Rudeniop daugėja migruojančių gyvūnų, kertančių važiuojamąją kelio dalį, dažnai – nesėkmingai. Ne vienas pravažiuojantis yra pastebėjęs iš laukų išnirusį ir per kelią bėgantį gyvūną. Laimė, jei spėja sustoti ir nekliudo gyvūno. „Tauragės žinių“ skaitytojui iškilo klausimas – kieno pareiga pasirūpinti partrenktais, bet ant kelio paliktais gyvūnais.
30 pranešimų
Nuo sausio 1 d. iki liepos 31 d. Tauragės apskrities policijoje gauta 30 pranešimų dėl kelyje kliudytų ir mirtinai sužalotų laukinių gyvūnų. Pasak policijos atstovės, pranešimų apie partrenktus naminius gyvūnus sulaukiama labai retai.
Kaip teigia Tauragės apskrities policijos atstovė Lina Banienė, visų pirma vairuotojai privalo važiuoti neviršydami leistino greičio, visada atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių, laukų).
Turbūt daugiausiai keliuose yra partrenkiami gyvūnų jaunikliai, jie turi mažai praktikos, todėl daugiausiai jų ir pakliūva po ratais. Barsukų populiacija yra labai pagausėjusi ir šiaip gyvūnų – ir stirnų, ir elnių – miškuose padaugėjo. Tik šernų mūsų rajone prasidėjo masinis kritimas, tad jų kiek sumažėję, – komentavo Viešvilės rezervato specialistas, lankytojų centro administratorius Saulius Bartminas.
„Apie tikimybę kelyje susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Tokiu atveju vairuotojai privalo elgtis atsakingai, lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną važiuoti pro jį itin atsargiai, lėtai, galbūt net sustoti ir palaukti, kol gyvūnas pats pasitrauks. Nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garsinio signalo“, – primena policijos atstovė.
Kaip elgtis partrenkus gyvūną?
Kaip elgtis eismo dalyviui partrenkus gyvūną, reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Transporto priemonei susidūrus su gyvūnu reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina aplinkosaugininkai, medžiotojai, pareigūnai (policijos pareigūnai nustatys, kurio medžioklės kolektyvo plotuose įvyko nelaimė, ir susisieks su draugijos vadovu).
„Partrenkus naminį gyvūną (apgadinus automobilį) vairuotojai dažniausiai bando rasti gyvūno savininką. Jei rasti savininko nepavyksta, tuomet apie tai informuoja policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai įformina eismo įvykį, ieško naminio gyvūno savininko, kad būtų atlyginta vairuotojui padaryta žala, – teigė L. Banienė.
Ieško maisto
Kodėl padaugėjo laukinių gyvūnų, išbėgančių į kelią, teiravomės Viešvilės rezervato atstovo.
– Turbūt daugiausiai keliuose yra partrenkiami gyvūnų jaunikliai, jie turi mažai praktikos, todėl daugiausiai jų ir pakliūva po ratais. Barsukų populiacija yra labai pagausėjusi ir šiaip gyvūnų – ir stirnų, ir elnių – miškuose padaugėjo. Tik šernų mūsų rajone prasidėjo masinis kritimas, tad jų kiek sumažėję, – komentavo Viešvilės rezervato specialistas, lankytojų centro administratorius Saulius Bartminas.
Pasak jo, gyvūnai per kelią dažniausiai eina dėl vienos priežasties – ieško maisto. Gyvūnų migracija prasideda rudeniop dėl rujos.
– Dėl šernų migracijos pastebėta, kad juos traukia medžiotojų įrengtos šėrimo aikštelės, jie iš vienos kelio pusės į kitą ir migruoja. Tai būna arba naktį, arba sutemus, arba paryčiais. Jau esame ištyrę, kad panaikinus tokias aikšteles šernų vaikščiojimas per kelią sumažėja, – teigė S. Bartminas.