Aktualijos

Kad suprastum, jog viskas brangsta, nereikia būti ekonomikos ekspertu – tai akivaizdu, tai patvirtina ir statistika, ir gatvėje sutikti žmonės. Jei vieniems didelio skirtumo nėra, ar, tarkim, sviestas kainuoja pusantro, ar du su puse euro, tai kitus kone kasdien didėjantys skaičiai etiketėse varo į neviltį. Juo labiau, kad greito palengvėjimo nematyti.

Dejuoja ne visi

Pakalbinome keletą gatvėse sutiktų žmonių klausdami, ką jie mano apie kylančias kainas. Štai pensininkė Aldona teigia į parduotuves besistengianti eiti kuo rečiau, nes tai jai kelia stresą. Moteris pasakoja susidaranti sąrašą, kokie pagrindiniai produktai namuose baigiasi, ir keliose parduotuvėse patikrinanti jų kainas. Perka ten, kur tuo metu pigiausia. 

– Gavusi pensiją pirmiausia sumoku mokesčius, nusiperku būtinų vaistų. Lieka labai nedaug. Taigi apie delikatesus nė nesvajoju – svarbiausia, kad namie būtų duonos, pieno, bulvių, dar gal kokių lašinukų ar dešros. Va, turiu daržiuką prie namų, tai užsiauginu daržovių – svogūnų, salotų, ridikėlių, vasarą – agurkų, pomidorų, – pasakoja ji.

Ne ką geriau gyvenanti prisipažįsta ir Monika, viena auginanti du vaikus. Jos atlyginimas minimalus, taigi skanėstų vaikams beveik neperka – geriau pasakoja pati iškepanti kokį pyragą ar blynelių. Ir į parduotuvę vaikų stengiasi nesivesti – kad jie neimtų prašinėti saldumynų. 

– Žinoma, badu niekas nemiršta, taigi sakyti, kad labai vargstame, negalime, – pensininkas Julius buvo nusiteikęs optimistiškai. – Manau, kad tiesiog turime prisitaikyti prie gaunamų pajamų ir taip jas suskirstyti, kad užtektų pagrindiniams dalykams. O dejuoti, kad blogai, ne mano charakteriui...

Tiesa, Juliaus pensija – ne pati mažiausia, jis gauna ir tremtinio išmoką, be to, gyvena su žmona, taigi, anot jo, sudėjus dvi pensijas galima verstis visai neprastai.

Nenusimena ir dar viena sutikta senjorų pora: Antanina ir Jonas gyvena kaime, visko teigia užsiauginantys patys, dar ir vaikams padedantys.

– Svarbiausia – kad sveikatos būtų, o pinigų kiek bus, tiek užteks, – įsitikinęs Jonas.

– Gyvename varge. Per televiziją girdžiu, kad lietuviai taip perka butus, namus, kad jų net trūksta. O dar girdėjau, kad  lietuvių sąskaitos bankuose išaugo iki neregėtų aukštumų. Nežinau, turbūt kažkokiam kitam pasauly gyvenu, nes savo aplinkoje nieko panašaus nematau, – kalbėjo „Tauragės žinių“ pakalbinta Veronika, o paklausta apie kylančias kainas numojo ranka. – „Humanoje“ rengiuosi, perku nukainotus produktus, apie kurortus nė minties nėra, nors visą gyvenimą dirbau...

Brango visi 20 būtiniausių maisto gaminių    

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto gaminių. Jų kainos padidėjo labiau nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto gaminių kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Žemės ūkio ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, maistinis ekonominės klasės saulėgrąžų aliejus per metus (palyginti 2021 m. 14 savaitę ir šių metų analogišką savaitę) pabrango beveik 64 proc. Rapsų aliejus brango beveik 58 proc., o grikių kruopos – beveik 50 proc.

Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka beveik 33 proc. daugiau nei prieš metus. Brango ir kiti pieno gaminiai: varškės ir kefyro kaina pakilo beveik ketvirtadaliu, fermentinių sūrių ir sviesto – apie penktadalį. Tiek pat brango ir virtos dešrelės.

Manų kruopos ekonominės klasės produktų segmente kilo 38 proc., tamsios duonos ir ryžių – 28 proc. Už kvietinius miltus, makaronus ir virtas dešras pirkėjai moka apie 17 proc. daugiau, už batoną – daugiau kaip 15 proc.

