Tauragės žinios logotipas
STREAM savaitė ,,Šaltinio“ progimnazijoje: tikslas – ekologiškas miestas

Birutės Mozurkevičienės nuotrauka

STREAM savaitė ,,Šaltinio“ progimnazijoje: tikslas – ekologiškas miestas

„Šaltinio“ progimnazijos mokiniai vieną savaitę rinkosi į netradicines integruotas pamokas – vyko STREAM (gamtos mokslai, technologijos, skaitymas ir rašymas, inžinerija, menai ir matematika) užsiėmimai. Toks ugdymas šalyje dabar populiarus, spalio pabaigoje ir Tauragėje buvo atidarytas STEAM (neįtrauktas skaitymas ir rašymas) centras, kuris specializuosis tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energijos srityje. Šiemet giliau ir plačiau paanalizuota, kaip klimato kaita veikia mūsų aplinką – 5–8 klasių mokiniai gilinosi į atliekų, energijos, vandens, sveikos gyvensenos problemas. Informacijos jie gavo nemažai: susitiko su Tauragės miesto meru Dovydu Kaminsku, kuris papasakojo apie ambicingą siekį tapti žaliausiu ir gyvybingiausiu rajonu ne tik respublikoje, bet ir visame Baltijos regione. Mokiniai lankėsi ir rajono STEAM centre, dalyvavo pamokose šia tema. „Šaltinio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Birutė Mozurkevičienė surinko aštuntos klasės mokinių žinutes apie tai, kaip jie galėtų prisidėti prie ekologiško miesto kūrimo.

Titas Vasiliauskas:

Mes gyvename viename iš žaliausių miestų Lietuvoje – Tauragėje. Neseniai sužinojau, kad Tauragė siekia būti ekologiškiausiu miestu Baltijos regione. Aš taip pat stengiuosi būti draugiškas aplinkai. Motorinį transportą pakeičiau į ėjimą pėsčiomis. Nebeprašau tėvų, kad mane nuvežtų į treniruotę, iš mokyklos pareinu pėsčiomis. Kartais naudojuosi ir viešuoju transportu, jeigu reikia įveikti didesnį atstumą. Vaikščiojimas – puikus dalykas, nes tai padeda numesti svorio, padeda sveikatai ir, aišku, gamtai. Labai svarbu yra rūšiuoti šiukšles. Mane nuo mažens skatino rūšiuoti tėvai, draugai ir mokytojai. Namuose turime keturias šiukšliadėžes (stiklas, plastikas, mišrios buities atliekos, žaliosios atliekos), todėl šiukšles šeima rūšiuoja. Dažnai kartu su mama einu į mišką. Ten mes matome labai daug šiukšlių, todėl kiekvieną mėnesį organizuojame akciją „Švarinu mišką“. Jeigu visi žmonės taip elgtųsi, mūsų miestas tikrai taptų ekologiškiausiu.

Armandas Gėrkis:

Lengviausias būdas išsaugoti ekologišką aplinką – tai rūšiavimas, švaraus transporto pasirinkimas. Važiuoti neilgus atstumus renkuosi dviratį, elektrinį paspirtuką ar einu pėsčiomis. Pvz., kiekvieną savaitės dieną vyksta futbolo treniruotės, į kurias važiuoju elektrobusu, paspirtuku, kartais einu pėsčiomis. Taip pat tausoju elektrą, nepalieku įjungtų prietaisų. Naudoju daugkartinius puodelius, maišelius. Dalyvauju kitų žmonių gamtos saugojimo iniciatyvose. Manyčiau, jei daugiau visi vaikščiotume pėsčiomis, miestas taptų švaresnis.

