Į redakciją laišką ir nuotraukas atsiuntusi tauragiškė teigė negalinti suprasti, kodėl po žolės nupjovimo senosiose miesto kapinėse subirusi žolė ant kapaviečių taip ir palikta. Kapines prižiūrinčios parapijos kunigas sako, kad žolę apie kapavietes turi apsipjauti jas prižiūrintys žmonės, o jei žolė užbiro, parapija neįsipareigojusi jos sutvarkyti.
„Ar taip gali būti? Vaikščiojome keliese po kapines ir negalėjome patikėti, ką matome. Negi šiais laikais nėra žoliapjovių, kurios surenka nupjautą žolę? O jei jau pribiro žolės, tai gal galėtų ir sušluoti ar kaip kitaip surinkti?“ – svarstė tauragiškė.
„Dunokų“ direktorius Edikas Aleksa teigė, tad ta dalimi kapinių, kur nupjauta žole apibertos kapavietės, rūpinasi evangelikų liuteronų parapija, „Dunokai“ prižiūri tik vadinamąją katalikų kapinių pusę.
Pasak įmonės vadovo, dar prieš Tėvo dieną jis sulaukęs skambučių, kad evangelikų liuteronų parapijai priklausančioje kapinių dalyje nenupjauta žolė.
„Skambinusiesiems paaiškinau, kad tą dalį kapinių prižiūri ne „Dunokai“, o pati parapija, kad į ją reikėtų ir kreiptis“, – „Tauragės žinioms“ teigė E. Aleksa.
Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Dikšaitis „Tauragės žinioms“ teigė, kad jei žolė užbiro ant kapaviečių, vadinasi pjauta šalia, o jei žmonės patys nenusipjauna žolės prie pat kapavietės, parapija neįsipareigojusi pabirusią žolę sutvarkyti nuo kapaviečių, kurias tvarko patys kapus prižiūrintys asmenys.