Seimo nario Justo Džiugelio Seimui pateiktos Švietimo įstatymo pataisos dėl mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimo mokyklose buvo atmestos. Tiesa, pataisos bus tobulinamos. Rajono mokyklų vadovai šiai įstatymo pataisai pritartų, nors kai kurios mokyklos jau turi įsivedusios savo taisykles, prie kurių mokiniai priprato.
Pataisai nepritarta
J. Džiugelis siūlė įstatymo pakeitimą dėl informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo mokyklose asmeninėms reikmėms tvarką, kurią turėtų nustatyti mokyklos taryba. Anot jo, dar 63 proc. mokyklų nėra reglamentavusios šio klausimo ir dėl mobiliųjų telefonų naudojimosi arba nesinaudojimo pamokų metu sprendžia mokytojai.
„Mes tiesiog siekiame, kad kiekviena mokykla susitartų su mokinių, mokytojų ir kitų specialistų bendruomenėmis, ar jų mokykloje mobilieji telefonai, išmanieji laikrodžiai ir kitos išmaniosios priemonės yra leidžiamos, ar neleidžiamos,“ – svarstant pataisas Seime teigė J. Džiugelis.
Kaip teigė Seimo narys, mokytojai turi tikrai didelį krūvį, todėl jie turėtų užsiimti tiesioginiu savo darbu, tai yra mokyti vaikus, dėstyti pamokas, o ne malšinti konfliktus, susijusius su mobiliųjų telefonų naudojimu pamokų metu.
Siūlydamas šią pataisą J. Džiugelis siekia įtraukti jaunimą į demokratinius procesus: „Apskritai viešoji diskusija dėl šio įstatymo projekto sulaukė ypač didelio jaunimo dėmesio. Tai yra ypač gerai, nes jaunimas taip pat turi žinoti, kad jie gali daryti įtaką savo valstybės sprendimams, politiniams sprendimams ir panašiai. Dar kartelį atkreipiu dėmesį – tai nėra imperatyvus draudimas. Tai yra prašymas mokyklų bendruomenėms susitarti.“
Projektui po pateikimo pritarė 33 Seimo narių, prieš balsavo 17, susilaikė 67 parlamentarai. Alternatyvaus balsavimo metu nuspręsta grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Tokiam sprendimui pritarė 67, prieš balsavo 59 Seimo nariai.
Telefonų vieta – dėžutėse
„Tauragės žinių“ kalbinti Tauragės rajono mokyklų vadovai teigė, kad tikrai pasitaiko atvejų, kai mokiniai naudojasi mobiliaisiais telefonais pamokų metu, bet dėl to didelės problemos nemato – daugumos mokyklų vidaus taisyklėse įrašyta, kad pamokų metu naudotis mobiliaisiais telefonais ne ugdymosi tikslais negalima.
– Aišku, kyla tokių problemų, nes vaikai yra vaikai. Per pamokas jie bando naudotis telefonais. Mokytojai kažkaip su jais susitaria, bet nėra taip, kad visada 100 proc. pavyksta. Bandom, pavyzdžiui, rinkti telefonus, dėti juos į dėžutes. Be abejo, turime bendras taisykles, kad pamokų metu telefonais negalima naudotis. Galbūt kitais metais bandysime užtikrinti, kad visuose kabinetuose būtų dėžutės ir mokiniai atėję į pamokas sudėtų savo telefonus į jas, o išeidami juos pasiimtų. Manau, taip galėtume kažkiek juos suvaldyti. Iš tikrųjų tai pritarčiau tokiam įstatymo pakeitimo projektui, – komentavo Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys.
Norėtų lygybės
Pasak Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorės Snieguolės Bastakienės, mokykloje didelių problemų dėl telefonų nekyla, bet pasitaiko atvejų, kai mokiniai naudojasi mobiliaisiais pamokų metu be rimtos priežasties. Pamokose telefonai nėra visiškai uždrausti, kadangi kai kurie mokytojai pamokose naudoja mobiliuosius įrenginius ugdymo tikslais, kad mokiniai galėtų prisijungti prie įvairių programėlių.
