Aktualijos

Tauragės rajono ūkininkai šienapjūtę jau įpusėjo. Pirmoji žolė jau nupjauta, o Žygaičių seniūnijos ūkininkai teigia, kad šiemet žolės kaip niekada daug. Iš pradžių daug prišienauti nesitikėta, bet plūstelėjus šilumai ir palijus žolė kaip mat išvešėjo.

Atnaujintose pievose – rekordiniai žolės kiekiai

– Pirma žolė yra nuimta nuo laukų, o šienauti tikrai bus ką, kadangi dauguma pievų yra atnaujintos, tai žolė auga kaip ant mielių. Šiemet žolės kiekiai pačiame ūkyje rekordiniai, tačiau negaliu pasakyti to visos Lietuvos mastu. Teko sutikti ūkininkų, kurie turi senas pievas ir jų šių metų šienapjūtė prasta. Jei žolė peraugs, tai jos bus tikrai daug, tačiau kokybiniai rodikliai labai menki, – teigė ekologiniame ūkyje besidarbuojantis jaunasis ūkininkas Eimantas Eigirdas. 

Pasak jo, šiųmetinius derliaus rezultatus nulėmė mokslinės žinios ir, žinoma, gamtos dovanos – praėjusių ir šių metų gamtinės sąlygos. Nors prišienauti vaikinas tikrai tikėjosi mažiau, iš hektaro gauta apie 12 800 kg šienainio. 

Eigirdų ekologiniame ūkyje yra daugiau nei 130 galvijų, pašaru jiems reikia rūpintis vasarą.

– Kadangi ūkis ekologinis, savo karves šeriame tik ūkyje auginamais pašarais – žolynais, kukurūzais, įvairiais javais ir jų mišiniais, – vardijo Eimantas.

Šienavimo skirtumai tarp ekologinio ir neekologinio ūkio nedideli, tačiau reikšmingi. 

– Ekologiniame ūkyje tręšti negalima, todėl mes negalime sėti tik varpinių žolynų, vyrauja ankštiniai, o ankštinių gyvulių mėšlu tręšti negalima, ypač dobilų, nes po metų jie išnyks ir pinigai už sėklą nueis veltui. Pašaro paruošimo principai tokie patys, ūkyje taipogi naudoju inokuliantus, kurie padeda siloso fermentacijai, taip pašaras dar labiau išsaugomas, – apie ekologinio ūkio  ypatumus pasakojo ūkininkas.

Pašarų ruošimą kiek sutrukdė ir orai.

– Pas mus Tauragės rajone gamta taip pat trikdė darbus ir teko valyti nuo veido ne tik lietaus lašus, bet ir ašaras, kai matai, jog geras žolynas jau subrendęs, tačiau jo paimti negali, nes per šlapia. Bet kiekvieną dieną buvo ruošiamasi, ir tik atsiradus progai, kai kelias dienas nelijo, iš karto pjaudavome žolę. Žinoma, kiti ūkininkai laukė, bijojo sugadinti laukus, tačiau mes negalėjome taip elgtis ir priėmėme greitus sprendimus, dėl kurių dabar nesigailime, – teigė E. Eigirdas.

Pasak jaunojo ūkininko, kainų kilimas yra labai ryškus:

– Suprantame, kokia yra situacija kaimyninėje šalyje, tad tiesiog mažiname norus atsinaujinti ir kiek įmanoma stengiamės taupyti. 

Anot jo, pabrango ne tik kuras, bet ir technikos detalės, o kai kurių net neįmanoma įsigyti, nes jų nėra Lietuvoje, bus tik rudenį. Kilo ir silosavimui reikalingos įrangos kainos.  

Lietus darbų nesutrukdė

Jaunasis ūkininkas Ričardas Dirškus pasakojo pašienavęs birželio viduryje. Netrukus bus pjaunama jau antroji žolė. 

– Taip, dėl lietaus šienapjūtė tikrai užsitęsė, nes nebuvo įmanoma nutaikyti tinkamų orų. Norėjosi pašienauti kiek anksčiau, bet didelis lietaus kiekis sujaukė planus, – teigė R. Dirškus. 

Jaunasis ūkininkas teigia tikėjęsis mažiau šieno negu pavyko paruošti. Jau prišienauta tiek, kad  užteks iššerti gyvulius per žiemą.  

Kartu su tėvais jie ūkyje laiko apie 200 pieninių galvijų. Be pašaro, dedamo į tranšėjas, gyvulius jie šeria ir siloso šienainiu bei kukurūzų silosu. 

– Kainų kilimas neprilygsta gaunamam pelnui. Už produkciją gauname daugiau, bet viskas, pavyzdžiui, pašarų papildai ir kuras, brangsta labiau, – pasakojo Ričardas.

Gauna daugiau – išleidžia daugiau

Ūkininkas Robertas Plauška teigė pirmąją žolę jau pašienavęs, beliko tik dalį rulonų parsivežti iš laukų. 

– Žolės šiemet yra pakankamai, iš pradžių atrodė, kad bus mažai, nes pavasaris buvo sausas, bet paskui sulaukėme šilumos ir lietaus. Taigi žolės tikrai yra daug, o palyginus su ankstesniais metais, tikrai daug daugiau prišienavome, – džiaugėsi ūkininkas.

Šiuo metu Roberto ūkyje yra apie 200 mėsinių galvijų bei 50 pieninių karvių, kurios priklauso tėvams, dar ir prieauglio. Kartu sudėjus – apie 300 galvijų. Visiems galvijams Robertas ir ruošė pašarus.

– Lietus šienapjūtės per daug nesutrukdė, tik tiek, kad buvo sunkiau išdžiovinti šieną, reikėjo labiau taikytis prie oro sąlygų, – teigė pašnekovas. – Pievos nėra baisiai šlapios. Kituose rajonuose, kaip teko matyti, atrodė daug prasčiau. Mūsų rajone tiek daug nelijo, tad viskas buvo normalu, neišsivažinėjo pievos.

Pasak jo, gražių dienų, visai be lietaus, buvo ne tiek ir daug, tikriausiai tik praėjusi savaitė pasitaikė tokia palanki, kai pavyko viską suspėti. 

– Daugiausia ruošiu šieną, nes gaminti siloso rulonus pastaruoju metu išeina labai brangiai. Kadangi mano ūkyje auginami mėsiniai galvijai, nėra poreikio gaminti per daug kokybiško pašaro. Dažniausiai naudojame jį tik penimiems jaučiams arba tėvų ūkyje auginamoms karvėms, –  komentavo R. Plauška.

Jo ūkyje auginami ir kukurūzai – tai yra pagrindinis pašaras penimiems galvijams, jie sudaro didžiąją dalį karvių raciono. 

– Kainų kilimas labai jaučiasi. Pieno kaina pakilo, už galvijus irgi daugiau mokama. Bet vis tiek ir trąšos, ir kombinuotieji pašarai, ir žolių sėklos – viskas pabrangę. Nekalbant apie kuro kainą, kuri labai pakilo. Tai kainų kilimas mums labai jaučiasi, ar parduotume mėsą, ar pieno produkciją. Gauni daugiau, bet ir išleidi daugiau, – pasakojo ūkininkas.