Žaneta Rudienė – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja. Autoriaus nuotrauka
Plakatas, raginantis atkreipti dėmesį į žmonių išnaudojimo problemas
Kristina Mišinienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kitame ragelio gale skambantis balsas – šiurkštus ir net šiek tiek atgrasus. Atsakymai – trumpi ir aiškūs. Apie save ji kalba tarytum apie prekę parduotuvės lentynoje – pasakoja apie tai, kokios ji formos, svorio, plaukų spalvos. Tai - pokalbis su moterimi, kurios telefono numeris nurodytas viename skelbimų portale. Tauragėje ji siūlo vadinamąjį „erotinį masažą“. Į prostitucijos liūną įtrauktos moterys patiria psichologinių traumų, dėl to iš pradžių jų bendravimas atšiaurus, sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja Žaneta Rudienė, „Tauragės žinioms“ atskleidusi, kad Tauragės rajone ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu sutuoktinis įtariamas pardavinėjęs savo žmoną kitiems vyrams. Būna, kad vadinamieji suteneriai ir patys nori dalyvauti „linksmybėse“.
Nurodė banko sąskaitą
Internete seksualinių paslaugų už pinigus skelbimų – gausu. Kelių minučių skambutis telefonu. Derybos dėl kainos. Ir staiga pasiūloma atvažiuoti į nurodytą vietą. Dažniausiai ji būna atoki. Tai paaiškėjo „Tauragės žinių“ atlikto tyrimo metu, kuomet žurnalistas susisiekė su keliomis merginomis, kurių kontaktai buvo nurodomi „erotinių masažų“ arba „laisvalaikio praleidimo už paramėlę“ skelbimuose.
Vienos moters tas pats telefono numeris skelbiamas mažiausiai penkiuose skirtinguose portaluose. Tiesa, susisiekus su ja paaiškėjo, kad nors lokacijos vieta ir nurodyta Tauragės rajone, moteris vyrus pasitinka Klaipėdoje. Tariantis dėl susitikimo ji nurodė, kad jeigu vyras norėtų, ji galėtų ir atvažiuoti, tačiau reikėtų kompensuoti už kelionėje praleistą laiką. Nuo Klaipėdos iki Tauragės, o po to atgal kelionė trunka 3 valandas, o 1 valanda kainuoja 150 eurų.
Kita tauragiškė siūlo ne tik susitikti, bet prieš tai ir atsiųsti savo nuogos nuotraukas, žinoma, už atlygį. Viena nuotrauka kainuoja 10 eurų telefono sąskaitos papildymą. „Siunčiu ir video, 5 min. – 50 eurų, – rašo ji skelbime. – Galimi aistringi pokalbiai telefonu, 5 min.– 15 eurų“. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, moteris ištaria: „Skelbimą skaitei? Kainas matei? <...> Susitarsim viską SMS“.
Tariantis dėl vaizdo įrašo galiausiai moteris atskleidžia banko sąskaitos numerį, vardą bei pavardę. Pavedimo paskirtyje ji prašo nurodyti: „skola“ arba „dovana“.
Prisikasti iki vadinamųjų sutenerių nepavyko – dažniausiai telefonu atsiliepia pačios moterys.
Šis eksperimentas buvo suderintas su policijos pareigūnais, jiems nurodytas numeris, kuriuo žurnalistai skambino pagal minėtus skelbimus.
Bendradarbiauja su savivaldybe
KOPŽI Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja Žaneta Rudienė „Tauragės žinioms“ teigė, kad organizacija bendradarbiauja ir su Tauragės savivaldybe, neseniai viešojoje erdvėje pasirodė plakatas pavadinimu „Kiek ji kainuoja?“. Jis išleistas savivaldybės lėšomis.
– Šiais metais dalyvaujame savivaldybės socialinės atskirties ir skurdo mažinimo projekte, už jame skirtas lėšas esame numatę įvairias veiklas, viena jų – prevencija. Taigi išleidome šį plakatą, – teigė ji.
Tauragėje yra prekybos žmonėmis apraiškų, taigi galbūt plakatą pamatys ir aukos, kurios, neapsikęsdamos kasdien patiriamo išnaudojimo ir kančių, kreipsis į KOPŽI pagalbos.
– Kai esi nuolat išnaudojamas, turi psichologinių problemų, bendravimas gali rodyti nepasitikėjimą. Tačiau mes stengiamės suteikti pagalbą, parodyti, kad nesame nei pareigūnės, nei kokia nors valstybės tarnyba, kuri nurodinės, ką daryti. Kalbame švelniai ir po truputį įgauname pasitikėjimą. Būna, aukoms reikia pakeisti gyvenamąją vietą, taigi suteikiame ir prieglobstį, – apie teikiamą pagalbą sakė socialinė darbuotoja.
Savadautojas pardavinėjo žmoną
Ž. Rudienė teigė, kad prekybos žmonėmis atvejų išnaudojant moteris prostitucijos tikslais dažniausiai pasitaiko didžiuosiuose šalies miestuose, juose veikiama net atviriau, o Tauragėje moteris kaip sekso prekes siūlantys asmenys kruopščiai slapstosi.
– Tauragėje mes esame prisilietę ir prie tokių atvejų, kurie nebūtinai buvo perduoti policijai. Moterys nenorėjo kalbėti, nenorėjo, kad būtų pradedami tyrimai. Kartais ir pačiai teisėsaugai pritrūkdavo įrodymų, kas yra sąvadautojas, – kalbėjo ji.
Pašnekovė teigė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo, kai moteris įsimylėjo savo išnaudotoją, jie susituokė, o tuomet jis ėmėsi pardavinėti moterį kitiems vyrams.
Slepiasi
Tauragėje, priešingai nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nėra centrų, kuriuose telkiasi prostitucijos paslaugas siūlantys asmenys. Tauragėje savadautojai įsikuria atokesnėse vietose.
– Jie slepiasi, tad mes negalime identifikuoti, kokios tai vietos, – sakė Ž. Rudienė, bet pabrėžė, kad dažniausiai sąvadautojai moteris išnaudoja taip, kad šalia gyvenantiems žmonėms nekiltų įtarimų. Kartais pasirenkami ir vienkiemiai.
– Kartais veiksmas vyksta ir pačių klientų namuose. <...> Kažkokių gatvių tikrai negalime išskirti. O, pavyzdžiui, Vilniuje mes jau galėtume pasakyti, kad yra pagarsėję rajonai, pavyzdžiui, stoties. Tauragėje mes to pasakyti negalime, nes viskas – ne vieša. Miestas mažas, taigi visa tai būtų daugiau ar mažiau pastebima aplinkinių. Visa tai vyksta uždarai, – sakė Ž. Rudienė.
Pašnekovė atskleidė, kad pandeminiu metu į prekybą žmonėmis moterys yra intensyviau įtraukiamos internetiniu keliu. Be to, seksualinių paslaugų pobūdžio skelbimus dažniau rašo ne išnaudojamos moterys, o patys sąvadautojai.
– Kad nebūtų akivaizdu prieš aplinkinius žmones, susitariamos su klientais tam tikros vietos. Jos gali būti skirtingos. Nakties metu, jeigu žmogus gyvena daugiabutyje, yra mažiau pastebima. Kartais renkamasi atokesnė gyvenamoji vieta, kai žinoma, kad kaimynai nepastebės, kažko nepasakys. Tačiau esame turėję tokių atvejų, kai tikrai labai akivaizdžiai į moters namus vykdavo skirtingi vyrai, atvažiuodavo automobiliai, tai kaimynai pastebėdavo, informuodavo pareigūnus. Tačiau tai labiau būdavo traktuojama taip, lyg pati mergina verčiasi prostitucija. Taip nutinka dėl to, kad prekybos žmonėmis aukos įbaugintos, neišduoda sąvadautojų, nors esame turėję ir įtarimų, kad tai buvo tų moterų sugyventiniai.
Savadautojai tikrina ir pirkėjus
Pasak Ž. Rudienės, Tauragėje vienas sąvadautojų pats norėdavo prisidėti prie prostitucijos ir
dalyvauti. Būna, kartais išnaudotojai stebi klientus ir ką jie veikia su moterimis.
– Tačiau dažniausiai jie palieka namus. Bet prieš tai klientus vis tiek pamato. Sąvadautojai saugo moteris, net užsirašo klientų automobilių numerius, – sakė socialinė darbuotoja.
Tačiau taip išnaudotojai elgiasi toli gražu ne iš geros valios, o labiau dėl to, kad į moteris žvelgia kaip į savo prekę. Mat jeigu pastaroji būtų sumušta, kitą kartą jos parduoti kitam vyrui nepavyktų.
– Žiauru taip sakyti, bet tokia realybė, – konstatavo Ž. Rudienė.
– Kartais apie sekso paslaugas teikiančias moteris yra teigiama, kad jos pačios pasirinko, to nori, joms tai patinka. Tačiau, kaip suprantu, jūsų praktika rodo, kad moterys dažnai į išnaudojimo liūną yra įtraukiamos prievarta. Ar galėtumėte papasakoti, kaip tai nutinka? Ką galėtumėte pasakyti tiems žmonėms, kurie teigia, kad „jos pačios taip pasirinko“? – pasiteiravome KOPŽI vadovės Kristinos Mišinienės.
– Nežinau atvejų, kai moteris nubunda ryte ir galvoja, kuo jai būti – mokytoja, buhaltere ar prostitute.
Patekimo į prostituciją keliai yra labai skirtingi – jie gali būti susiję ir su labai sunkiomis situacijomis, kurių tarsi neįmanoma išspręsti, pavyzdžiui, slegiantis skurdas, skolos, priklausomybės, patirtas smurtas, seksualinė prievarta, negalėjimas prieiti prie jokių resursų gyvenamojoje šalyje, vienatvė.
Dėl šių problemų moterys (taip pat ir vyrai) kenčia nuo žemos savivertės, depresijos formų.
Šiuo metu nestebime daug fizinės prievartos įtraukiant į prostituciją, ji dažniau patiriama jau esant „viduje“, tačiau čia vyksta daug psichologinių manipuliacijų, šantažo, vis dar yra gaji verbavimo forma suteneriui imituojant romantiškus jausmus ir apsimetant moters mylimuoju, o vėliau verčiant ją parsidavinėti ir jį išlaikyti.
Moterys ir vyrai nesirenka santykiauti su nepažįstamais asmenimis, tenkinti sekso pirkėjų mašinose, tarpuvartėse, viešbučių kambarėliuose dėl to, kad jiems tai patinka. Kaip minėjau, yra daugybė faktorių, nesėkmių, netinkamų gyvenimo kelyje sutiktų asmenų, gudrių sutenerių, kurie atveda jaunus žmones į šį aršios kovos už išlikimą lauką.
O jeigu yra tokių teisėjų, kuriems atrodo, kad čia tiesiog dideli lengvi pinigai, nesibaigiančios linksmybės… Prašom, pabandykite patys.
Nežinau kitos srities, kur taip be gailesčio būtų trypiamas, išnaudojamas žmogus, o visuomenė samprotautų apie pasirinkimą, jog neva tai darbas kaip ir kiti darbai, kai kurios moterys gimsta prostitutėmis ir panašiai.
– Ar teismai skiria, jūsų nuomone, adekvačias bausmes vadinamiesiems savadautojams, prekyba žmonėmis užsiimantiems asmenims, ar vis dėlto Lietuvoje į tokius asmenis žvelgiama gana atlaidžiai?
– Sąvadavimas ir prekyba žmonėmis kvalifikuojami pagal skirtingus Baudžiamojo Kodekso straipsnius, bausmės dydžio prasme tai yra labai skirtingi nusikaltimai. Deja, sąvadautojai, jei nėra kitų pateiktų kaltinimų, pavyzdžiui, dėl narkotikų, ginklų, vagysčių, nuteisiami tikrai mikroskopinėmis bausmėmis. Ką reiškia tie keli mėnesiai ar pusantrų metų, kai jų aukos galbūt jau niekada neatsities? Deja, vis dar išgirstame nuosprendžių, kuriais prostitucijos organizatoriai siunčiami savanoriauti į senelių namus, atlikti kitas neatlygintinas veiklas. Suprantame, tai nuteistųjų aršių advokatų darbo sėkmė.
Prekybos žmonėmis lauke bausmės yra kur kas solidesnės, tačiau ir čia sutinkame lygtinių nuteisimų, nepaisant to, kad ES direktyvose yra aiškiai pasisakoma apie realias bausmes už prekybą žmonėmis.
Ar mes esame keršto ištroškusi socialinių darbuotojų komanda? Nemanau. Juk kalbame apie sugriautus žmonių gyvenimus.
– Kalbant apie prekeivius žmonėmis, kiek jų, jūsų duomenimis, yra Lietuvoje? Veikia kažkoks tinklas ar tuo užsiima pavieniai asmenys?
– Negaliu atsakyti apie veikiančių Lietuvos teritorijoje prekeivių žmonėmis skaičius, abejočiau, kad ir teisėsauga tai tiksliai žinotų. Per 20 darbo metų, ko gero, nesu mačiusi pavienių šiuo nusikaltimu užsiimančių asmenų, tai visas nusikalstamas susivienijimas. Tikriausiai pats šio nusikaltimo pobūdis reikalauja daugiau veikiančių asmenų, pasiskirstančių tarpusavyje vaidmenimis, kaupiančių lėšas kitiems sandoriams ir panašiai.
– Ar sekso paslaugas teikiančių moterų baudimas, kai jos tampa prekybos žmonėmis aukos, yra adekvati priemonė, kurią taiko mūsų šalies teisėsauga?
– Parsidavinėjančių moterų persekiojimas, jų baudimas yra viena absurdiškiausių situacijų šiame lauke. Vietoje to, kad kurtų lengvai prieinamas pagalbos tarnybas joms, skatintų rinktis išėjimą iš prostitucijos, valstybė veidmainiškai moralizuoja ir kartu siunčia šias moteris į dar didesnę atskirtį, persekiodama jas antstolių kontoromis.
Plačiai paplitusi nuomonė, jog parsidavinėjanti moteris yra bloga, pasileidusi, o jos pirkėjas tiesiog „ėjo pro šalį“, buvo „suviliotas“, atskleidžia vis dar nemažėjantį galios disbalansą vyrų ir moterų santykiuose, savotišką socialinę piktdžiugą, pasmerkiančią pažeidžiamus visuomenės narius nuolankiai tarnauti vadinamiesiems „normaliems, sėkmingiems, gerbiamiems“ bendrapiliečiams, – kalbėjo K. Mišinienė.
Ką sako statistika?
Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje sausio-spalio mėnesiais užregistruota 12 nusikalstamų veikų, susijusių su pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, o dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos pradėta 13 ikiteisminių tyrimų. Dar 14 nusikalstamų veikų užregistruota dėl įtraukimo į prostituciją. Dėl prekybos žmonėmis užregistruotos 8 nusikalstamos veikos.
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės apskrities policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė, šiais metais Tauragės rajone nebuvo registruota nė viena iš šių minėtų nusikalstamų veikų. Tiesa, 2019 m. buvo pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas, susijęs su pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, o 2017 metais buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. „Su nepilnamečiais asmenimis šios veikos nieko bendro neturi“, – patikslino L. Banienė.
Žaneta Rudienė – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja. Autoriaus nuotrauka
Plakatas, raginantis atkreipti dėmesį į žmonių išnaudojimo problemas
Kristina Mišinienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
