Prognozuojama, kad kitais metais šalies mokyklose trūks beveik 3 tūkst. mokytojų. Raimondos Alysienės nuotrauka
Baigiantis mokslo metams gausu skelbimų su darbo pasiūlymais pedagogams – mokyklos ieško ne tik dalykų mokytojų, bet ir pagalbos mokiniams specialistų, kurių ypatingai trūksta ne tik mūsų rajone, bet visoje šalyje. Pedagogų bendruomenė, kaip pastebi ne tik ugdymo įstaigų vadovai, bet rajono vadovai, sensta, o jaunų specialistų į mokyklas privilioti neįmanoma. Prognozės bauginančios – suskaičiuota, kad po metų šalyje trūks beveik 3 tūkst. pedagogų.
Trūksta net 11 pagalbos specialistų
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūratė Veisienė informavo, kad šiuo metu Tauragės rajone trūksta lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, užsienio kalbos (vokiečių), dorinio ugdymo, muzikos mokytojų, trūksta meninio ugdymo pedagogo darželiui ir pedagogų priešmokyklinio ugdymo grupėms. Švietimo įstaigose galėtų įsidarbinti net vienuolika pagalbos mokiniui specialistų (psichologų, logopedų, spec. pedagogų).
– Kiekvienas rugsėjis švietimo bendruomenėje sutinkamas su nerimu: daug klausimų kelia ne tik švietimo reforma, mažėjantis mokinių skaičius, bet ir kvalifikuotų mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų trūkumas. Dalies mokytojų darbo stažas perkopia 30 ir daugiau metų, todėl natūraliai turi vykti pedagogų kaita. Deja, bet jaunų specialistų, norinčių dirbti mokyklose, atsiranda labai mažai, – teigė J. Veisienė.
Jaunimas nesirenka
„Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė informavo, kad ieškoma fizikos ir anglų kalbos mokytojų, kurie išeina į užtarnautą poilsį.
– Džiugu, kad prašymų dalyvauti atrankoje į abi pozicijas jau turime, – teigė direktorė.
Ateityje, pasak direktorės, kaip ir visuose darbuose, norėtųsi, kad kolektyvas būtų jaunesnis, norėtųsi sulaukti jaunų žmonių, bet jie į mokyklas neateina.
– Jaunimas nelabai trokšta rinktis mokytojo darbo. Jis sunkus, ieško lengvesnės duonos, – apgailestavo gimnazijos vadovė.
Po metų, kitų gimnazijoje reikės ir naujo lituanisto, matematiko.
– Gimnazijoje dirba ta karta žmonių, kurie pradėjo išeiti. Ir šis procesas tęsis. Dar tikriausiai papildomai ieškosime lituanisto, nes mokinių daugėja, krūviai dideli, kai pasidalinsime krūvius, gal ne visas, bet dalis etato liks dar vienam lituanistui. Gal kas pabaigęs ar besimokantis, ketinantis keisti darbo vietą ir ateis dirbti pas mus, – svarstė gimnazijos vadovė.
Paklausta apie tai, ar buvę gimnazistai negrįžta į mokyklą jau kaip pedagogai, direktorė apgailestavo, kad taip nėra. O ir abiturientai jau porą metų nesirinko pedagogikos studijų. O jei ir pasirenka, pavyzdžiui, lituanistikos studijas, tai ne pedagoginės krypties.
– Buvęs gimnazistas fizikas mokosi 3 kurse Vilniuje ir jau po truputį dirba, bet grįžti į tėviškę neplanuoja. Kalbiname abiturientus, bet jų prioritetai kitokie ir kol kas į mokyklas dirbti jie negrįžta, – teigė direktorė.
Kiekvienais metais gimnazijoje su bakalaureato klasėmis mokslus baigia per 100 mokinių, šiemet – 107.
Bendruomenė neatsinaujina
Remigijus Masteika, Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius, patvirtino, kad ieškoma muzikos mokytojo, nes, pasak direktoriaus, yra laisva pareigybė.
– Jei niekas nepasikeis, nes žmonės keičia ir gyvenamąsias vietas, ir darbus, tai ateinančiai rugsėjo 1-ajai pedagoginių darbuotojų netrūks, – prognozavo direktorius.
Nuo kitų mokslo metų progimnazijoje atsiranda nauja pareigybė – karjeros specialistas.
– Su mokytojų trūkumo problema susidursime, bet nesu linkęs dėlioti apokaliptinį scenarijų. Kai reikia darbuotojų, ieškome ir visada randame. Žiūrint į bendrą demografinį kontekstą – vaikų skaičiaus mažėjimą, mokyklų mažėjimą, sistema traukiasi ir amortizuoja ir mokytojų trūkumą.
Kita lazdos pusė – mokytojų korpusas neatsinaujina. Po kurio laiko bendruomenėje neturėsime jaunų mokytojų, o kolektyvas, kaip ir tarkim kraujas, turi atsinaujinti.
Nauja pareigybė
Progimnazijoje nuo kitų mokslo metų dirbs karjeros specialistas. Ši nauja pareigybė mokyklose, kuriose mokosi ne mažiau 750 mokinių, steigiama pagal vyriausybės įgyvendinamą programą.
Steigiant šią pareigybę, pasak R. Masteikos, atsižvelgta į du pagrindinius momentus – šalyje daug studentų, įstojusių į aukštąsias, profesines mokyklas, kolegijas, dėl vienokių ar kitokių priežasčių mokslus meta, ir kitas – didelė dalis mokslus baigusių asmenų dirba ne su įgyta specialybe susijusį darbą. Tai galėtų reikšti, kad nepakankamai vaikai apsisprendę, ne į tas specialybes stoja.
– Naujieji specialistai turės vaikams jau nuo pradinių klasių padėti pažinti, atrasti save. Kiekviename amžiaus tarpsnyje specialistas atliks vis kitas funkcijas, o, tarkim, gimnazijoje jau padės pasirinkti profesiją, – svarstė direktorius.
Karjeros specialisto skelbiasi ieškanti ir „Šaltinio“ progimnazija.
Žino, kad darbas sunkus
Daugiausiai pedagogų ieško Žygaičių gimnazija. Jos direktorė Daiva Gabietaitė teigė, kad ieškoma pavaduojančių mokytojų mokyti lietuvių kalbos, chemijos ir biologijos, logopedo. Laisvos pareigybės yra tik psichologo ir specialiojo pedagogo.
– Jaunų specialistų neateina. Šią minutę džiaugiamės, kad turime beveik visus specialistus, bet jei kuris mokytojas suserga, ar pakeičia gyvenamąją vietą, tai kaskart yra labai didelė problema, rasti žmogų labai sudėtinga. Mokytojų trūkumas tikrai jaučiamas, – teigė direktorė.
Mokyklą baigę Žygaičių gimnazijos abiturientai pedagogikos studijas renkasi pavieniais atvejais.
– Turime daug alumnų savo mokykloje, bet paskutiniais metais grįžtančiųjų nėra, – teigė direktorė.
Kodėl jaunas žmogus nesirenka pedagogo specialybės, o jei ir baigia, nesirenka dirbti mokykloje?
– Jaunas žmogus žino, kaip mokykloje sunku mokinius sudominti, perteikti jiems žinias, kad mokytojas turi daug darbo įdėti ruošdamasis pamokoms, turi domėtis naujausiomis technologijomis. Vaikai nori, kad ugdymo turinys būtų pateiktas patraukliai, ir mokytojas nuolat turi didelį dėmesį skirti tobulėjimui ne tik dalykine prasme, bet svarbu ir naujos mokymo priemonės, programėlės. Mokytojams iššūkiai dideli. Ir nuolatinė kaita švietimo sistemoje įtakos turi, nes vaikai girdi, kad keičiasi nuolat, pavyzdžiui, ugdymo turinys. Jie žino, kad pravedus pamoką darbas nesibaigia, laukia pasiruošimas pamokoms, darbų taisymas. Pakankamai daug yra ir dokumentacijos. O ir pradedančiojo mokytojo atlygis nėra toks patrauklus, – galimas priežastis vardijo direktorė.
Kai susideda visa tai, ir nesulaukiama jaunų specialistų mokyklose. Ir tai, pasak direktorės, ne tik Žygaičių, rajono, bet ir visos šalies problema. Net ir didžiuosiuose miestuose, kur universitetai rengia pedagogus, jų mokyklose trūksta.
– Kelia nerimą tai, kad metai iš metų situacija blogėja, kad jauni specialistai neateina į mokyklą. Ne tik į mūsų, bet ir į miesto mokyklas. Žingsniai daromi, bet kol bus parengtas specialistas, praeis keleri metai. O ką daryti, kai specialisto reikia čia ir dabar? – retoriškai klausė direktorė.
Pagalbos specialistų – psichologo, specialiojo pedagogo – ieškoma visais įmanomais būdais skelbiant viešai, per asmenines pažintis, kalbinami specialistai ir iš kitų rajonų, bet specialistų neatsiranda.
Sieks išlaikyti
Pasiteiravome, kokių sprendimų imasi savivaldybės administracija, kad neatsitiktų taip, jog mokyklose nebus kas moko vaikus?
– Pirmiausia, sieksime išlaikyti esamus pedagogus, kurių profesinė patirtis ir kompetencijos leidžia rajono švietimo įstaigoms užtikrinti ugdymo kokybę, – teigė savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.
Padėti, pasak administracijos direktorės, turėtų ir nuo rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose pradėsiantys dirbti nauji karjeros specialistai.
– Tikimės, kad pedagoginė studijų kryptis bus populiarinama, abiturientai skatinami rinktis mokytojo, ikimokyklinio ugdymo ar pagalbos mokiniui specialisto profesijas, – mano G. Rakauskienė.
Kaip teigė J. Veisienė, kvalifikuotų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų poreikio problema yra visuose Lietuvos regionuose, ne išimtis ir Tauragė, kuri stengiasi pritraukti specialistus skirdama finansinę paramą. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos trūkstamų specialybių profesijos, kurias studijuojantiems asmenims, sudariusiems trišalę sutartį, bus skiriamas finansavimas visą studijų laikotarpį.
– Šiais metais planuojama skirti finansinę paramą psichologo studijų programai remti. Sieksime glaudžiau komunikuoti su aukštosiomis mokyklomis, kad pritrauktume jaunus specialistus į rajono ugdymo įstaigas, – teigė J. Veisienė.
Veiksmų imasi vyriausybė
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos, Švietimo, kultūros ir sporto ministerija siūlo didinti stipendijas tų pedagogikos specializacijų studentams, kurių mokyklose labiausiai trūksta. Taip pat kurti tvarką, kuri leistų studentams susigrąžinti mokslo paskolas, įsipareigojus bent keletą metų paskirti pedagogo darbui.
Prioritetinės pedagogikos krypties studijų programų specializacijos – matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas. Nuo šių metų tikslinė valstybės parama (stipendijos) bus teikiama į prioritetinių pedagogikos specializacijų studijų programas įstojusiems studentams. Preliminariai numatyta skirti 600 tokių stipendijų. 2022 m. įstojusiesiems į prioritetinių specializacijų pirmosios pakopos pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 Eur dydžio stipendijos.
Likus metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, prioritetinių specializacijų pirmosios pakopos pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijas numatyta didinti iki 506 Eur.
Padidintas išmokas galėtų gauti tie studentai, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigę studijas ten dirbti ne mažesniu kaip 0,7 etato krūviu ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį.
Valstybės finansavimą numatoma suteikti stojantiesiems į prioritetinių pedagogikos specializacijų studijas ir neriboti priėmimo, t. y. bus siekiama priimti visus norinčius studijuoti ir tenkinančius minimalius priėmimo reikalavimus.