Progimnazijos vadovė mano, kad geriau būtų nustatyti vienodas taisykles visoms mokykloms, kad nekiltų neaiškumų tiek mokiniams, tiek tėvams:
– Galbūt iš dalies pritarčiau šiam pakeitimui. Dar nelabai gilinausi į tai, bet, manau, būtų kažkiek daugiau aiškumo ir tėveliams, nes kiekviena mokykla turi savo atskiras taisykles. Jei būtų bendros, galėtume mokykloje adaptuotis ir būtų bendri principai, galiojantys visose mokyklose. Dažnai ir tėveliai, ir mokiniai piktinasi, kad vienoje mokykloje vienokios taisyklės, o kitoje – kitokios. Kodėl vienur galima, o kitur ne. Pritarčiau tokiam sprendimui, bendru pagrindu mokykla galėtų prisitaikyti taisykles sau pagal poreikį. Bendras taisykles mokyklos tarybos sprendimu savo mokykloje jau turime.
Nustatytos griežtos taisyklės
Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė komentavo, kad mokykloje po nuotolinio mokymosi taisykles visgi reikia pakartoti:
– Mes mokykloje turime savo tvarką. Pagal taisykles mokiniai, atėję į mokyklą, turėtų išsijungti mobilųjį telefoną, įsidėti į kuprinę ir įsijungti tik mokytojui leidus, jeigu jo reikia kokiai nors veiklai. Arba grįždami į namus vaikai įsijungia telefonus, kad praneštų tėvams, jog jau eina namo. Tvarka yra tokia. Iki pandemijos buvo pakankamai tos tvarkos laikomasi, o dabar, po nuotolinio mokymosi, šiek tiek ta tvarka buvo išsiderinusi, bet mes toliau siekiame atstatyti tas taisykles ir laikytis susitarimo. Visko būna – vaikai yra vaikai. Yra kas laikosi taisyklių, yra kas ir nesilaiko, su kuriais reikia pravesti pokalbius arba priminti taisyklę, galiojančią mokykloje. Kai kuriems užtenka vieno karto, su kai kuriais reikia pakartoti keletą kartų, įvairiai. Šiam įstatymo pakeitimui pritarčiau.
Draudimams nepritaria
Savo nuomonę apie mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose išsakė ir mokiniai. Keletas kalbintų gimnazistų nepritarė planuojamiems priimti draudimas, kiti teigė, kad dėl telefonų naudojimo rimtų konfliktų nekyla, mokytojai sugeba suvaldyti situaciją.
– Konfliktų mokykloje nelabai kyla. Žinoma, būna ir piktybinių moksleivių, kurie per pamokas įsijungia ir naudojasi telefonais. Manau, protingas žmogus, kuriam pamokos svarbios, nori klausytis mokytojo dėstomos medžiagos ir net nepagalvoja imti į rankas telefono. Manyčiau, drausti mobiliuosius telefonus mokykloje nenaudinga. Kiekvienas atsakome už save ir, manau, turime turėti supratimą šiuo klausimu. O draudimas – mokiniams šiais laikais nelabai suprantamas dalykas. Manau, jie vis tiek rastų būdų, kaip jais pasinaudoti, – įžvalgomis dalijosi ir Tauragės Žalgirių gimnazijos tarybos narė Silvija Sniečkutė.
Pakaktų susitarimo
„Lietuvos ryto“ kalbinta psichologė Liudmila Nikolajeva idėją drausti naudotis telefonu mokykloje vertina dvejopai. Pasak jos, verčiau reikėtų ieškoti susitarimo.
„Mano žiniomis, mokyklose bent jau žodinis susitarimas – pamokų metu nesinaudoti telefonais – ir taip yra. Praktika jau taikoma, todėl tokio draudimo nelabai ir suprantu. Be to, noriu pažymėti, kad visi draudimai sulaukia pasipriešinimo iš žmonių. Tai galėtų būti daugiau rekomendacija, kuria remiantis vyktų diskusija pačiose mokyklose su vadovais ir bendruomene. Visų bendras sprendimas sulauktų mažiau pasipriešinimo. Aklai priimti draudimą valstybiniu lygiu, mano supratimu, nėra tinkama“, – sakė L.Nikolajeva.