Psichologė: nesulaukę pagalbos neįgaliųjų artimieji gali emociškai sprogti
Įkelta:
2022-09-12
Nuotrauka
zmogzudyste
Aprašymas

Asmeninio archyvo nuotrauka

Tragedija Tauragėje skatina kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria  tiek neįgalieji, tiek ir jų artimieji. Didžiulis emocinis krūvis, palaikymo ir supratimo stoka, ne visuomet prieinama valstybės žadama pagalba – tai dalis iššūkių, su kuriais dorotis yra palikti tėvai, auginantys neįgalius vaikus, sako vaikų ir paauglių psichologijos centro „Laimingas vaikas“ įkūrėja Milda Karklytė-Palevičienė. 

Kaip pranešė Tauragės apskrities policija, rugpjūčio 26-ąją, apie 17.15 val., Tauragėje, namuose, rasta mirusi 25-erių moteris su durtine žaizda. Atvykę medikai konstatavo mirtį, policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. 

Bylos eigą prižiūrintis prokuroras kreipėsi į teismą dėl įtariamosios suėmimo. „Tauragės apylinkės teismo sprendimu ji buvo suimta 2 mėnesiams. Bus sprendžiamas klausimas dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo įtariamajai“, – teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė. 

Detalesnę informaciją ji teikti atsisakė. Tačiau žiniasklaida skelbia, kad tiek įtariamąją, gimusią 1966 metais, tiek nužudytąją siejo šeimos ryšiai. Ant anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusios moters kritę įtarimai paskatino diskusijas, ar nusikaltimas neįvykdytas iš nevilties. Nepatvirtintais duomenimis, nužudyta moteris buvo neįgali, o įtariamoji ja rūpinosi, bet pati reikiamos pagalbos nesulaukė. Ar neįgalią artimąją prižiūrėjusi tauragiškė galėjo tiesiog palūžti ir įvykdyti sunkiai suvokiamą nusikaltimą? Į šį klausimą atsakyti turės teisėsauga.

O tuo metu psichologė M. Karklytė-Palevičienė kalba apie tėvų, auginančių neįgalius vaikus, patiriamus sunkumus. Ji kviečia būti labiau supratingais ir atjaučiančiais, nepulti mokyti tėvų, kurių vaikas iš pirmo žvilgsnio elgiasi nepaklusniai, kaip reikia auklėti savo atžalas, o pamėginti suprasti, kad nėra žinoma, kas vyksta to vaiko viduje, kodėl jis taip elgiasi. 

– Jūs konsultuojate tėvus, auginančius neįgalius vaikus. Kokios didžiausias problemas jie įvardija? – pasiteiravau M. Karklytės-Palevičienės.

– Konsultuoju tėvus, kurie augina vaikus, turinčius ir raidos sutrikimų, ir fizinę negalią. Kalbant apie sunkumus, labai priklauso, kokia konkrečiai yra negalia, ar tai raidos sutrikimas, ar celebrinis paralyžius, ar kažkas kita. Įtakos turi ir tai, ar šeima gyvena miestelyje, ar didmiestyje, nes nuo to priklauso, kokias paslaugas, susijusias su darželiu, mokykla, vaikas gali gauti, o gal jis bus itin priklausomas nuo tėvų. 

Tačiau pagrindiniai dalykai, kurie jungia šiuos tėvus, – jie susiduria su didžiuliu nuovargiu, pervargimu, perdegimu. Jeigu vaikas turi raidos sutrikimą, gana dažnai nutinka taip, kad jis turi ir miego problemų, nes šie aspektai susiję. Tokiu atveju tėvai irgi nemiega, kadangi vaikas, turintis negalią, atsibudęs pats su tuo nesusitvarko, reikia tėvų pagalbos. O jau vien dieną patiriamas milžiniškas krūvis, reikia ir vaiku pasirūpinti, ir išspręsti finansinius klausimus.