Elzė Samoškaitė:

Gražesnį rytojų sau ir aplinkiniams galime sukurti tik mes patys. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai pasaulio žmonės daro daug klaidų, pvz., milžiniškas vartotojiškumas, kiekvieną dieną važinėjimasis nuosavomis transporto priemonėmis vis labiau kenkia mūsų aplinkai ir mums patiems. Sakome, kad mūsų sveikata yra didžiausias turtas, bet į orą ir aplinką išmetami teršalai, dujos bei chemikalai ateityje sukels dar daugiau problemų aplinkai ir mūsų sveikatai. Šią problemą galime išspręsti mes patys, kai to norėsime ir pradėsime pasaulį tobulinti nuo savęs. Mano patarimai yra tokie: daugiau vaikščioti pėsčiomis ir tik prireikus važiuoti automobiliu, dažniau naudotis viešuoju transportu. Burti žmonių grupes ir nuolat rengti tam tikrus žygius, kad tvarkytume aplinką. Tai puikus ir smagus užsiėmimas, kai gali pabūti su šeima bei prisidėti prie žalesnio ir spalvingesnio kraštovaizdžio. Važinėti dviračiais, paraginti tėvus, gimines, draugus ir aplinkinius pradėti rūšiuoti, pagal galimybes įsigyti tris šiukšlines savo bute. Reikia tik norėti ir pradėti judėti į priekį!

Guoda Kiršininkaitė, Kamilė Šimkutė:

Dažnai kyla klausimas, kodėl reikia saugoti gamtą. Svarbu suprasti, kad be jos negalėtume egzistuoti. Dabar miškai sparčiai kertami, o jų vietose statomos gamyklos, į upes išmetamos kenksmingos atliekos, kurios teršia vandenį. Mes prie aplinkos saugojimo prisidedame rūšiuodamos atliekas, nešiukšliname gamtos, esant galimybei nevažiuojame automobiliu, o sėdame ant dviračių, stveriame riedučius, renkamės viešąjį transportą ar einame pėstute. Panaudotas baterijas metame į tam skirtas dėžutes, esančias prekybos centruose, kaupiame makulatūrą ir atiduodame ją perdirbti. Manome, kad visi supranta, jog reikia rūpintis ne tik savimi, bet ir gamta. Todėl, jei nenustosime teršti jos, pagalvokime, su kokiomis problemomis susidurs planetoje po mūsų gyvensiantys žmonės.

Jokūbas Juškevičius:
Man patinka vaikščioti pėsčiomis. Tačiau labai liūdina šiukšlės. Jos tikrai nepuošia mūsų miesto, nors galime pamatyti tam skirtų spalvotų konteinerių. Tad ką daryti? Siūlau pradėti nuo savęs. Rūšiuokime atliekas, neišmeskime stiklo, padangų, baldų į sąvartynus ir miškus.
Daugelis skundžiasi oro tarša. Vaikščiokime pėsčiomis. Kam leidžia galimybės, jau galima nusipirkti ir elektromobilį. Nedeginkime senų rūbų, juos išmeskime į tekstilės konteinerius.
Taigi turime išnaudoti visas galimybes, kad mūsų motinėlė Žemė išliktų. Aš prisidedu prie jos išsaugojimo, prisijunk ir tu.

Agnė Žebelytė:

Šiais laikas aplinkosaugos tema kalbėti labai svarbu, nes aplinkos tarša yra didžiulė problema, visą pasaulį apimanti problema, dėl kurios ateityje pajusime negrįžtamus padarinius. Norint jų išvengti ir išsaugoti gamtą, prie to turime prisidėti kiekvienas. Aš ir mano šeima taip pat prisidedame prie gamtos išsaugojimo: nešiukšliname bet kur, šiukšles rūšiuojame, panaudotus daiktus nešame perdirbti, namus šildome aplinkai nekenkiančia elektros energija, vengiame naudoti plastikinius ir vienkartinius gaminius, stengiamės kuo rečiau naudotis automobiliu, perkame mažesniais kiekiais, taupome vandenį, popierių, elektrą. Saugokime gamtą, kad ji išliktų graži, švari ir tvarkinga, kad joje būtų smagu gyventi mums ir ateities kartoms.

Atėnė Ravinkaitė:

Žmogus daro labai didelę įtaką atmosferai. Sąmoningai žmonės prisideda prie aplinkos saugos rūšiuodami atliekas, nešiukšlindami, naudodamiesi ekologiškesnėmis priemonėmis: į mokyklą važiuojame dviračiu, riedlente, riedučiais, paspirtuku arba eidami pėsčiomis. Mūsų miesto meras taip pat ragina prisidėti prie aplinkos švarinimo. Rengia mašinų aikšteles elektromobiliams, mieste važinėja elektra varomi autobusai, įrengtos dviračių stovėjimo vietos. Mūsų šeima stengiasi prisidėti prie ekologiškesnio miesto: rūšiuojame atliekas, esant galimybei kuo dažniau vaikštome pėsčiomis, kompostuojame žaliąsias atliekas. Į parduotuvę nešamės daugkartinio naudojimo maišelį, namuose stengiamės suvalgyti visą maistą, renkamės vietinius vaisius ir daržoves, nes iš tolimų kraštų atvežti tropinius vaisius sunaudojama daug kuro. Kviečiu visus prisidėti prie mūsų miesto ekologiškesnės ateities. Jei būsime kaip vienas kumštis ir veiksime kartu, išvengsime visų problemų.

Rugilė Milašiūtė:

Manau, kiekvienas pastebime žmogaus daromą žalą gamtai. Jei pradėsime daryti išvadas, mano manymu, viskas greitai grįš į normalų gyvenimą. Gyvendama Tauragėje pastebiu gana nemažai draugiškų gamtai reiškinių – įrengti dviračių stovai, nupirkti keli elektriniai autobusai. Eidama pastebiu paspirtukus „Bolt“. Asmeniškai aš prisidedu prie gamtos saugojimo rūšiuodama atliekas, eidama į mokyklą pėstute. Gyvenu Gedimino gatvėje, todėl nemanau, kad reikėtų važiuoti mašina ar dviračiu. Tauragė – vienas žaliausių rajonų šalyje, džiaugiuosi čia gyvendama.

Silvija Dumašiūtė:

Gamtoje stengiuosi nešiukšlinti ir ją tausoti. Aš su šeima rūšiuojame šiukšles. Draugams patariu nešiukšlinti. Automobilio mes neturime, todėl vaikštome pėsčiomis. Vaikščioti yra smagiau nei važiuoti mašina. Žinoma, mašina greičiau, bet ji teršia gamtą. Man patinka išeiti į lauką ir nueiti į mišką pasivaikščioti, nes ten yra švaresnis oras. Į mokyklą einu pėsčiomis. Kai būdavau maža, mama mane į darželį vesdavo iš Aerodromo gatvės iki pat „Ažuoliuko“ darželio. Mieste įrengtos įkrovimo stotelės elektriniams automobiliams, galima naudotis elektriniais paspirtukais. Manau, jeigu mes visi prisidėtume prie gamtos švarinimo, būtų švaresnė ir sveikesnė aplinka.

Augustė Stonytė, Gabrielė Lenkaitytė, Lukas Sabaliauskas:

Nors ir esame dar nedideli, tačiau jau dabar stengiamės būti sąmoningi ir prisidedame prie ekologiško miesto kūrimo. Dažniausiai į mokyklą einame pėsčiomis, mat gyvename netoli, o jei lauke geras oras – važiuojame dviračiu. Mieste lankome būrelius, tad dažnai tenka naudotis viešuoju transportu, kuris, mūsų nuomone, yra ekologiškesnis nei nuosavi automobiliai, daug žmonių juo naudojasi tuo pačiu metu. Mes ir mūsų šeimos namuose naudojame tris šiukšlines, stengiamės rūšiuoti. Dalyvaujame gamtos švarinimo akcijose. Pavyzdžiui, ne vienerius metus švarinome Oko miško aplinką. Radome daug įvairių daiktų – sofą, padangų, daugybę vienkartinių kavos puodelių... Tikime, kad jei daugiau žmonių būtų atsakingi, miestas tikrai taptų daug švaresnis ir ekologiškesnis. Tad skubėkime keistis ir išsaugokime savo žaliuosius namus!

Eglė Ramaniukaitė, Armandas Lukošaitis, Augustas Pielikis:

Šiais laikais mūsų planetoje vyksta intensyvus judėjimas. Visi visur skubame ir tam naudojame transporto priemones, kurios daro neigiamą poveikį mūsų planetai. Norėdami to išvengti, turėtumėme dažniau naudoti elektra varomus automobilius, paspirtukus. Mūsų miestas turi daugiausiai elektrobusų visoje Lietuvoje, tad stengiamės jais dažniau naudotis. Pvz., mūsų grupės narys Armandas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį važiuoja elektrobusu į teniso treniruotes Vyrauto stadione. O kitas grupės draugas Augustas savaitgaliais su tėveliais važinėja dviračiais po mišką. Taip jis pasigroži gamta ir neteršia jos. O aš, Eglė, kiekvieną mielą vakarą einu pasivaikščioti su drauge po miestą, o pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais važiuoju elektriniu paspirtuku į smuiko pamokas Meno mokykloje. Tegul visi prisideda prie tokių inciatyvų. Saugokime žemę kartu!

Miglė Stanikūnaitė:

Mano šeima turi vieną lengvąjį automobilį. Juo važiuojame dažnai, bet automobilis tiesiogiai neleidžia dujų į aplinką (mūsų automobilio oro tarša yra maža). Namuose rūšiuojame atliekas. Virtuvėje padėti trys maišai: popieriui ir kartonui, stiklui, plastikui. Ši idėja mums kilo išgirdus Tauragės miesto savivaldybės Mero siekį paversti Tauragę vienu iš švariausių miestų Lietuvoje, tačiau mes čia nesustojame. Mano šeima nori prisidėti prie miesto švarinimo dar keletu būdų: lengvąjį automobilį vairuoti rečiau, dažniau važiuoti dviračiu ir kitomis transporto priemonėmis, kurios neskleidžia išmetamųjų dujų į aplinką. Kad mūsų miestas būtų švaresnis, galime pasikalbėti su savo pažįstamais, giminėmis, kuriems yra aktuali ši tema.

Pijus Šimašius, Austėja Pilypaitė, Tomas Myklebust, Viltė Rimonytė:

Visi mūsų grupės nariai į mokyklą ateina pėsčiomis. Į būrelius ir užklasines veiklas stengiamės važiuoti dviračiu arba paspirtuku. Mieste galėtų važinėti daugiau elektrobusų, jie turėtų būti didesni, galėtų būti daugiau maršrutų. Mūsų šeimos prisideda prie miesto švarinimo skirtingais būdais. Pavyzdžiui, Viltės šeima rūšiuoja atliekas ir turi tris skirtingus maišus, į kuriuos deda tam tikras šiukšles. Austėjos šeima kiekvieną dieną eina į darbą pėsčiomis. Pijaus šeima naudojasi elektromobiliu, kuris neišmeta kenksmingų dujų. O Tomo šeima turi saulės bateriją ant namo stogo. Mes manome, jei taip ir toliau darysime, kiti taip darys, bus tik geriau ne tik gamtai, bet ir mums patiems.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės

Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d

Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms

Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad  birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos

Klaipėdos apygardos teismas nuteisė jaunuolį už pasikėsinimą nužudyti mažametę

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur

Vagys siautėja kaimiškose vietovėse – pavogti grūdai ir akmenų grilius

Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i

Paribių Lietuvos adresas: 200 km nuo Vilniaus

Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai  apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin

Rūta MUR - Jausmas kitoks

Rūta MUR - Jausmas kitoks

Naujas saugumo lygis keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų.   Bend

Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo

Pritarta pertvarkai: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje

Seimas įteisino naują GPM tarifą, atskirą apmokestinimą ūkininkams, papildomą NPD

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas

Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą

Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.  Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės

Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia

Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca