„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šilumos kaina Tauragėje – mažiausia tarp Lietuvos miestų. Brangiausiai dėl išaugusių gamtinių dujų kainų moka Vilniaus rajono ir sostinės gyventojai.
Mažiausia kaina
Visoje Lietuvoje sausio mėnesį už šilumą mažiausiai moka Tauragės šilumos tinklų aptarnaujami vartotojai – 4,50 ct/kWh su PVM, daugiausiai – UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (15,53 ct/kWh su PVM). Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sausio mėnesį, VERT duomenimis, yra 7,55 ct/kWh (be PVM). Palyginus su gruodžio mėn., kilovatvalandės kaina didėja 12,86 proc., per metus (2021 m. sausis– 2020 m. sausis) kilovatvalandės kaina didėjo 78,07 proc., skelbiama Tauragės rajono savivaldybės tinklalapyje.
Paskelbtais duomenimis, tauragiškiai mažiausiai už šilumą moka ne tik šį, bet ir praėjusį mėnesį. Šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, vertinant įsigyjamo kuro kainą, nuo jos ir priklauso kuro sąnaudos. Šilumos kainos dydį lemia ir sunaudotas šilumos energijos kiekis, o kiek jos sunaudojama, lemia, pvz., užstatyti radiatoriai, seni langai, nesandarios sienos, sena šildymo sistema ir šilumos punktas bei kt., nurodoma pranešime.
Laikosi strategijos
Į pasiektus rezultatus viešai socialiniuose tinkluose sureagavo ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.
„Jau 2 mėnesius iš eilės, praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį, tauragiškiai moka mažiausią kainą už centralizuotą šildymą visoje Lietuvoje. 99 proc. šilumos energijos yra pagaminama iš biokuro. Rezultatai, kurių siekiame, – patekti į TOP10 Lietuvoje pagal pagaminamos energijos pigumą šaltuoju metų periodu“, – savo paskyroje feisbuke rašo rajono meras.
Pasak jo, vasarą dėl kainų svyravimų ir kitų priežasčių Tauragė nukrenta į žemesnes pozicijas. Tačiau siekis yra išlaikyti mažiausias kainas tada, kai energijos suvartojimas yra didžiausias ir aktualiausias gyventojams.
– Strategija tokia, kad vasarą yra perkamas pigesnis biokuras ir sandėliuojamas teritorijoje. Kai visa Lietuva rudenį kalbėjo apie labai žymų šilumos kainų augimą nuo pat šildymo sezono pradžios, dėl minėtos taktikos tauragiškiai kainų augimą pajaus tik nuo vasario mėnesio, kai reikės pirkti papildomą biokurą biokuro biržoje, kuris, kaip rodo dabartiniai rodikliai, rinkoje bus žymiai brangesnis. Vienaip ar kitaip, tauragiškiai vis tiek mokės vieną mažiausių kainų Lietuvoje, – teigė meras ir padėkojo Tauragės šilumos tinklų vadovui bei komandai.
Audrius Arcišauskas:
„Bendrovė pagal strategiją biokuro rezervą pirko vasarą, kai jis pigesnis, ir vartotojams buvo tiekiamas tik karštas vanduo, o šildymo sezono metu biokuras naudojamas šilumos ir elektros gamybai.“
Kaip „Tauragės žinioms“ teigė Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arcišauskas, nors ir prognozuojamas šildymo kainų augimas nuo vasario mėnesio, sąskaitas optimizuoti padeda veiklos efektyvinimas, pastovių sąnaudų mažinimas.
– Bendrovės prioritetas – patikimai, saugiai gaminti ir tiekti šilumos energiją ekonomiškai pagrįstomis kainomis. Bendrovė pagal strategiją biokuro rezervą pirko vasarą, kai jis pigesnis, ir vartotojams buvo tiekiamas tik karštas vanduo, o šildymo sezono metu biokuras naudojamas šilumos ir elektros gamybai. Šiais metais biokuro kainos pokytis skaičiuojamas kartais, tad tokia strategija akivaizdžiai pasiteisino. Taip pat prisidėjo veiklų efektyvinimas ir nuolatinių sąnaudų mažinimas. Tikiuosi, kad šis buvusių ir dabartinių kuro kainų skirtumas amortizuos kainos didėjimą, nes nuo dabartinės šių metų sausio kainos prognozuoju 10 proc. kainų augimą vasario mėnesiui. Kovą, lyginant su sausio mėnesiu, kaina didės 35–40 proc. Bet jeigu lyginsime šių metų kovą su praėjusių metų kovu, skirtumas 1–5 proc., viskas kaip ir prognozuota. Balandis šiltesnis, tad ir sąskaitos, net ir didesne kaina, bus santykinai nedidelės, – komentavo A. Arcišauskas.
Šaltesnis mėnuo
Lyginant praėjusių ir šių metų to paties laikotarpio sąskaitas galima matyti, kad kilovatvalandės kaina išaugo beveik dvigubai. Taip pat ir suvartotos energijos kiekis beveik dvigubai didesnis, kadangi gruodis buvo šaltesnis nei praėjusiais metais. Tačiau lyginant suvartotos energijos kiekį, kilovatvalandės kainą bei kitus parametrus su kitomis šalies savivaldybėmis, Tauragės gyventojų sumokama kaina – mažiausia.
Kaip pastebėjo meras, Tauragės šilumos tinklai energijai gauti naudoja beveik vien biokurą. Kitos savivaldybės vis dar naudoja gamtines dujas arba energiją gauna iš atliekų deginimo (taip yra Kaune, kurio gyventojai gauna mažiausią šilumos kainą tarp didmiesčių). Kaip savo tinklalapyje skelbia VERT, kainos įvairiose savivaldybėse svyruoja dėl įvairių priežasčių, bet esminė – įsigyjamo kuro kaina.
Kai kurios savivaldybės pirko gamtines dujas tada, kai jų kaina buvo išaugusi. Kai kurios savivaldybės įsigyja biokurą rudenį arba atėjus žiemai, kai jo kaina taip pat būna išaugusi.
Didmiesčiuose šilumos kainos 2021 m. gruodį ir 2022 m. sausį augo. Didžiausias augimas fiksuotas Kaune (23,96 proc.), mažiausias – Panevėžyje (5,89 proc.), tačiau Kaunas vis dar sugeba išlaikyti vieną mažiausių kilovatvalandės kainų – 6,57 ct/kWh su 9 proc. PVM. Šių metų sausį, VERT duomenimis, pirmoje vietoje tarp didmiesčių atsidūrė Panevėžys su 6,29 ct/kWh. Antroje vietoje Kaunas, trečioje vietoje Klaipėda (7,10 ct/kWh), ketvirtoje – Šiauliai (7,35 ct/kWh) ir sostinė absoliutūs paskutinės vietos „lyderiai“, kur gyventojams tiekiamos energijos kaina už kilovatvalandę pasiekė 10,07 ct ribą.
