Elektros kainos smaugia verslus
Įkelta:
2022-09-16
Nuotrauka
elektra

Elektros kainoms išaugus iki neregėtų aukštumų su didelėmis išlaidomis susiduriantys verslai ieško išeičių. Vieni dar labiau veržiasi diržus, kiti gi nusiteikę optimistiškai ir laukia išganingų vyriausybės sprendimų. O didelės baldų įmonės vadovas žodžių į vatą nevynioja – jei elektros kainos ir toliau taip kils, dirbti tiesiog nebeapsimokės.

„Pasiekta riba“

Paprašytas pasidalinti mintimis apie neįtikėtinai sparčiai kylančias elektros kainas, 26-erius metus veikiančios baldų gamybos įmonės „Alantas“ vadovas Juozas Kniūkšta atviras – yra labai blogai.

– Jei kilovatvalandės kaina pasieks 1 eurą, dirbti nebeapsimokės, – teigia jis. – Mes mokam pagal biržos kainą. Dabar už kilovatvalandę mokam apie 60 centų, ir tai yra labai daug. Tai yra riba. Toliau jau tik darbas į minusą.

Jis pasakoja, kad nuo pavasario elektros kaina kilo 2,5 karto. Elektros „Alantas“ sunaudoja labai daug – apie 50–60 tūkst. kW per mėnesį.      

Lyg to būtų per maža, neįtikėtinai brango ir visos baldams gaminti reikalingos medžiagos – pasak J. Kniukštos, viskas brango 2–3 kartus. 

Paklaustas, ar tikisi kokių nors veiksmingų valdžios žingsnių, kurie palengvintų verslo situaciją, verslininkas sako, kad vienintelis dalykas, kuris galbūt padėtų, tai jei būtų užfiksuota maksimali elektros kaina ir ji nebegalėtų kilti, o jei kiltų, valstybė tą dalį virš maksimalios kainos kompensuotų. Pasak jo, galbūt tai galėtų padaryti šalies prezidentas. 

– Taip manau ne aš vienas. Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys, – įsitikinęs jis. – Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai.  

Jis netgi tvirtina, kad valstybė nori „damušti“ verslus galutinai.

– Kam tai naudinga – ką aš žinau. Čia korupcija kokia kvepia ar kaip... Elektros tiekėjai milijardus kraunasi. Nežinau, kas čia darosi. O vyriausybė nieko nedaro, leidžia susikrauti milžiniškus pinigų kiekius ir tik paskui svarsto, ką čia būtų galima padaryti, – J. Kniūkšta neslepia nusivylimo vyriausybės neveiklumu.

„Susiveržėm diržus dar labiau“ 

Pasak restorano „Da Feng“ savininkės Almos Marozienės nuolat kylančios ne tik elektros, bet ir daugelio prekių kainos varo į neviltį. Ji pasakoja, kad kur link viskas krypsta, supratusi dar vasarą, būtent todėl jau tada buvo priimtas sprendimas atsisakyti neseniai įsigytos kavinės „Arfa“ ir susikoncentruoti į vieną, pagrindinę viešojo maitinimo įstaigą – restoraną. 

– Centruojamės į vieną vietą tam, kad išgyventume, išsaugotume darbo vietas ir galvotume apie ateitį, – teigia A. Marozienė. – Svajonėmis gyventi nebegalima. 

Ji teigia, kad įmonė vis dar gyvena iš vidinių atsargų, kurias turėjo sukaupusi prieš brangimą. 

– Su kiekvienu brangimu juk negalim branginti savo patiekalų. Susiveržėm diržus dar labiau – žiūrim, ką dar galima sumažinti, atsisakyti... Kaip sakoma, ieškom vidinių rezervų, – sako verslininkė. 

Ji negalėjo įvardinti sumų, kiek pabrango elektra – sako dabar tų skaičių net nematanti, tačiau kad viskas sparčiai brangsta, – faktas. 

– Ir iš tiekėjų, ir iš kolegų girdime, kad jiems irgi viskas brangsta, taigi nori nenori teks ir mums kažkiek kelti kainas, – apgailestauja verslininkė.

Tiesa, pasak jos, guodžia tai, kad blogai ne jiems vieniems – blogai visiems.

– Yra toks bendrumo jausmas, kuris neleidžia pulti į neviltį. Bandysim kažkaip išgyventi. Suprantu, kad išgyvena stipriausi, kantriausi, ir tikiu, kad kažkaip išsilaikysim, – rankų nenuleidžia ji.     