Taigi, nuovargis, nemiga susipina ir su pagalbos, supratimo stygiumi. Būna, kai nėra galimybės palikti vaiką kažkam pasaugoti, pažiūrėti, o taip pat atsiranda pašaipų, replikų. Tėvus visi moko, kaip reikia elgtis, nors aplinkiniai patys su tuo nesusidūrę, nežino, kas vyksta. Emocinis krūvis neretai patiriamas ir dėl to, kad šeimai reikia sugalvoti, kaip išgyventi finansiškai. Dažnai vaikui, kuris turi vienokią ar kitokią negalią, reikalingos įvairios terapijos, pagalba, speciali įranga, priežiūra, pagalbinės priemonės. Tai kainuoja nemažai. Tėvai tarsi įklimpsta – jeigu nėra finansų, jie jaučiasi nepadedantys savo vaikui. O jeigu finansinių galimybių yra, daug lėšų pareikalauja įvairios terapijos. Taigi, o dar reikia susidėlioti kitus ne ką mažiau svarbius gyvenimo dalykus. Tėvams, turintiems daugiau pajamų, šiek tiek lengviau, bet turintys vidutines arba žemesnes pajamas patiria skausmą ir galvosūkį, kaip išgyventi, kaip už viską susimokėti. 

Neretai nutinka, kad gimus vaikui, turinčiam raidos problemų ar kitą negalią, vyrai palieka mamas su vaikais. Moteris jaučiasi ir palikta, jai tenka visas krūvis. Tad būna taip pat labai sunku, ypač kai neturi supratingų savo tėvų, vaiko senelių, kurie kartais galėtų padėti atsikvėpti ir pabūti su vaiku arba leistų išsikalbėti, išsiverkti, o ne sakytų: „Baik tu čia verkti, visi kiti be rankų, be kojų gyvena, o tu čia dabar verki“. 

Taigi patys tėvai pradeda susidurti su įvairiomis psichologinėmis problemomis: depresija yra dažnas svečias, aplanko ir didelis nerimas, nemiga, mintys apie suicidinį elgesį. 

– Ar daroma pakankamai, kad ta situacija, kai tėvai pervargsta arba puola į neviltį, pasikeistų? 

– Visų pirma, labai norėčiau pasakyti, kad sparčiau pokyčiai turėtų vykti valstybiniu lygmeniu. Ypač svarbi pagalba toms šeimoms, kurios gyvena sunkiau, kai yra mažiau artimųjų, mažiau lėšų. 

Jeigu tėvai turi pakankamai lėšų samdyti terapeutus, lavinti vaiką, jeigu jie gali samdyti auklę, tai gali turėti šiokį tokį atokvėpį, tuomet tėvai gali skirti daugiau laiko sau. Tuomet žmogaus psichika nebūna tokia perkrauta, kai ji turi galimybių stabilizuotis, gyventi, mokytis priimti tą situaciją. Tėvai tuomet gali su specialistų pagalba mokytis elgtis, gyventi. Krūvis vis tiek nebus mažas, tačiau tai jau šviesa tunelio gale, bus lengviau žengti į priekį. 

Jeigu tėvai tokios galimybės neturi, tampa labai sunku. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip žmogus anksčiau jautėsi. Jeigu jis gyveno sunkiai, turėjo depresiją, tai tikrai labai reikalinga bendruomenės pagalba, kaimynai, o gal Bažnyčios bendruomenė, savanoriai galėtų suteikti tėvams galimybę daugiau išsikalbėti, bendrauti. Reikia realios fizinės pagalbos. Tėvai sako, kad jiems kartais reikia, jog kas nors pabūtų su vaiku, kad galėtų pagulėti ramiai vonioje arba vieni nueiti į parduotuvę. Tai yra tokie visiškai paprasti dalykai, kurie tėvams yra metų metais nepasiekiami. Taigi, reikalingas aplinkos sutelktumas.

– Sakote, kad valstybė galėtų skirti daugiau dėmesio. Taigi dabartinės pagalbos neužtenka. Kita vertus, įvairios institucijos ragina kreiptis dėl, pavyzdžiui, atokvėpio paslaugos. Tad tokia galimybė pabūti vieniems turėtų būti prieinama, tiesa?

– Teoriškai taip.

– O kaip yra praktikoje, kai tėvai išties kreipiasi?

Yra vaikų ir tėvų, su kuriais dirbame ir po kelerius metus, kadangi negalia tarsi gyvena ir mes mokomės susigyventi su ja, tad galiu pasidalinti tėvų patirtimi. Jie sako, jog tokia pagalba prieinama sunkiai, tenka įveikti daugybę biurokratinių kliūčių, pildyti dokumentus, o juk tėvai ir taip to laiko neturi. Ir kai užpildo dokumentus, dalis tėvų pagalbos laukia mėnesiais, kartais pusę metų, kartais ir nesulaukia. 

Pavyzdžiui, viena šeima, su kuria dirbame, atokvėpio pagalbą mėgino gauti 2 metus, tai per juos gavo 1 kartą. Atokvėpis labai trumpas, tėvams jo neužteko atsigauti.

Būna, jog kai kuriems vaikams negalia pasireiškia sunkiau, tai ne visi specialistai, kurie pasiūlomi suteikti atokvėpį, gali su jais dirbti, nes nemoka. Tad valstybė galėtų apmokyti žmones. 

Atokvėpio paslauga yra gera idėja, tačiau ji sunkiai pasiekiama, o galiausiai ne vienas tėvas nusivilia ir sako, kad tiek to, gal su kažkuo kitu susitars.

– Daug kalbama ir apie psichologinę pagalbą. Kuo neįgaliųjų artimiesiems gali padėti psichologas?

– Žiūrint koks psichologas. Jeigu tai vaikų psichologas, jis neįgalių vaikų tėvams gali padėti vaiką suprasti. Juk ir šiaip tėvams kartais sunku suprasti vaiką, kyla įvairių konfliktų ir panašiai, o kai vaikas turi negalią (ji kartais gali būti susijusi ir su psichine veikla), tuomet tėvai net visiškai nežino, kaip su vaiku bendrauti, kaip jį suprasti. Tad psichologas gali padėti dėl tokių dalykų, kurie leidžia darniau bendrauti, susikalbėti, tarsi nuimamas nemenkas krūvis. Vaikų psichologas ir pačiam vaikui gali padėti mokytis įvairių dalykų: išmoko atsipalaiduoti, mažina jo patiriamą nerimą, padeda vaikui jam kalbant suprasti save.

O suaugusiųjų psichologas tėvams gali padėti išsilieti. Mūsų profesinėje kalboje sakoma – išsiventiliuoti. Tėvai gali būti prikaupę daug jausmų, juos nešioti, neturėti, kur tas emocijas išlieti, tad kartais gali atsitikti, jog tai išliejama ant vaiko arba tėvai patys kaupia savyje ir galiausiai suserga. Psichologui jie gali išsikalbėti, būti suprasti, gauti emocinį palaikymą, kuris jiems labai svarbus, gauti rekomendacijų, kaip įveikti vienus ar kitus jausmus, ką daryti, kad viduje nebūtų sunkumo jausmo, priimti savo vaiką, suprasti jį, mokytis, kaip kartu susigyventi. 

Mūsų visų mokykloje niekas nemokė, nei kaip kartu sugyventi, nei kaip vienas su kitu bendrauti, o kai kalbame apie vaiką, turintį didesnių sunkumų, tai būna dar sunkiau, gali atsitikti net įvairių nelaimių, nes tėvai emociškai nebeatlaiko, sprogsta ir pasielgia tikrai taip, kaip nenorėtų.

– Užsiminėte ir apie visuomenės požiūrį į neįgalumą, neįgalius vaikus ir jų tėvus. Sakėte, kad kai kurie neįgalių vaikų tėvus mėgina mokyti, kaip reikia auklėti savo vaikus. Ką mes kaip visuomenė galėtume padaryti, kad pas mus atsirastų ne noras mokyti, o daugiau atjautos, supratimo, tolerancijos?

– Per pastaruosius 5 ar 10 metų visuomenė keitėsi, įgijo daugiau sąmoningumo. Kita vertus, nors nėra sąmoningumo tiek, kiek norėtųsi, bet jo vis tiek yra daugiau. Yra dalis visuomenės, kuri tobulėja. Kita dalis visuomenės eina kitu keliu ir iki galo nesupranta. Pavyzdžiui, tėtis ar mama vežioja neįgaliojo vežimėlyje sėdintį vaiką, tai jie susiduria su gausybe žvilgsnių, kurie tėvus sekina. Kartais pasigirsta įvairių pamokančių replikų ir panašiai. Tad kartais visuomenei sunku suprasti, kas vyksta, ypač kai išorinio negalios požymio nėra. Pavyzdžiui, ne visuomet autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas atpažįstamas, nes iš esmės jis atrodo sveikas, neturi fizinės negalios, neturi išskirtinių išvaizdos požymio, bet prasčiau elgiasi, netinkamai ką nors daro, o kiti žmonės tai supranta, kad esą vaikas netinkamai išauklėtas, ir ima moralizuoti. Tad mums reikėtų dažniau pagalvoti, kad, priešingai nei esame įpratę galvoti, negalia ne visuomet akivaizdžiai matoma. Jeigu vaikas vienaip ar kitaip elgiasi, dažniau reikėtų sau pasakyti, kad aš nežinau, kas vyksta to vaiko viduje, reikia paklausti, o kaip aš norėčiau, jog aplinka reaguotų, jeigu aš patekčiau į tokią situaciją. Ar aš norėčiau, kad mane bartų, moralizuotų, laidytų replikas, o gal norėčiau supratimo, gal norėčiau pats susitvarkyti su kilusia situacija. Tad reikia pradėti būtent nuo to – prisiminti, kad nežinome, kas vyksta, negalime „prikabinti“ savo matymo, kad vaikas neišauklėtas, pagalvoti, o ko aš norėčiau, o kaip norėčiau, kad visuomenė elgtųsi su mano vaiku.

 

