Nekvalifikuotiems darbuotojams išlikti darbovietėje pritrūksta noro dirbti, o kvalifikuotieji ieško darbo su geru atlyginimu
Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvos verslams drastiškai trūksta darbo jėgos. Rugsėjo mėnesį Užimtumo tarnyba registravo 66 tūkst. laisvų darbo vietų, Tauragės apskrityje šiuo metu laisvos 523 darbo vietos. Kaip „Tauragės žinioms“ sakė darbuotojų ieškantys įmonių vadovai, darbuotojų paieškos niekada nesibaigia: įdarbinami ne itin darbui tinkantys darbuotojai, kartais tenka taikstytis net su pravaikštomis, o stengiantis išlaikyti gerus darbuotojus žadami iki 50 proc. jų atlyginimo siekiantys priedai.
Į darbo pokalbį – su „kvapeliu“
Užimtumo tarnybos duomenimis, Tauragės apskrityje šią savaitę fiksuotos laisvos 523 darbo vietos.
Darbo pasiūla plati: ieškoma pagalbinių darbuotojų, betonuotojų, siuvėjų, psichologų, šaltkalvių, traktorininkų, melžėjų, vėjo jėgainių korpusų montuotojų, maisto technologų, laborantų, valytojų.
Štai UAB Tauragės butų ūkis spalio 11 dieną publikavo skelbimą, kad ieško elektriko, siūlomas atlyginimas neatskaičius mokesčių – 900 eurų. Kaip „Tauragės žinioms“ sakė įmonės vadovas Egidijus Vaitiekus, yra keletas kandidatų, tikimasi, kad asmenys bus motyvuoti ir į pareigas tiks.
– Rasti tinkamą darbuotoją yra itin sunku. Mūsų įmonei neretai tenka ieškoti kiemų priežiūrai būtinų pagalbinių darbininkų. Priežastis, kodėl nerandame tinkamo į šias pareigas, – polinkis į alkoholį. Pasitaiko, kad net į darbo pokalbį asmuo jau ateina „su kvapeliu“. Tai tokį įdarbinus tektų dar įdarbinti ir jį kontroliuojantį žmogų. Iš šimto pretenduojančių į tokias pareigas, ko gero, pavyktų atrinkti tik kelis asmenis, kurie tikrai nori dirbti, – sakė E. Vaitiekus.
Pasišalina iš darbo vietos
Pasak pašnekovo, dažniausiai į nekvalifikuotą darbo vietą pretenduojantis darbuotojas atvyksta net ne dėl noro dirbti, o tam, kad neprarastų socialinių garantijų. Tam, kad Užimtumo tarnyba už jį apmokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir jis neprarastų socialinės pašalpos.
Kaip teigė E. Vaitiekus, net darbo pokalbis prasideda nuo klausimo „Ar tu nori dirbti?“.
Rasti patikimą nekvalifikuotą darbuotoją retai pavyksta, Tauragės butų ūkyje yra tik vienas žmogus, įmonėje pagalbiniu darbuotoju dirbantis jau trejus metus.
Įmonės vadovas sako, jog motyvuotus darbuotojus stengiamasi skatinti priedais, kurie gali siekti iki 50 proc. darbo užmokesčio.
– Tačiau darbuotojas negali būti gavęs darbinių nuobaudų. Nuobaudos skiriamos, pavyzdžiui, dėl nepadaryto darbo, dėl pravaikštų. Pavyzdžiui, atvyksti ir nerandi darbo vietoje. Visokių žmonių būna. Kai kurių darbuotojų, kurie atlieka paprastus, nekvalifikuotus darbus logika kartais būna tokia: „Atsibodo – mečiau darbą ir išėjau namo“. Arba pasako „Aš nedirbsiu“ ir išvyksta kažkur. Surandi per pažįstamus, draugus, klausi, kas nutiko. Kai kuriuos tenka drausminti: duoti pastabą ar nuobaudą. Žinoma, pirmiausia kalbiesi su žmogumi, kartais pokalbio metu paaiškėja, kad jis jau seniai dirbti nenori,tik pasakyti nedrįsta, – pasakojo Tauragės butų ūkio vadovas.
Pasak pašnekovo, sunku rasti ne tik nekvalifikuotą darbuotojų. Kvalifikuotų darbuotojų irgi vos vienas kitas. Itin trūksta elektrikų, su terminiais įrenginiais gebančių dirbti šilumos priežiūros darbuotojų.