Kiek mažiau (apie 13 proc.) brango ekonominės klasės geriamasis vanduo ir šviesi duona. Mažiausiai pabrango narvuose laikomų vištų kiaušiniai, už 10 jų pirkėjai dabar moka beveik 7 proc. daugiau nei prieš metus.

Karo Ukrainoje pradžia buvo vienas kainų kilimo veiksnių, tačiau daugelio maisto gaminių kainų didėjimo tendencija buvo ir prieš prasidedant karo veiksmams.

„Nors išskirti karo poveikį mažmeninėms maisto kainoms iš kitų veiksnių yra sudėtinga, tačiau labiausiai tikėtinas netiesioginis poveikis – žaliavų kainos didėja dėl geopolitinio neapibrėžtumo bei Europos valstybių siekio perorientuoti energetinių išteklių importą iš Rusijos į kitas valstybes.

Pasaulyje neslūgstant geopolitinei įtampai, žaliavų kainoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu maisto kainų lygio sumažėjimo nesitikima“, – žiniasklaidai teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Lygiagrečiai būtiniausių maisto produktų kainų tyrimui ŽŪIKVC atlieka ir pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų tyrimą. Paaiškėjo, kad per metus (2022 m. 14 sav., palyginti su 2021 m. 14 sav.) iš visų stebėtų 95 pavadinimų produktų pabrango 79 maisto produktai, atpigo 14, o dar 2 produktų kainos išliko stabilios.

Niekada negyvenome geriau?

Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos skaudžiausia kerta tam penktadaliui Lietuvos, kuris gyvena ant skurdo ribos arba visiškame skurde. Pensininkai, bedarbiai ir vienos vaikus auginančios  mamos ne tik negali įpirkti mėsos ar žuvies, bet taupo būtiniausiems poreikiams. Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti. Beveik kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Specialistai sako, kad skurde gyvenantys žmonės patiria didžiulį stresą, kenčia ne tik jų sveikata, bet ir santykiai, nuotaika. O tai, pasak ekspertų, jaučiasi ir visuomenėje, todėl skurdo mažinimas turėtų būti visos visuomenės siekiamybė.  

TV3 portalui ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad kalbos apie tai, jog niekada negyvenome geriau, yra nieko vertos, nes gyvenimas keičiasi, o su juo ir mūsų supratimas apie skurdą bei tai, kas yra geras gyvenimas. „Ir Afrika negyveno geriau nei dabar gyvena. Tą galima pasakyti apie bet kokį kraštą, vyksta technologinė pažanga ir visi pamažu gyvena geriau, nors skurdas išlieka. Todėl kalbėti apie tai būtent taip nereikėtų“, – sakė ekonomistas. Anot jo, žmonės, net gyvendami skurde, kažkaip išgyvena, nors tai nėra lengvas ar malonus gyvenimas. „Nėra taip, kad 20 proc. pakilus kainoms žmonės ims badauti. Paskutinius dešimt metų pajamos pamažu augo, 8–10 proc. augo atlyginimai ir pensijos, nors dabar jaučiamas sustojimas ir net grįžimas atgal, nes padidintos socialinės išmokos vis tiek yra mažesnės už siaučiančią infliaciją. Nėra situacija gera, bet geriau nei prieš kelis metus. Tai jei žmonės tada išgyvendavo, išgyvena ir dabar. Bet, žinoma, labai mažai gaunantys jaučia kiekvieną kainos šoktelėjimą.

Daugiausia kalbama apie tai, kad Lietuvoje skursta senjorai, bet ne tik jie. Anot R. Lazutkos, yra skirtingos skurdo rūšys, o jį patiria ne tik seni, bet ir jauni žmonės, vaikai. „Yra labai atšiauraus skurdo, yra ir tokio, kuris balansuoja ant ribos tarp vidutiniško gyvenimo būdo ir skurdo. Žinoma, skursta daugiausiai pensinio amžiaus gyventojai ir ypatingai moterys. Pensininkių moterų skursta apie 40 proc., kai bendras skurdo lygis Lietuvoje – 20 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.