Nuotrauka
smurtas
Pexels.com/SHVETS asociatyvi nuotr.
Įkelta:
prieš 5 valandas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Lietuvoje veikia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistema ir pagalbos tarnybų tinklas. Šiuo metu šalyje yra 23 akredituotos pagalbos tarnybos, kurios teikia pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims. Nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bet kurią pagalbos tarnybą. Iš viso per praeitus metus suteikta apie 15 tūkst. įvairių paslaugų nukentėjusiems asmenims. Akredituotai pagalbai teikti šiemet skirta 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Nuotrauka
defi
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šį mėnesį Tauragės ir rajono ugdymo įstaigose „įsikūrė“ daug kam iki šiol tik filmuose apie mediciną matyti prietaisai – pusiau automatiniai defibriliatoriai. Sunku ištarti ne tik  įrenginio pavadinimą, ugdymo įstaigų bendruomenėms tenka pratintis ir su mintimi, kad ištikus nelaimei būtent jiems teks teikti pirmąją pagalbą blogai pasijutusiam asmeniui. Ir ne tik kolegai ar mokiniui: bet kam iš gatvės.
Nuotrauka
tesimas
www.karjerastau.lt nuotrauka
Įkelta:
2024-04-17
Teisininko profesija itin populiari, šią studijų kryptį kelintus kelerius metus iš eilės absolventai renkasi noriai. Kaip vyksta darbas teisme ir kaip tampama teisėju Tauragės Mažvydo progimnazijos aštuntokai balandžio 9 d. sužinojo lankydamiesi Tauragės  miesto apylinkės teisme.
Nuotrauka
rinkimai balsavimas
Įkelta:
2024-04-16
Artėjant Respublikos Prezidento rinkimams, Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, rinkimams į Europos Parlamentą bei Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) inicijuoja pilietinę akciją „Aš Balsuosiu" ir kviečia rinkėjus įsitraukti ir parodyti apsisprendimą dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.
Nuotrauka
caritas
Renaldas Malychas nuotraukos
Įkelta:
2024-04-15
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Tauragėje veikia jau pusantrų metų. Net iki trijų darbuotojų išaugęs skyrius kartu su vietinių savanorių pagalba nuveikia didelius ir svarbius darbus – maistu remia beveik 3 tūkst. nepasiturinčių Tauragės rajono gyventojų, per mėnesį vien iš prekybos centrų nuo išmetimo išgelbėja virš 5 tonų gero maisto, o socialinėje valgykloje karštą valgį iš „Maisto banko“ komandos rankų gauna daugiau nei 100 skurdžiausiai gyvenančių tauragiškių. 
Nuotrauka
paeliai
Įkelta:
2024-04-15
Nuo šiandien, balandžio 15 d., ūkininkai gali elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas, kurias patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimų.
Nuotrauka
Miskasodis
Įkelta:
2024-04-15
Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras kviečia į Nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų“ – kelių dešimčių metų tradicija tapusią medžių sodinimo šventę, suburiančią visus – suaugusius, vaikus, bendruomenes, įmones ir organizacijas. Šiais metais miškasodis kviečia švęsti Lietuvos dainų šventės šimtmetį ir pasodinti medžius 100-e Lietuvos girių
Nuotrauka
Tarp egz
Įkelta:
2024-04-12
Šių metų tarpinių patikrinimų sesija bus laikoma pilotine, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį valstybinio brandos egzamino vertinimą. Likusieji trys tarpiniai vyks – į juos galės ateiti norintieji mokiniai. Apie tai šiandien pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Nuotrauka
Defibliristorius
Įkelta:
2024-04-11
Siekiant užtikrinti, kad kritinių sveikatos sutrikimų atvejais kaip galima greičiau ir kokybiškiau būtų suteikiama pirmoji medicinos pagalba, Tauragės rajono savivaldybė įsigijo 16 automatinių defibriliatorių, kurie įrengti ugdymo įstaigose.
Nuotrauka
Namai
Tauragės rajono savivaldybės nuotraukos
Įkelta:
2024-04-11
Vakar atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai, esantys Veterinarijos g. 10. Čia vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka – jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena po du vaikus. Artimesniam bendravimui naujųjų namų gyventojai gali susirinkti į svetainę kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai.
Nuotrauka
smurtas
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2024-04-10
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija balandžio mėnesį skelbia seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, kurio metu siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir kviečiama nebijoti kreiptis pagalbos. 77 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo išgyveno beveik kas antras Lietuvos gyventojas, rodo 2023 m. atliktas tyrimas.* Deja, tai vis dar yra latentiniai nusikaltimai, apie kuriuos neretai nutylima dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo. 
Nuotrauka
rinkimai
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-09
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balandžio 9 d. priėmė sprendimus registruoti likusius 5 kandidatus dalyvauti gegužę vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose. Antradienį sprendimai priimti dėl Giedrimo Jeglinsko, Andriaus Mazuronio, Eduardo Vaitkaus, Igno Vėgėlės ir Remigijaus Žemaitaičio. Jie visi įregistruoti kandidatais šiuose rinkimuose.
Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
2024-04-09
Balandžio 11–12 d. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono (toliau – LDKK PB) padaliniai vykdys orientacinį žygį Tauragės ir Jurbarko savivaldybėms priklausančiose teritorijose.
Nuotrauka
dega
Įkelta:
2024-04-05
Įsivyraujant sausiems ir šiltiems orams, daugėja iškvietimų į gaisrus atvirose teritorijose, kuriose dega sausa pernykštė žolė, miško paklotė.  Siekiant sumažinti jų kiekį, buvo vykdoma gaisrų prevencijos akcija „Nedegink žolės“.
Nuotrauka
skaudvile
Įkelta:
2024-04-05
Balandžio 4 d. vyko respublikinis seminaras “Atnaujinto ugdymo turinio praktiniai aspektai, patirtys ir sėkmės“. Susitikimo pradžioje visus pasveikino centro direktorius Rolandas Beišys, pakvietė pedagogus atsakingai pažvelgti į aktualias temas ir pasisemti kuo daugiau žinių bei praktinės patirties dirbant su mokiniais.
Nuotrauka
nzt
Įkelta:
2024-04-02
Siekdama padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
Nuotrauka
siuksles
Įkelta:
2024-04-02
Informuojame, kad 2024 metų balandžio 6, 13, 20; gegužės 4, 11, 18; rugsėjo 7, 14, 21; spalio 5, 12, 19 dienomis, UAB „Ekonovus“ Tauragės rajono savivaldybės seniūnijose vykdys didžiųjų atliekų (seni baldai, čiužiniai, kilimai, langų rėmai, durys, dviračiai, vežimėliai) buityje susidarančių pavojingų atliekų (t. y., baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio) bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu.
Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
2024-03-28
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.