Susitikime dalyvavo ūkininkai iš Tauragės ir Pagėgių krašto
Praėjusią savaitę Tauragės rajono ūkininkų sąjunga surengė ūkininkų susitikimą su Seimo nariais, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais. Susitikime dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Apie valandą trukusi diskusija ūkininkus nuvylė.
Prašė išspręsti griovių priežiūros problemą
Susitikimą su Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovais surengė Tauragės rajono ūkininkų sąjunga. Diskusijoje dalyvavo ir mūsų krašto Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Romualdas Vaitkus, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas, Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Kalbėta apie išmokų suvienodinimą ES šalyse (Lietuvoje jos – vienos mažiausių), užartų pievų atkūrimą, žaliojo bei raudonojo kuro akcizus, mėšlo išvežimą į laukus, mokestį už aplinkos teršimą, šernų problemą Tauragės rajone.
Viena plačiausiai aptartų temų ir opesnių Tauragės rajono ūkininkams buvo su melioracija susijusios problemos. Nuo laikų, kai laukuose buvo įrengta melioracijos sistema praėjo keletas dešimtmečių, kai kuriuose laukuose sistema buvo suardyta, ją peraugo medžių šaknys, ji buvo užkimšta.
Su kokiomis konkrečiai problemomis susiduria ūkininkai, diskusijos moderatorius Seimo narys R. Vaitkus paprašė pasidalinti Gaurės krašto ūkininką Remigijų Balašaitį.
– Mūsų ūkis priklauso Viduklės žemės ūkio kooperatyvui. Kooperatyvas turi įsigijęs melioracijos klojimo įrenginį ir dalį savo laukų mėginu susitvarkyti pats. Viena problemų yra ta, kad praplauti eina tik tuos drenažo vamzdelius, kurių diametras per 10 cm (kiti būna siauresni – aut. past.). Be to, toje pačioje melioracijos sistemoje gali būti išsidėstę daug ūkininkų laukų. Pavyzdžiui, užtvinsta mano sklypas, bet drenažas eina dar per aštuonių savininkų sklypus, jei tu su jais nesutari – problemos išspręsti neįmanoma, – kalbėjo R. Balašaitis.
Pasak jo, praplauti vietomis užsikemšančią melioracijos sistemą nepakanka – būtina nuolatinė griovių, į kuriuos iš laukų suteka vanduo, priežiūra. Jei grioviai apželia krūmais, kyla grėsmė, kad melioracijos sistema bus sugadinta.
Dabar ūkininkai, deklaruodami pasėlius, gali pretenduoti (tai neprivaloma) į finansavimą už griovių priežiūrą. Nušienavę vieną kilometrą griovio ir pašalinę nupjautą žolę jie gauna apie 150 eurų.
Anot R. Balašaičio, nors tai ūkininkus skatina rūpintis grioviais, tačiau ne visi tą daro. Jei vienas ūkininkas rūpinasi jo žemėje esančiais grioviais, o kitas ne – krūmai auga ir šaknimis ardo melioravimo sistemą. Nukenčia abu.
– Kodėl negalite susieti tiesioginių išmokų ir mokėti ūkininkams už griovių šienavimą? Dabar aš savo griovį išsipjaunu, kaimynų griovio pjauti negaliu. Ne mano nuosavybė. O jei griovys nenupjautas, vanduo tvenkiasi, bebrai apsigyvena, melioracijos surinktuvai lieka po vandeniu ir keletą metų visa melioracijos sistema yra užtvindoma vandeniu, – kalbėjo ūkininkas.
Lėšų nebus
Į ūkininko pastebėjimus sureagavo žemės ūkio viceministras D. Dudutis. Politikas pripažino, jog tos lėšos, kurias skiria valstybė savivaldybių melioravimo sistemų priežiūrai, nepakankamos, tačiau jų daugiau skirti neketinama. Jo duomenimis, norint atstatyti visos šalies melioracijos sistemą reikėtų apie 140 mln. eurų.
– Klausimas būtų, kiek savivalda, kiek patys sistemos naudotojai norėtų ir ar galėtų prisidėti prie problemos sprendimo. Šiuo metu rengiamas Melioracijos įstatymas, iki metų pabaigos norėtume turėti pirminį projektą, ir tada galėtume pradėti svarstyti plačiau. Prieš išeinant į viešumą norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę, – sakė žemės ūkio viceministras.
Seimo narė A. Norkienė viceministrui atsakė, kad savivalda prisideda prie rūpinimosi melioracijos sistema.
– Mes tai darome, bet jei jau jums baisu kalbėti, kokie milžiniški pinigai būtini visai Lietuvai, tai savivalda už gautus pinigus tik užkamšo nenumatytus dalykus. Viską reikia spręsti iš esmės. Ši problema tęsiasi daug metų, – sakė A. Norkienė.
Ramutė Noreikienė, Tauragės rajono savivaldybės kaimo reikalų skyriaus mentorė (buvusi vedėja) informavo, kad savivaldybė kasmet melioracijai skiria apie 100 tūkst. eurų.
– Ūkininkai gali burtis į asociacijas ir pretenduoti į ES finansavimą. Taip ir vyksta: priklausantys tai pačiai melioracijos sistemai ūkininkai kuria asociacijas. ES padengia 80 proc. projekto išlaidų, tiek asociacijos, tiek savivaldybė prie tokių projektų įgyvendinimo prisideda po dešimčia procentų. Kartais senosios sistemos pakeičiamos naujais, plastikiniais vamzdeliais, sutvarkomos upelių žiotys, griovys ar kita. Tačiau šios lėšos yra skiriamos iš tos pačios minėtosios šimto tūkstančių eurų sumos, – teigė R. Norkienė.
Įgyvendinus projektą savivaldybė privalo 3–5 metus atlikti priežiūrą, ją atlikdama naudoja tuos pačius melioracijai skirtus pinigus, tad nebelieka pinigų kitų melioracijos problemų sprendimui. Ūkininkų klausta, gal jie galėtų prisidėti prie griovių priežiūros, tačiau salė tylėjo.
„Dievui į langus“
R. Noreikienė Seimo nariams išsakė klausimą, gal būtų galima palikti griovių priežiūros atsakomybę ūkininkams ir padaryti, kad pinigus už priežiūros darbus jie gautų per išmokas, tačiau atsakymo nesulaukė.
Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pasižymėjo pastebėjimus. Ūkininkams belieka tikėtis, kad svarstant Melioracijos įstatymą susitikime aptartos problemos pasieks įstatymo rengėjų ausis.
Ministro patarėjas D. Rybakovas išsakė pastebėjimą, kad rengiamame įstatymo projekte yra svarstymas, kad už melioraciją turėtų mokėti visi jos naudotojai: ne tik ūkininkai, kelininkai, geležinkeliečiai ir kiti.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis išsakė pastebėjimą, kad bet kokiu atveju ūkininkai turėtų imtis iniciatyvos prižiūrint melioracijos sistemą.
– Smetonos laikais, jei aukščiau (aukštesnėje žemės reljefo vietoje) žemės turintis ūkininkas imdavo kasti griovį, žemiau turintis žemės privalėdavo taip pat pradėti kasti griovį savo žemėje arba mokėti pinigus aukščiau kasančiam ūkininkui, – sakė seimo narys.
Ar ūkininkai patenkinti susitikimu su Seimo nariais, paklausėme Reginos Rimkienės, Tauragės rajono ūkininkų sąjungos vadovės:
– Ten jų tos kalbos yra Dievui į langus. Ketinu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko paklausti, ar Žemės ūkio ministerijos atstovai duos kokį nors atsaką į šį renginį, ar taip ir paliks, – „Tauragės žinioms“ sakė R. Rimkienė.
Tauragės rajono ūkininkų atstovė išreiškė nusivylimą susirinkimu, ji tikėjosi, kad į Tauragę atvykę Žemės ministerijos atstovai ne tik diskutuos, bet ir padarys paslaugą. Pašnekovė sakė susirinkimo metu Žemės ūkio viceministro paklaususi, ar būtų galima iki gruodžio 15 dienos pratęsti srutų-mėšlo išvežimo terminą.
– Svečiai sakė, kad paliko aplinkos ministrui raštą dėl termino pratęsimo. Tačiau pirmadienį gavome raštą iš Ūkininkų sąjungos, kad terminas nebuvo pratęstas. Matote, ne visa Lietuva to dalyko prašė, tik mes, Žemaitija, gal todėl, – svarstė Tauragės rajono ūkininkų atstovė.
Nors auditorijoje nuaidėjo ne vienas ūkininko klausimas ir į jį atsakyti būdavo galima kuriam iš svečių, konkretaus kurios nors problemos sprendimo giliau aptarti nesiimta.
