio amžiaus, tai dar nereiškia, kad jis iš tikrųjų bus labiau pažeidžiamas. Bet šiaip manoma, kad egzistuoja tam tikros tendencijos, ir vyresni žmonės neretai minimi kaip labiau pažeidžiami. Priežastys – kad vyresni žmonės gal ne iki galo supranta, kaip veikia internetas, natūraliai jie vertina internetą kaip klasikines medijas – televiziją, radiją, spaudą, kur dirba profesionalai, kurie atrenka informaciją. Internete tokio filtro, tokios kontrolės nėra. Žmonės pratę priimti tą informaciją iš patikimų medijų, yra linkę panašiai vertinti ir internetą.

Kita įdomi tendencija – kad jaunimas, kuris, atrodytų, puikiausiai žino, kas yra internetas, ir jame „gyvena“, irgi dažnai priskiriami prie labiau pažeidžiamos grupės būtent dėl kritinio mąstymo stokos, pernelyg didelio įsitraukimo į virtualią sferą ir pernelyg didelio pasitikėjimo internetu. Taigi iš tikrųjų sunku išskirti kokią nors vieną grupę. Tiesiog svarbiausia – kritinis mąstymas, kuris nereiškia, kad reikia viską neigti ir kritikuoti, į viską žiūrėti labai įtariai. Kritinis mąstymas šiuo atveju reiškia gebėjimą analizuoti tą informaciją, kuri patenka į mūsų akiratį, ir gebėjimą pamatyti įtartinus dalykus.

– Ir pasižiūrėti gal kitu kampu, nes kaip tik vakar teko dalyvauti viename susitikime, kur buvo pasakyta tokia informacija, kuri patvirtinta tyrimais: kad vis dėlto jei Lietuvos jaunimas turi pakankamai žinių, kai kurių dalykų žinių lygis yra aukštesnis nei vidutinis Europoje, tai kritinis mąstymas ir kūrybiškumas vis dar yra žemiau vidurkio. Taigi aišku, kad kritinį mąstymą reikia ugdyti.

– Galėčiau tik pritarti. Mes labai dažnai orientuojamės į Skandinavijos valstybes, tai ten medijų raštingumu rūpinamasi nuo mažens, nuo darželio. Lietuvoje yra tarp politikų sutarimas, kad reiktų integruoti medijų raštingumą į mokyklos sferą, bet tai labai didelis uždavinys ir kol kas to nėra padaryta. Belieka tikėtis, kad ta idėja pavirs kūnu.

– Tenka pastebėti, kad žmonės, reiškiantys priešišką nuomonę, yra labai aršūs komentaruose, nekultūringi, pereinantys į asmeniškumus, diskutuoja ne faktais, ne argumentais, o tiesiog ta pikta, bloga, įžeidžiančia emocija ir žodynu.

– Tai kompleksinis klausimas, į kurį sudėtinga atsakyti paprastai. Bet jeigu bandytume akcentuoti tam tikrus aspektus, tai pradėkime nuo to, kad pats žodis „trolinimas“ iš pat pradžių, kalbant apie internetinį žodyną, atsirado kaip įžeidinėjimas. Taigi trolinimas gali būti aiški taktika norint sužlugdyti konstruktyvią diskusiją internete, kai normalūs pašnekovai, kurie normaliai bendrauja internete, tiesiog pabėga iš tos diskusijos, nes ji tampa neproduktyvi ir įžeidžianti. Kitas dalykas susijęs su tuo, kad kartais labai sunku atskirti trolį nuo žmogaus, kuris iš tikrųjų tiki kažkokia idėja. Kartais tiesiog neįmanoma to nustatyti, nes mes kalbame ne apie žinojimą, o apie tikėjimą. Tikėjimas pats savaime yra labai emocingas, ir žmogus galbūt iš tikrųjų neturi racionalių argumentų arba jo atseit racionalūs argumentai yra silpni, ir žūtbūt norėdamas apginti savo pozicijas jis tiesiog nesugeba plėtoti konstruktyvios diskusijos.

– Ką gi daryti tai kitai pusei – ar veltis į tokias diskusijas, ar tęsti jas? Sakoma, kad prieš propagandą geriausias ginklas yra tiesa, bet, ypač socialiniuose tinkluose, gali tiesiog paskęsti. Kaip elgtis pamačius netikrą, neteisingą informaciją: tylėti, bandyti diskutuoti ar bent jau išsakyti savo nuomonę ir taip bent jau prieš save jaustis gerai?

– Man labai dažnai užduoda šį klausimą. Mano atsakymas galbūt nėra labai optimistiškas. Pirmiausia visada sakau, kad neverta veltis į diskusijas. Galima pabandyti, bet jeigu jūs matote, kad žmogus (ar trolis) nereaguoja, neįsiklauso į argumentus, galbūt visą diskusiją suveda į įžeidinėjimą ir panašiai, tiesiog neverta gaišti laiko. Juo labiau, jei jūs diskutuojate su troliu, tai trolių tokia funkcija, jo neįtikinsi, tai yra vaidmuo, kurio jis nekeis.