Turi dar kelis mėnesius

UAB „Šaukštelis“, kuriai priklauso sušių baras ir parduotuvė „Gurmanų studija“, vadovė Justina Visockienė teigia, kad kol kas įmonė milžiniškų elektros sąskaitų negauna – sutartis su teikėjais dar galios iki kitų metų, taigi ir panikos kol kas nejaučia. 

– Taigi dar turim kelis mėnesius, kai už elektrą mokėsim sena kaina, – pasakoja ji. – O kas bus paskui – neįsivaizduoju. Kol kas niekas nieko nesiūlo. Žiūrėsim per tuos kelis likusius mėnesius, kaip keisis situacija, kaip čia išvis viskas bus, galbūt vyriausybė kažko imsis. Todėl per daug neskubu panikuoti, apskritai esu pozityvus žmogus, stengiuosi būti optimistė.

Vis dėlto ji nerimauja, kas bus žiemą, kai už kilovatvalandę teks mokėti galbūt  pusę euro, jei niekas nieko nekompensuos. Kavinė ir „Gurmanų studija“ dabar per mėnesį minimaliai sunaudoja apie 6000, maksimaliai vasarą – apie 9000 kilovatų elektros energijos. 

– Taigi sąskaitos ir dabar yra tūkstantinės, – teigia verslininkė, – paprastai sumokam per mėnesį per 2 tūkst. eurų. Jei kilovatvalandės kaina kils tris kartus, mokėti teks kokius 6 tūkst.? Grubiai skaičiuojant, tai šešių žmonių atlyginimas. Ko bijau labiausiai – kad netektų atleidinėti darbuotojų.

Be to, kai karas prasidėjo, ji teigia žinojusi, kad kažkaip jis atsilieps visiems, jo pasekmes pajus visi. 

– Elektros, dujų, kuro kainos kyla, taigi tai neišvengiamai jaučia visi verslai. Mes mažiukai, bet kaip jaustis didelių įmonių vadovams? Turiu savo aplinkoje tokių žmonių, pasikalbam, tai man tiesiog ašaros byra – jų padėtis išties katastrofiška. Jie už galvų susiėmę, nes juk verslui baisiausia, kai reikia atleidinėti žmones, – svarsto J. Visockienė.

Vis dėlto ji tikisi, kad jos vadovaujamoje bendrovėje to daryti neprireiks – sako, stengsis kažkaip išgyventi, kad tik nereikėtų nieko atleisti. 

– Visi kalba, kad ateina krizė, o mano manymu, ji jau yra, mes jau esam toj krizėj, – įsitikinusi verslininkė. – Matau krizę jau nuo vasaros vidurio, nes ėmė sparčiai kilti visos kainos, o žmonės ėmė labiau taupyti.  

Nuo balandžio mėnesio, pasak jos, ėmė kilti sušiams reikalingų išskirtinių produktų kainos, kai kurių tiekimas buvo sutrikęs – vadybininkai buvo „ant įtampos“, nes buvo neaišku, kaip čia bus. 

– Taigi nuo balandžio iki dabar sušiams reikalingi produktai brango vidutiniškai 25–30 proc. Apie lašišą atskira kalba: iš pradžių ji labai pabrango, vėliau kaina krito. Mums reikalinga geros kokybės lašiša, atitinkamo išpjaustymo, atitinkamos kategorijos. Buvo laikas, kai teko mokėti 32 eurus už kilogramą, vėliau kaina sumažėjo iki 18 eurų, – pasakoja ji. – Taigi laviruoti tenka visur.

Be to, pasak jos, vasarą kilo darbuotojų algos – atsižvelgiant į visų kainų kilimą kolektyvui atlyginimai didėjo per 20 proc. Taigi teko šiek tiek, apie 9 proc. pakelti ir sušių kainas. Tai buvo neišvengiama.

J. Visockienė pasakoja, kad įmonė turi hibridinį automobilį, taigi pavyksta sutaupyti kuro sąskaita – kuro bako užtenka maždaug pusei mėnesio. Dėl to ir pietų išvežiojimas kol kas yra nemokamas arba imamas simbolinis 1 euro mokestis. 

– Įvedėm taupymo režimą:  apgalvojom, kur deginti elektros nebūtina. Visi namuose pradėjom taupyti, automatiškai į darbą reikia atsinešti tą taupymą, tai normalu, – įsitikinusi ji.

Nuotrauka
elektra
Juozas Kniukšta

Juozas Kniukšta 

Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys. Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai. 

Prekybos centrai darbo laiko netrumpins

Dalis prekybos centrų jau paskelbė trumpinantys darbo laiką – tokios galimybės neatmeta ir kai kurie mažmeninės prekybos parduotuvių tinklai. Dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių tinklų teigia, kad darbo laiko trumpinti neketina ir energiją taupo kitomis priemonėmis – nuo LED lempučių iki išjungiamo apšvietimo. „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė 15min teigė, kad parduotuvėse yra ieškoma būdų, kaip optimizuoti energijos sąnaudas, tačiau darbo laikas trumpinamas nebus. Šia logika vadovaujasi ir IKI prekybos tinklas – parduotuvių darbo laikas taip pat netrumpinamas. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat patvirtino, kad parduotuvių darbo laiko kompanija trumpinti nenumato.
„Maxima“ grįžo į rudens–žiemos darbo laiką, tačiau, kaip pasakojo Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, toks sprendimas priimamas kasmet dėl pasikeitusio pirkėjų srauto, o ne elektros kainų.

„Klausimų daug, atsakymų nėra“

Kad situacija išties kelia nerimą, teigia ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) prezidentas Marius Jucikas. Pasak jo, „Nordpool“ interneto svetainėje elektros kainas galima stebėti kiekvieną dieną, o ESO svetainėje galima pamatyti garantinio tiekimo kainas.

– Šių metų rugsėjo mėnesiui jos yra 0,6 Eur/kW. Prieš metus buvo 0,1 Eur, o 2020 metais – 0,05 Eur/kW. Taigi brangsta kartais. Skaudžiausia yra toms įmonėms, kurių gamyboje didelę dalį sudaro energetiniai ištekliai: dujos, elektra.

M. Jucikas teigė kalbėjęs su keleto įmonių atstovų. Pasak jo, didesni verslai, kurie turi pajėgumų, keičia gamtines dujas į naftos dujas. 

– O mažieji tyliai kenčia, kitur net nėra galimybės pakeisti elektros ar dujų kita energija, spaudoje matome pranešimus, kad kai kurios įmonės net stabdo veiklą dėl nepakeliamos energijos kainų naštos, – sako jis.

Gamtinių dujų kaina 2021 m. pradžioje juridiniams asmenims buvo 0,24 Eur/kub. m be PVM. Paskutinė sąskaita rugpjūčio mėnesį – 1,95 Eur/kub. m be PVM. 

– Jei dėl dujų kainų galime kaltinti Rusijos agresiją, tai dėl elektros kainų yra daug klausimų ir visiškai nėra atsakymų, – teigia jis.

Pasak jo, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdyba trečiadienį surengė posėdį dėl išaugusių energijos išteklių kainų ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA), į jį buvo kviečiami prezidento patarėjas, energetikos ministras, ekonomikos ir inovacijų viceministras, aplinkos ministras ir kiti valdžios atstovai. M. Jucikas pasidalijo kai kuriomis mintimis iš posėdžio.

Nors valdyboje dar nebalsuota, bet siūloma įveiklinti turimus atsinaujinančios energetikos šaltinius bei keisti MMA formulę. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad verslas prašys Prezidentūros tarpininkavimo įgyvendinant kelis siūlymus, užkirsiančius kelią smulkaus ir vidutinio verslo bankrotams ir durų užvėrimui.
Jos teigimu, Elektrėnų elektrinė turi dirbti visu pajėgumu, tuomet jos resursų užtektų stabilizuoti kainas. D. Matukienė siūlė įveiklinti visus turimus energetikos šaltinius. „Be to, turėtų būti eliminuoti tarpininkai tam tikrose grandyse, kurie pakelia kainą. Kalbėjom apie „Nordpool“ ir Lenkiją, kur tris kartus pigesnė elektros energija. Turim išspręsti šį klausimą – tai tokia pati šalis, o mes nesugebame panaudoti to, ką turime. Įdarbinami turi būti atsinaujinančios energijos šaltiniai, turimos elektrinės, kad būtų galima stabilizuoti energetiką“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Taip pat kalbėta apie MMA didinimą. Kaip sakė D. Matukienė, yra pasiūlymų keisti MMA skaičiavimo formulę. Siūloma į formulę įtraukti darbo našumą ir remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį. D. Matukienės teigimu, jei būtų jos valia, MMA nebūtų „liečiamas“, o būtų pakeltas tik neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kitu atveju esą skurdas būtų tik didinamas. „Yra pasiūlymas dėl NPD didinimo. Spręsime, balsuosime po spaudos konferencijos, ar pakelti 200 eurų NPD, ar mus tenkina toks variantas“, – kalbėjo ji.

TAVA prezidento nuomone, vis dėlto galutinių sprendimų dar nėra. Tiesa, siūloma lengvatų tiems verslams, kurie ryžtųsi plėtoti žaliąją energiją. Tačiau tam reikia turėti ir savų lėšų, be to, dėl didelės saulės elektrinių paklausos tai nėra įgyvendinama greit.

Dar daugiau nerimo verslui, pasak jo, kelia ir siūlymas kelti MMA. 

– Verslui tai bus dar viena našta, kurią pakels tikrai ne visi. Manau, kad tam dabar ne laikas, - įsitikinęs jis.

Tiesa, įvairių sprendimų siūlė ir posėdyje dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas. Tačiau M. Juciko nuomone, tai labiau panašu į taškų rinkimąsi: prezidento siūlymai vyriausybei tikriausiai atrodys neįgyvendinami, tad ir liks tik siūlymais. O juk jau dabar daugelio mūsų šalies verslų

 

Nuotrauka
mokytojai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
prieš 15 valandų
Rytoj – Tarptautinė mokytojų diena. Šia proga antradienio popietę Tauragės savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje buvo susirinkę daug rajono mokytojų. Daugeliui jų įteiktos padėkos, o trims iš jų skirtos piniginės premijos.
Nuotrauka
miskasodis
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
prieš 17 valandų
Lietaus nepabūgę tauragiškiai ir skaudviliškiai, mylintys gamtą ir kavos puodelį iškeitę į medelius, prisidėjo prie Tauragės rajono miškasodžio akcijos. Kone trijų hektarų pievoje Skaudvilėje, šalia tvenkinio, jie pasodino pusantro tūkstančio pušaičių. 
Nuotrauka
SENJORAI
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
​​​​​​​Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės.
Nuotrauka
huggy wuggy
Įkelta:
prieš 1 dieną
Jei kurią dieną nebegrįšiu iš darbo, vadinasi mane suvalgė „zombiai“. O mokyklos koridoriuose kasmet jų daugėja. Pertraukų metu kartais šiurpas pagaugais nueina, nes pradinukų korpuse „zombiai“ ir „monstrai“ tiesiog kabinasi tau ant nugaros, o neretai vieni kitiems ir į veidus.
Nuotrauka
šildymas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp vidutinių mėnesio pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Nuotrauka
vsb
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-10-03
Tauragės rajono savivaldybės Visuomenes sveikatos biure numatoma įdarbinti daugiau specialistų. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytų reikalavimų savivaldybės taryba padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 16,5 iki 18,7 etato. Po tokių pokyčių darbuotojų darbo užmokesčiui finansuoti papildomai prireiks per 10 tūkst. eurų per metus, dalis sumos atkeliaus iš savivaldybės biudžeto. Dėl to priekaištaujama SAM valdininkams.
Nuotrauka
kuras
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-02
Šildymas brangsta, tačiau gyventojams tiesiama pagalbos ranka – kompensacijos už būsto šildymą nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams didinamos. Tauragės rajono taryba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė vidutines kuro kainas naujam šildymo sezonui, kurios bus taikomos kompensacijų už būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą apskaičiavimui.
Nuotrauka
autobusas
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Įvyko atviras Tauragės regiono viešojo transporto sistemos elektroninio bilieto techninės įrangos pirkimo konkursas. Jį laimėjusi įmonė pagal rugpjūčio 24-ąją pasirašytą sutartį įsipareigojo įrangą paleisti per 10 mėnesių. Šis pirkimas – vienas funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos pirmaeilių veiksmų įgyvendinimo priemonių ir vykdomas visose apskrities savivaldybėse – Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose.   
Nuotrauka
sildymas
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-30
Ketvirtadienį Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė pasirašė įsakymą dėl šildymo sezono pradžios savivaldybei priklausančiose įstaigose. Tai reiškia, kad Tauragės rajono savivaldybės ligoninės, sveikatos priežiūros, slaugos, ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigos, globos namai, seniūnijų seniūnai gali savarankiškai spręsti apie šildymo pastatų pradžią.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-09-29
Tauragės miesto centre planuojama sukurti mažos taršos zoną, kurioje būtų leidžiamas tik elektromobilių, elektrobusų, paspirtukų ir dviračių eismas. Nors politikai dar neapsisprendė, daugiausia kalbama apie tai, jog ji, tikėtina, bus Bažnyčių gatvėje. Tauragės meras Dovydas Kaminskas ramina, kad artimiausiu metu jokių ribojimų šioje gatvėje įvesti neplanuojama. Planams, jog į šią gatvę galės įvažiuoti ne bet kas, nepritaria ir su meru susitikusi verslo bendruomenė. Išsamiau apie tai skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame.
Nuotrauka
kaminas
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-28
Rugsėjo pabaiga, bet rudeniški orai įgauna pagreitį – ne vieną priverčia pasvajoti apie šiltus namus. Svarbu prisiminti, kad namai turi būti ne tik šilti, jaukūs, bet svarbiausia ir saugūs. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kad savo namų turto saugumu turi pasirūpinti pats šeimininkas. Dėl šios priežasties primenama, kad krosnių ir židinių dūmtraukius reikia nuolat prižiūrėti bei laiku valyti.
Nuotrauka
savivaldybe
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-09-27
Tauragės rajono savivaldybė pasirašė sutartį su ekspertu, teiksiančiu finansų konsultanto paslaugas. Bendra šios sutarties vertė siekia 17 424 Eur.
Nuotrauka
zemdirbiusvente
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-26
Rugsėjo 23 dieną Tauragės rajono žemdirbiai susirinko į tradicinę žemdirbių šventę, vykusią Tauragės kultūros rūmuose. Renginio metu rajono ūkininkams įteiktos padėkos už darbštumą, atsidavimą savo kraštui ir svarų indėlį puoselėjant ūkį Tauragės rajone.
Nuotrauka
infrastruktura
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-26
Tauragėje atnaujinta daugiau nei 600 kv. m visiškai nusidėvėjusių pėsčiųjų takų, esančių prie vaikų žaidimų aikštelės J. Tumo-Vaižganto gatvėje bei prie lopšelio-darželio „Kodėlčius“, įsikūrusio Moksleivių alėjoje. Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybė, dėmesys skirtas ne tik susisiekimo infrastruktūrai gerinti, bet ir saugumui užtikrinti. Ši vaikų žaidimų aikštelė apjuosta tvora, o pačioje aikštelėje pastatyta nuo lietaus ar saulės apsauganti stoginė.
Nuotrauka
stadionas
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-26
Kai kurių Tauragės mokyklų stadionų būklė – apverktina, tačiau kada prasidės remontas, jų vadovai nežino. Savivaldybės atstovai sako, kad stadionų atnaujinimo darbai vyksta kasmet, dalis jų planuojami. Tiesa, ne visose ugdymo įstaigose stadionai iš viso įrengti. Mokyklos sukasi iš padėties kaip išmanydamos.  
Nuotrauka
elektra
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-09-25
Artėjant tamsiajam metų sezonui ir vėstant orams, vidutinio namų ūkio elektros energijos suvartojimas Lietuvoje gali padidėti 15 proc., skaičiuoja bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Dėl Rusijos energetinio karo su Europa augančios elektros kainos neramina gyventojus, kurie rimtai svarsto, kaip reikės taupyti rudenį ir žiemą. Energijos vartojimo statistika ir įpročiai rodo, kad erdvės taupymui esama.
Nuotrauka
uzimtumo tarnyba
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-09-25
Užimtumo tarnyba skelbia, kad įspėtų apie darbuotojų atleidimą dukart daugiau nei pernai. Įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energijos išteklių krizė koreguoja Lietuvos įmonių veiklą. Šiemet Užimtumo tarnyba gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus  – 16 pranešimų daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Iš Tauragės rajono įmonių pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus kol kas negauta, pranešama apie fiksuojamą darbuotojų paklausos suaktyvėjimą.  
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-09-22
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje prieglobstį radusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos – kosminės. Alionos ir jos šeimos istorija – šio numerio vedamajame.
Nuotrauka
darzelis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-22
Šiuo metu Tauragės rajono mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupėse laisvų vietų yra daugiau nei pageidaujančiųjų į jas patekti.
Nuotrauka
banga viesbutis
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2022-09-21
Net ekspertai nesutaria, ar į Lietuvą jau ateina ekonominė krizė ir sunkmetis, nors infliacija jau akivaizdžiai muša rekordus. Šalies ekonomistai jau įspėja ruoštis sunkesniems laikams, ekonomikos lėtėjimui ir recesijai. Vis dėlto sakoma, kad krizės – tai ne tik laikas, kurį reikia tiesiog ramiai išlaukti, bet ir atsiveriančios galimybės bei pasirengimas naujiems startams. Apie tai byloja artėjančios permainos Tauragės viešbučių paslaugų rinkoje: vieno viešbučio savininkai svarsto savo verslą parduoti, kiti gi – plėsti.
Nuotrauka
piesia
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-09-21
Mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbu atrasti ir išreikšti save, laiką leisti su bendraminčiais. Bene tinkamiausias saviraiškos būdas – popamokinė veikla. Ji padeda vaikui įgyti papildomų gebėjimų, socialinių įgūdžių, įgauti pasitikėjimo savimi, pailsėti nuo mokslų ir atsipalaiduoti, įsitvirtinti bendraamžių grupėje.