Neįgaliųjų padėtis taip pat sunki, ypač vienišų. Tie, kurie gyvena su šeima, verčiasi geriau. Skursta ir vienišos mamos, o jei turi daugiau nei vieną vaiką, kartais jos net dirbti negali, nes nėra kur palikti mažylių. Kukliai gyvena ir bedarbiai, dalis jų neskursta tik todėl, kad yra našta dirbantiems šeimos nariams. O jei bedarbis gyvena vienas, tada tikrai skursta.  

„Kaip realiai atrodo skurdas? Tai, kai žmonės negali sau leisti jokių neplanuotų išlaidų. Tarkime, sulūžta automobilis ar skalbyklė, reikia remonto, ir tai jau skaudžiai atsiliepia žmogaus finansams, arba išbyra dantys ir žmonės negali sau leisti eiti pas odontologą. Tai ir yra skurdas. Žmonės taip pat neišgali kas antrą dieną pirkti mėsos ar žuvies, negali išvažiuoti atostogų, negali susimokėti sąskaitų už būstą, šiukšles. Tai labai aiškūs skurdo požymiai. Tokie žmonės paprastai turi įsiskolinimų, jiems gresia antstoliai, neišgali pasiremontuoti būsto, keisti baldų, pirkti naujesnės buitinės technikos, išleisti vaikų į ekskursijas, vasaros stovyklas. Tokių žmonių yra gana daug“, – pasakojo ekonomistas.  

Labiausiai skursta senjorai

2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 eurai per mėnesį, 1 015 eurų – šeimai, kurią sudarė du suaugusieji ir du vaikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta senjorai – praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65-erių metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis – 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. Pernai ir minimalus atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, buvo 7,4 proc. mažesnis už skurdo rizikos ribą. Tad nieko stebėtina, kad skurdas į akis žvelgia ir dirbantiems asmenims – tokių pernai buvo 7,5 proc. Skurde gyveno 50,4 proc. darbo neturinčių asmenų. Skurdo gniaužtuose atsidūrė ir vieniši tėvai, auginantys vaikus (32,4 proc.). Kaip rodo statistika, dažnai vienišumas didina skurdo riziką – 44,5 proc. vienų gyvenančių asmenų gyvena nepritekliuje. 

Dar liūdniau atrodo absoliutaus skurdo rodikliai, kai vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį tenka 260 eurų, o šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – 546 eurai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021-aisiais absoliutaus skurdo lygis siekė 3,9 proc. ir buvo mažesnis 1,2 procentinio punkto nei 2020-aisiais. Nors tai atrodytų santykinai nedideli skaičiai, bet už jų slepiasi 110 tūkst. šalies gyventojų. 

Mano, kad maisto kainų augimas lėtės 

TV3 žiniose kalbintas ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas apie maisto kainas, sakė, kad  situacija sudėtinga: „Rusija neišleidžia laivų su grūdais iš Ukrainos, tada kylančios energijos, transporto kainos irgi didina tas kainas ir vėlgi artimiausiu metu kainų sumažėjimo tikėtis neverta. O kiek padidės kainos? Manau, kad maisto kainų pikas jau pasiektas, nes mes turime daug tokių vienkartinių faktorių, taip pat dalis prekių brangsta, tarkim, Lietuvoje šokoladas brangsta labiausiai visoje Europos Sąjungoje, tai susiję su tuo, kad paaugo gyventojų pajamos, gyventojai atvėrė savo pinigines plačiai, prekybininkai tuo naudojasi. Manau, kad šių metų antroje pusėje, kai ekonomikos augimas lėtės, maisto kainų augimas lėtės. Nes maisto kainos Lietuvoje auga sparčiausiai Europos Sąjungoje, jos auga sparčiau nei turėtų vien tik pažvelgus į kaštų bazės augimą. Tai mes šiek tiek užbėgę įvykiams už akių, tai yra viltis, kad tas kainų augimas išsikvėps anksčiau“, – teigė jis.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Vyriausybė šiuo metu nenumato papildomų priemonių infliacijai mažinti, tačiau rudenį esant poreikiui jas galėtų pasiūlyti.  „Dabartinės prielaidos yra, kad rudenį matysime infliacijos nusistovėjimą ir pradėjimą leistis žemyn. Jei matysime, kad situacija yra kitokia, tuomet rudenį galėtų būti pasiūlytos kažkokios papildomos priemonės, bet pasakyti, kaip tuomet atrodys ekonomika, šiuo metu yra šiek tiek per ankstyva“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.