Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Nors tokios šiltos vasaros daugelis laukia, tačiau žmonių, ypač vyresnių, sveikatai tai – tikras iššūkis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. Birželio pabaiga daugelyje šalies rajonų atnešė 30–34 laipsnių karštį. Pacientų daugiau ir Tauragės gydymo įstaigose. Medikai įspėja – karštis gali būti pavojingas sveikatai, ypač susirūpinti turėtų sergantieji širdies-kraujagyslių ligomis.
Karščio rekordas
Kretingos meteorologijos stotyje antradienį pagerintas 82 metų senumo karščio rekordas, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Meteorologijos stotyje oras buvo įkaitęs iki 33,6 laipsnio karščio. Prieš 82 metus užfiksuotas 32,1 laipsnių rekordas pagerintas daugiau nei laipsniu. Dienos karščio rekordas buvo pagerintas ir pirmadienį: birželio 27 diena buvo karščiausia nuo 1947 metų. Buvo pagerintas 75-erių metų rekordas, nes Kretingoje sušilo iki 32,6 laipsnio.
Hidrometeorologijos tarnybos feisbuke skelbiama, kad pirmadienį pagerinti vietiniai meteorologijos stočių rekordai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose ir kituose Lietuvos miestuose. Tarnybos duomenimis, karščiai turėtų laikytis iki savaitės galo. Per kitas dvi paras galimos smarkios liūtys, vėjas, perkūnija, tačiau kaitros pavojaus lygis išliks stichinis.
Specialistai pataria
Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai. Specialistai nurodo, kad skubiai kreiptis medicinos pagalbos reikia esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams), kūno temperatūrai pakilus virš 40 laipsnių Celsijaus, esant karštai ir šlapiai odai, radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose verta susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. Būtina dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais reikėtų vengti – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Vengti patariama ir riebių, sunkiai virškinamų patiekalų – valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
Pasak specialistų, einant į lauką būtina užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį, lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru, dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
Poilsiui gamtoje geriau pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Darbuotis kieme – ryte arba vakare
Reikėtų riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus geriau susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia, palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Svarbu sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“. Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, būtina stebėti savo sveikatos būklę ir atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
Kai kuriems kyla didesnė rizika: ką būtina žinoti?
Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), pranešime žiniasklaidai primena Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika nei daugeliui: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).
Koks karštis pavojingas sveikatai?
Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro
Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.
– Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
– Nuo 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
– Nuo 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
– Nuo 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
– Nuo 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
Sumažėjusi koncentracija turi įtakos vairavimo kokybei
Tokiomis karštomis dienomis ypač svarbu atsargiai vairuoti. Į ką turėtų atkreipti dėmesį vairuotojai? Juk nukentėti gali ne tik jie, bet ir keleiviai bei pati transporto priemonė, todėl papildomas atsargumas išties svarbus, rašoma „Lietuvos draudimo“ pranešime žiniasklaidai.
Vairuojant labai svarbi yra koncentracija, tačiau karštomis dienomis susitelkti gali būti sudėtinga. Įkaitusioje aplinkoje tirštėja kraujas, sutrinka kraujotaka, o tai glaudžiai susiję su smegenų veikla. karštomis dienomis išties pastebima daugiau smulkių eismo įvykių.
Tokiomis karštomis dienomis atėjus prie automobilio ir pamačius, jog jis yra prikaitęs rekomenduojama iškart nesėsti į transporto priemonę. Tiek vairuotojas, tiek ir keleiviai labiau apsaugos savo sveikatą, jei keletą minučių automobilį pavyks pravėdinti. Kitu atveju transporto priemonėje bus susidaręs lyg pirties efektas, kai sėsti už vairo nėra saugu. Be abejonės, tokiomis karštomis dienomis labai svarbus ir šviežias vanduo – jo visada reikėtų turėti su savimi.
Vienas svarbiausių dalykų tokiomis karštomis dienomis – vaikų bei augintinių sveikata ir saugumas. Jokiu būdu net ir trumpam laikui nepalikite automobilyje vaikų ir augintinių. Toks karštis yra kritiškai pavojingas sveikatai ir gyvybei. Noriu atkreipti ir aplinkinių žmonių dėmesį – nebūkime abejingi, jei matome gretimame automobilyje vaiką ar augintinį vienus – nedelsiant reikia skambinti trumpuoju pagalbos telefonu 112“.
VDI įspėja: darbdaviai privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas per karščius
Prasidėjus itin karštoms dienoms darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant atkreipia ir Valstybinė darbo inspekcija. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Rekomenduojame: Oro kondicionieriai