Įmonė įprastai siūlo 900 eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimą, tačiau kiekvienas darbuotojas už darbo rezultatus gali užsidirbti iki 50 proc. priedą, skaičiuojamą nuo pagrindinio atlyginimo.
– Kas mėnesį yra suvedami kiekvieno padalinio rezultatai ir matosi kiekvieno darbuotojo darbo rezultatai. Jei dirba tik tiek, kiek yra reikalaujama, atlyginimas nesikeičia, jei žmogus rodo iniciatyvą ir padaro daugiau nei reikalaujama – priedas garantuotas, – pasakojo įmonės vadovas.
Statybininkų deficitas
Vieni paklausiausių darbo rinkoje yra statybininkai. Įsidarbinti plataus profilio statybininku gali vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintis asmuo.
Klaipėdos statybos įmonė UAB „MNTO statyba“ Tauragėje atlieka keleto daugiabučių renovacijas, tad plataus profilio statybininkų ieško nuo dienos, kai ėmėsi darbo. Siūlomas atlyginimas, neatskaičius mokesčių, – 1500 eurų.
Įmonės vadovas Mindaugas Pranauskas sako, jog per keletą mėnesių pavyko įdarbinti tik tris asmenis.
– Tai aktualu ne vien mums – darbuotojų trūkumas būdingas visame statybų sektoriuje. Ir jų, potencialių darbuotojų, skaičius mažėja. Gal šiek tiek įtakos turėjo pandemija, be to, sutriko darbuotojų srautas iš Baltarusijos. Apskritai rasti tokį asmenį, kuris mokėtų ne tik darbą atlikti, bet ir būtų atsakingas, darbštus, yra sunku. Tarkime, įdarbiname dešimt asmenų, o laikui bėgant pastebime, kad nė vienas jų netinka darbui. Kitų statybos įmonių vadovai dažniausiai vežasi darbuotojus iš savo miestų tam, kad būtų tikri, jog darbas bus atliktas taip, kaip tikimasi, – kalbėjo statybų įmonės vadovas.
Nenori grįžti į darbo rinką
Tai, kad Lietuvoje susidarė tokia įdomi situacija, kad darbo yra, o nėra kam jo dirbti, specialistai aiškina ekonomikos augimu ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Be to, kaip teigia Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis, tam įtakos turi ir pandemija.
„Kodėl darbo ieškantieji asmenys neina dirbti, vienareikšmiško atsakymo nėra. Pandemijos laikotarpiu iš esmės pasikeitė situacija darbo rinkoje. Prastovose buvę darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, negalėję savo veiklų tęsti dėl apribojimų, persvarstė savo karjeros tolesnes galimybes. Kai kurie nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, darbo sąlygų ar sunkaus darbo, ypač vyresnio amžiaus darbuotojai ėmė vengti kontaktų dėl baimės susirgti. Dabar kaip netiesioginę priežastį neįsidarbinti kai kurie asmenys mini ir tvarką, susijusią su skiepais bei testavimu“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo mėnesį buvo 195 tūkstančiai bedarbių. Didžioji dalis tarnybos klientų, net 100,3 tūkst., yra vyresni nei 45 metų. Iš jų 78,9 tūkst. – 50 m. ir vyresni darbingo amžiaus gyventojai (40,4 proc.) ir iš jų beveik trečdalis – vyresni nei 60 metų.
Kaip sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, didėjant darbo ieškančiojo amžiui auga nekvalifikuoto darbo ieškančių skaičius. Didžiausia tokių asmenų dalis – 55 m. ir vyresnių amžiaus grupėje. Nekvalifikuoto darbo pageidautų kas antras (49,7 proc.) vyresnio amžiaus klientas.
Kvalifikuoto darbininko pozicija domintų kas penktą (20,3 proc.) 50-ies metų ir vyresnį asmenį. Tokio amžiaus žmonės sutiktų dirbti lengvojo automobilio vairuotoju, traktorininku, apdailininku, staliumi, vairuotoju, ekspeditoriumi.
Kaip „Lietuvos rytui“ duodamas interviu sakė Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, tokio amžiaus žmonėms privalo padėti valstybė – vyresniesiems turėtų būti suteiktos galimybės susikurti sau kvalifikaciją arba persikvalifikuoti.