Jei pamatote realybės neatitinkančią informaciją ir galite patikrinti faktus ir nustatyti, kad čia yra melas, tai patarčiau parašyti feisbuke ant sienos, pažymėti tai, kad kiti vartotojai, jūsų draugai socialiniuose tinkluose pamatytų, jog šitas teiginys ar naratyvas jau demaskuotas, jis yra klaidingas. Bet veltis į kažkokias diskusijas nerekomenduoju.

Kartais manęs klausia, o ką daryti, jei giminaitis, draugas ar pažįstamas tiki kokia nors sąmokslo teorija ir skleidžia kokius nors keistus naratyvus. Kaip jį bandyti įtikinti? Atsakau, kad esminis dalykas – kiekvienas turi įvertinti, ar jis turi laiko, jėgų ir noro tai daryti, nes tiesiog galima sugadinti santykius. Kartais geriau, jei kalba eina apie giminaitį, tiesiog vengti temų, kurios kelia ginčus. Jei žmogus yra įsitikinęs, pakeisti jo įsitikinimus dažnai labai sudėtinga. Vienintelė galimybė – galbūt prašyti, kad jis pats paaiškintų savo poziciją, uždavinėti jam tokius klausimus, kurie parodytų jo pozicijos nelogiškumą, kad jam pačiam kiltų vadinamasis kognityvinis disonansas. Manau, tik tokiu atveju žmogus gali susimąstyti, kad galbūt tai, kuo jis yra įsitikinęs, yra nepatikimas dalykas.

– Dažnai žmonės, tikintys dalykais, neparemtais mokslu, faktais, net ir socialinėje erdvėje patenka į tam tikrą socialinį burbulą. Visi mes esame savo socialiniame burbule, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad labai sudėtinga jiems paaiškinti, kad jei tu pamėgsti, „palaikini“ vienokią ar kitokią žinutę, tai tokio turinio žinutės ir plaukia į tavo feisbuką.

– Taip, kiekvienas iš mūsų socialiniuose tinkluose kuriame socialinius burbulus. Yra labai geras angliškas terminas „eco chamber“ (aido kambarys). Šis terminas labai vaizdingas: ką mes pasakome, mums grįžta kaip aidas, jei mūsų bendravimo ratas yra toks. Suprantama, mes juk bandome bendrauti su žmonėmis, kurių pažiūros ir vertybės yra mums artimos. Bet kartais labai svarbu pasidomėti, ką mano kitaip mąstantys žmonės.

– Nors mūsų šalyje supratimas apie propagandą auga, atsipalaiduoti, ypač karo sąlygomis, tikrai neverta. Propaganda ir informacijos karas nuolat keičiasi, tad kiekvienos dienos mūsų pačių įsipareigojimas sau: kai informacija kelia tam tikrų abejonių, būtinai ieškoti pirminių šaltinių, kas skleidžia informaciją. Socialiniai tinklai yra tik erdvė, kur kažkas kažką pasidalijo. Ar tai tiesa, mūsų atsakomybė sužinoti.

Kalbino Vida Grišmanauskienė

Parengta pagal Tauragės radijo laidą „Kova dėl širdžių ir protų“

Projekto laidų Tauragės radijo eteryje klausykite pirmadieniais nuo 11 val., laidos kartojamos šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Paskatos dirbti legaliai padeda skolininkams grįžti į darbo rinką

Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir

Kartų ąžuolas: tavo vardas – miesto ateityje

Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto

Skelbiama apie melagingą informaciją internete – ragina gyventojus išlikti budriems

UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n

Moterys vadovauja tik trečdaliui verslų: kas stabdo jas nuo nuosavo verslo ir ką dėl to daryti?

Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &

Eismo ribojimai „Rally Tauragė 2025“ metu

Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“.    Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki

„Nuostabūs dalykai nutinka, kai nustoji bijoti“

Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi  ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin

Tauragėje organizuotas jautrus renginys „Mano akims reikia Tavo akių“, minint Vaikų globos savaitę

Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv

Aplinkosaugininkai pradeda akciją „Poilsiauk atsakingai“: ką reikia žinoti?

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose.    Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti

Tauragės apskrities policijos suvestinė: smurtas, sukčiavimo atvejai ir narkotinės medžiagos

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarąją parą užregistruotus svarbiausius įvykius. Sveikatos sutrikdymasBirželio 30 d. apie 22.30 val. Tauragės r., Dauglaukio k., kieme, kilus konfliktui, neblaivus (3,20 prom.) vyras, gimęs 1965 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,73 prom.) moteriai, gimusiai 1990 m. Įt

Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės

Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d

Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms

Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad  birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos

Klaipėdos apygardos teismas nuteisė jaunuolį už pasikėsinimą nužudyti mažametę

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur