Ūkininkų susitikimas su Seimo nariais: paliesta opiausia tema – melioracija
Įkelta:
2021-11-19
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Susitikime dalyvavo ūkininkai iš Tauragės ir Pagėgių krašto

Praėjusią savaitę Tauragės rajono ūkininkų sąjunga surengė ūkininkų susitikimą su Seimo nariais, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais. Susitikime dalyvavo Seimo  Kaimo  reikalų  komiteto  pirmininkas Viktoras  Pranckietis, Lietuvos  ūkininkų  sąjungos  pirmininkas  Raimundas  Juknevičius, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Apie valandą trukusi diskusija ūkininkus nuvylė.

Prašė išspręsti griovių priežiūros problemą

Susitikimą su Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovais surengė Tauragės rajono ūkininkų sąjunga. Diskusijoje dalyvavo ir mūsų krašto Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Romualdas Vaitkus, Seimo  Kaimo reikalų  komiteto narys Jonas Gudauskas, Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas. 

Kalbėta apie išmokų  suvienodinimą ES šalyse (Lietuvoje jos – vienos mažiausių), užartų pievų  atkūrimą, žaliojo bei  raudonojo kuro  akcizus, mėšlo išvežimą į laukus, mokestį už aplinkos  teršimą, šernų problemą Tauragės rajone. 

Viena plačiausiai aptartų temų ir opesnių Tauragės rajono ūkininkams buvo su melioracija susijusios problemos. Nuo laikų, kai laukuose buvo įrengta melioracijos sistema praėjo keletas dešimtmečių, kai kuriuose laukuose sistema buvo suardyta, ją peraugo medžių šaknys, ji buvo užkimšta. 

Su kokiomis konkrečiai problemomis susiduria ūkininkai, diskusijos moderatorius Seimo narys R. Vaitkus paprašė pasidalinti Gaurės krašto ūkininką Remigijų Balašaitį.

– Mūsų ūkis priklauso Viduklės žemės ūkio kooperatyvui. Kooperatyvas turi įsigijęs melioracijos klojimo įrenginį ir dalį savo laukų mėginu susitvarkyti pats. Viena problemų yra ta, kad praplauti eina tik tuos drenažo vamzdelius, kurių diametras per 10 cm (kiti būna siauresni – aut. past.). Be to, toje pačioje melioracijos sistemoje gali būti išsidėstę daug ūkininkų laukų. Pavyzdžiui, užtvinsta mano sklypas, bet drenažas eina dar per aštuonių savininkų sklypus, jei tu su jais nesutari – problemos išspręsti neįmanoma, – kalbėjo R. Balašaitis.

Pasak jo, praplauti vietomis užsikemšančią melioracijos sistemą nepakanka – būtina nuolatinė griovių, į kuriuos iš laukų suteka vanduo, priežiūra. Jei grioviai apželia krūmais, kyla grėsmė, kad melioracijos sistema bus sugadinta. 

Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka

Dabar ūkininkai, deklaruodami pasėlius, gali pretenduoti (tai neprivaloma) į finansavimą už griovių priežiūrą. Nušienavę vieną kilometrą griovio ir pašalinę nupjautą žolę jie gauna apie 150 eurų.

Anot R. Balašaičio, nors tai ūkininkus skatina rūpintis grioviais, tačiau ne visi tą daro. Jei vienas ūkininkas rūpinasi jo žemėje esančiais grioviais, o kitas ne – krūmai auga ir šaknimis ardo melioravimo sistemą. Nukenčia abu.

– Kodėl negalite susieti tiesioginių išmokų ir mokėti ūkininkams už griovių šienavimą? Dabar aš savo griovį išsipjaunu, kaimynų griovio pjauti negaliu. Ne mano nuosavybė.  O jei griovys nenupjautas, vanduo tvenkiasi, bebrai apsigyvena, melioracijos surinktuvai lieka po vandeniu ir keletą metų visa melioracijos sistema yra užtvindoma vandeniu, – kalbėjo ūkininkas.

Lėšų nebus

Į ūkininko pastebėjimus sureagavo žemės ūkio viceministras D. Dudutis. Politikas pripažino, jog tos lėšos, kurias skiria valstybė savivaldybių melioravimo sistemų priežiūrai, nepakankamos, tačiau jų daugiau skirti neketinama. Jo duomenimis, norint atstatyti visos šalies melioracijos sistemą reikėtų apie 140 mln. eurų.

– Klausimas būtų, kiek savivalda, kiek patys sistemos naudotojai norėtų ir ar galėtų prisidėti prie problemos sprendimo. Šiuo metu rengiamas Melioracijos įstatymas, iki metų pabaigos norėtume turėti pirminį projektą, ir tada galėtume pradėti svarstyti plačiau. Prieš išeinant į viešumą norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę, – sakė žemės ūkio viceministras.

Seimo narė A. Norkienė viceministrui atsakė, kad savivalda prisideda prie rūpinimosi melioracijos sistema. 

– Mes tai darome, bet jei jau jums baisu kalbėti, kokie milžiniški pinigai būtini visai Lietuvai, tai savivalda už gautus pinigus tik užkamšo nenumatytus dalykus. Viską reikia spręsti iš esmės. Ši problema tęsiasi daug metų, – sakė A. Norkienė.

Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka

Ramutė Noreikienė, Tauragės rajono savivaldybės kaimo reikalų skyriaus mentorė (buvusi vedėja) informavo, kad savivaldybė kasmet melioracijai skiria apie 100 tūkst. eurų. 

– Ūkininkai gali burtis į asociacijas ir pretenduoti į ES finansavimą. Taip ir vyksta: priklausantys tai pačiai melioracijos sistemai ūkininkai kuria asociacijas. ES padengia 80 proc. projekto išlaidų, tiek asociacijos, tiek savivaldybė prie tokių projektų įgyvendinimo prisideda po dešimčia procentų. Kartais senosios sistemos pakeičiamos naujais, plastikiniais vamzdeliais, sutvarkomos upelių žiotys, griovys ar kita. Tačiau šios lėšos yra skiriamos iš tos pačios minėtosios šimto tūkstančių eurų sumos, – teigė R. Norkienė.

Įgyvendinus projektą savivaldybė privalo 3–5 metus atlikti priežiūrą, ją atlikdama naudoja tuos pačius melioracijai skirtus pinigus, tad nebelieka pinigų kitų melioracijos problemų sprendimui. Ūkininkų klausta, gal jie galėtų prisidėti prie griovių priežiūros, tačiau salė tylėjo.

„Dievui į langus“

R. Noreikienė Seimo nariams išsakė klausimą, gal būtų galima palikti griovių priežiūros atsakomybę ūkininkams ir padaryti, kad pinigus už priežiūros darbus jie gautų per išmokas, tačiau atsakymo nesulaukė. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pasižymėjo pastebėjimus. Ūkininkams belieka tikėtis, kad svarstant Melioracijos įstatymą susitikime aptartos problemos pasieks įstatymo rengėjų ausis.

Ministro patarėjas D. Rybakovas išsakė pastebėjimą, kad rengiamame įstatymo projekte yra svarstymas, kad už melioraciją turėtų mokėti visi jos naudotojai: ne tik ūkininkai, kelininkai, geležinkeliečiai ir kiti. 

Seimo Kaimo  reikalų  komiteto pirmininkas V. Pranckietis išsakė pastebėjimą, kad bet kokiu atveju ūkininkai turėtų imtis iniciatyvos prižiūrint melioracijos sistemą.

– Smetonos laikais, jei aukščiau (aukštesnėje žemės reljefo vietoje) žemės turintis ūkininkas imdavo kasti griovį, žemiau turintis žemės privalėdavo taip pat pradėti kasti griovį savo žemėje arba mokėti pinigus aukščiau kasančiam ūkininkui, – sakė seimo narys.

Ar ūkininkai patenkinti susitikimu su Seimo nariais, paklausėme Reginos Rimkienės, Tauragės rajono ūkininkų sąjungos vadovės:

– Ten jų tos kalbos yra Dievui į langus. Ketinu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko paklausti, ar Žemės ūkio ministerijos atstovai duos kokį nors atsaką į šį renginį, ar taip ir paliks, – „Tauragės žinioms“ sakė R. Rimkienė.

Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka

Tauragės rajono ūkininkų atstovė išreiškė nusivylimą susirinkimu, ji tikėjosi, kad į Tauragę atvykę Žemės ministerijos atstovai ne tik diskutuos, bet ir padarys paslaugą. Pašnekovė sakė susirinkimo metu Žemės ūkio viceministro paklaususi, ar būtų galima iki gruodžio 15 dienos pratęsti srutų-mėšlo išvežimo terminą. 

– Svečiai sakė, kad paliko aplinkos ministrui raštą dėl termino pratęsimo. Tačiau pirmadienį gavome raštą iš Ūkininkų sąjungos, kad terminas nebuvo pratęstas. Matote, ne visa Lietuva to dalyko prašė, tik mes, Žemaitija, gal todėl, – svarstė Tauragės rajono ūkininkų atstovė.

Nors auditorijoje nuaidėjo ne vienas ūkininko klausimas ir į jį atsakyti būdavo galima kuriam iš svečių, konkretaus kurios nors problemos sprendimo giliau aptarti nesiimta. 

Nuotrauka
tel
Įkelta:
prieš 20 valandų
Nuo šiandien Lietuvoje neliks įprastos telefono numerių rinkimo tvarkos. Plačiai šalies gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi telefono numeriai.
Nuotrauka
nvo
Įkelta:
2024-02-27
Vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta pabrėžti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius bei savanorius reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena tarptautiniu mastu pradėta minėti 2014 metais ir šiuo metu ją jau mini apie 90 šalių.  
Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
2024-02-24
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.