Po savaitės mokiniai grįžta į klases. Kokių saugumo sąlygų reikės laikytis mokyklose?
Įkelta:
2021-08-25
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
smm.lt nuotr.
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę švietimo bendruomenei ir visuomenei pristato, kaip vyks ugdymas švietimo įstaigose naujais mokslo metais, kokių saugumo sąlygų reikės laikytis.

Kontaktinis mokymas bus organizuojamas laikantis operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro nustatytų saugumo reikalavimų. Griežtesni reikalavimai taikomi aukštojo mokslo studijoms, tęstiniam profesiniam mokymui (kai siekiama ne pirmos kvalifikacijos) ir neformaliam suaugusiųjų švietimui: čia kontaktiniai užsiėmimai galimi tik pasiskiepijusiems, persirgusiems arba periodiškai besitestuojantiems žmonėms.

Bendri saugumo reikalavimai švietimo įstaigoms

Atstumų laikymasis. Darželiuose užtikrinami maksimali grupių izoliacija, vaikai turi lankyti nuolatos tą pačią grupę, grupės veikla turi būti vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto. Pedagogai tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje.

Bendrojo ugdymo mokyklose (1-12 kl.) reguliuojami srautai, kad būtų išvengta jų maišymosi. Mokyklose srauto dydis – 100 žmonių (kelios klasės, grupės). Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje didžiausias srautas gali būti sudaromas tik iš tos pačios klasių grupės (pvz., 6-ų klasių.) mokinių arba iš ne daugiau kaip 100 tik tos pačios programos (pagrindinio arba vidurinio ugdymo) skirtingų klasių (pvz. 7–9 klasių, III–IV gimnazijos klasių ir t.t.) mokinių.

Srauto dydis profesinėje mokykloje – 150 mokinių.

Būreliuose ir kituose neformalaus švietimo užsiėmimuose, organizuojamuose uždarose erdvėse vienu metu, galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų. Skaičius neribojamas, jei visi vaikai ir darbuotojai yra arba pasiskiepiję arba persirgę, arba nuolat testuojasi dėl COVID-19 ligos.

Kaukės. Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo penktos klasės dėvi kaukes uždarose patalpose. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, dalyvaujantiems stovyklose, mokiniams ir mokytojams, kai jie sportuoja, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu. Taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, arba jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl vykdomos veiklos pobūdžio, pvz., darbo su klausos negalią turinčiais mokiniais.  Tada rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Patalpos vėdinamos ir dezinfekuojamos. Dažnai liečiami paviršiai valomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Patalpos vėdinamos prieš atvykstant mokiniams, pertraukų metu, ypač jei viena bendra patalpa, pvz., valgykla, naudojasi kelios grupės viena po kitos. Jei užsiėmimams naudojamas inventorius, jis turi būti išvalomas ir dezinfekuojamas po kiekvieno panaudojimo.

Taip pat turi būti sudarytos sąlygos rankų higienai ir dezinfekcijai.

Stebima mokinių ir darbuotojų sveikata. Matuojama į švietimo įstaigą atvykstančių mokinių, darbuotojų temperatūra. Jei vaikas ar darbuotojas turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiuoja (37,3 °C ir daugiau), kosti, yra pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), jis negali dalyvauti pamokose ar dirbti.

Draudžiama į užsiėmimus atvykti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.

Testavimas. Neįgijusiems imuniteto švietimo įstaigų darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis. Nepasiskiepiję ir nepersirgę švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys kontaktinį darbą, turės prieš grįždami į darbą ir vėliau periodiškai kas 7–10 dienų testuotis. 

Testai privalomi  švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams. Taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose.  

Mokinių sveikatos patikrinimas dėl covid-19 yra savanoriškas. Tai nėra barjeras eiti į mokyklą. Ją privalo lankyti visi sveiki ir nesantys izoliacijoje vaikai. Mokykla pasirenka testavimo būdą: kaupiniai (atliekama prižiūrint sveikatos specialistui) ir greitieji antigenų testai (mokiniai atlieka savarankiškai, prižiūrint mokyklos paskirtam darbuotojui). Testuotis kaupinių metodu klasė gali, kai su tokiu būdu sutinka ne mažiau kaip 30 proc. klasės mokinių tėvų.

Ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, grupėse ir klasėse gali būti vykdomas paviršių PGR tyrimas.

Testavimas paviršių PGR tyrimo metodu ugdymo įstaigose turėtų būti vykdomas kas 14 dienų, ėminiai kaupiniams imami kas 4-7 dienas, o savikontrolės tyrimas atliekamas kas 3–5 dienas.

Imunitetą turintiems - pasiskiepijusiems ar persirgusiems mokiniams - testuotis nereikia.

Skiepijimas. Jis rekomenduojamas visiems švietimo įstaigų darbuotojams, kurie nėra persirgę, taip pat mokiniams nuo 12 metų ir studentams.

Švietimo įstaigų darbuotojai aktyviai skiepijasi: pilnai pasiskiepiję 75 proc. švietimo įstaigų darbuotojų, 5 proc. – vienu skiepu.

Taip pat jau pasiskiepijo beveik kas ketvirtas (24 proc.) 12-15 metų vaikas, 16-24 metų amžiaus grupėje pasiskiepijo 60 proc. gyventojų.

Rugsėjo 1 – osios šventė. Ją rengiant mokyklose galioja tie patys saugumo reikalavimai, kaip ir visiems viešiems renginiams.

Atviroje erdvėje vykstančių renginių dalyvių skaičius neribojamas. Tačiau jei šventėje lauke dalyvauja daugiau kaip 500 žmonių, juos reikia skirstyti į sektorius, kad srautai nesimaišytų.

Jei šventė organizuojama patalpoje, joje be srautų skirstymo gali dalyvauti iki 500 žmonių, tačiau negalima užpildyti daugiau kaip 75 proc. patalpoje esančių sėdimų vietų (jei dalyviai turi galimybių pasus, šis reikalavimas netaikomas).

Viduje vykstančios šventės metu apsaugines kaukes dėvėti privaloma. Jei šventė vyksta lauke – kaukes dėvėti rekomenduojama, jei tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas.

Jei vaikas suserga, nebūtinai izoliuojasi visa klasė

Jei klasėje vienas ar keli vaikai užsikrės koronaviruso infekcija, nebūtinai visiems teks izoliuotis. Epidemiologai bendraus su ugdymo įstaiga ir aiškinsis, kokie asmenys turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju ir koks buvo sąlyčio pobūdis. Bus nustatomi didelį ir mažą sąlytį turėję žmonės – bendraklasiai arba pedagogai. Specialistai kiekvieną atvejį vertina individualiai. Jei ugdymo įstaiga gerai valdo srautus, laikosi atstumų, dėvi kaukes, deramai laikosi rankų higienos, izoliavimosi atvejai retesni – tai parodė praėjusiųjų mokslo metų patirtis.

Nustačius, kad rizika buvo aukšta, izoliuotis reikia keturiolika dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos. Norint susitrumpinti izoliacijos laiką, septintą izoliacijos dieną reikia atlikti PGR tyrimą. Gavus neigiamą testo atsakymą, izoliacija gali būti nutraukiama po dešimtos dienos.

Nuotolinis mokymas – tik esant itin sudėtingai situacijai

Atskiru Vyriausybės sprendimu, įvertinus pandeminę situaciją, išbandžius visas kitas pandemijos valdymo priemones, mokyklose gali būti  pereinama prie nuotolinio mokymo. Tačiau net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui, nuotolinis ugdymas nebūtų taikomas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme ir abiturientams.

Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inform.

Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
prieš 2 valandas
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas informuoja, kad Tauragės įgulos kariniai vienetai bendradarbiaujant su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Tauragės mieste vykdys pratybas „Saveika 2024“.
Nuotrauka
ridi
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-26
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros na­mų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gu­žauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, ku­rių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamen­tas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. No­rė­damos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, po­nios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro že­mai­čio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, ne­tradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profeso­rius, lituanistas, že­maičių tarmės tyrinėtojas bei že­maitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Nuotrauka
stadionas
Juozo Petkevičiaus ir Tauragės radijo nuotrauko
Įkelta:
2024-09-25
Rugsėjo 25 d. po rekonstrukcijos, kurios vertė – daugiau nei 2 mln. Eur., oficialiai atidarytas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadionas. Šia investicija galės džiaugtis ne tik progimnazijos, tačiau ir visa Tauragės bendruomenė. Ilgą laiką buvusi apleista ir neatitinkanti šiuolaikinių sporto infrastruktūros standartų nuo šiol „Šaltinio“ progimnazijos stadiono teritorija lankytojus pasitinka kardinaliai atnaujinta ir pritaikyta visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Nuotrauka
langines
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-09-24
Rugsėjo 19 d., minint Europos paveldo dieną, Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pasakojančios langinės“, taip siekiant atkurti ir iš naujo pamatyti giluminius klodus muziejaus teritorijoje, D. Poškos dvarvietėje, kur sklandė iškilios kūrėjo mintys, kur bemąstant ir bevaikščiojant buvo numinti takeliai...
Nuotrauka
med
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-24
Kasmet, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos Prezidentas Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžiumi apdovanoja žydų gelbėtojus. Šilalėje iš maždaug 1500 myriop pasmerktų žydų prieš 83-ejus metus iš­si­gelbėjo tik vienas – dabar jau šviesios atminties Ruvinas Zeligmanas. Tačiau jo atminimas tebėra gyvas dukros ir dviejų anūkų širdyse, o už tai jie dėkingi gelbėtojams, sunkiais pokario laikais priglaudusiems jų tėvą, senelį.
Nuotrauka
mins
Įkelta:
2024-09-23
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos žengia reikšmingą žingsnį stiprinant bendradarbiavimą gynybos pajėgumų srityje. Pirmadienį su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman International Trading“ pasirašytame bendradarbiavimo memorandume išdėstyta bendra vizija dėl Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo, daugiausiai dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų gamybos vystymui ir tiekimui mūsų šalyje.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2024-09-23
Oficialiai Kinijos plotas užima net 9 mln. 598 tūkst. 086 kvadratinius kilometrus. Tačiau realiai ji jau šei­mi­nin­kauja Sibire kone iki pat Uralo kalnų. Tik Putinas apsimeta, kad to nemato. Tai valstybė, kuri siekia tapti pirmąja pa­saulio galybe įvairiomis prasmėmis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-19
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?
Nuotrauka
kelias
Įkelta:
2024-09-14
Vairuotojams kartais tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis ir pažaidomis keliuose, kurios kelia grėsmę jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors kelininkai deda maksimalias pastangas, siekdami užtikrinti savalaikę kelių priežiūrą, pavojingos išdaužos, kelio deformacijos, užtvindyti ruožai ar kitos kliūtys gali susidaryti itin greitai. Siekiant užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ ragina nedelsiant pranešti apie pastebėtas kliūtis ir primena, kaip galima tai padaryti.
Nuotrauka
VMI
Tauragės radijo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-13
2024 m. rugsėjo 11 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog nuo rugsėjo mėn. startuoja naujas VMI procesas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų vertinimas realiu laiku. Pirmojo etapo metu klientų deklaracijos bus lyginamos su jų pateiktais pardavimų Lietuvoje duomenimis e. sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF.
Nuotrauka
neutralumas
Įkelta:
2024-09-12
Vakar Tauragė žengė reikšmingą žingsnį siekyje tapti klimatui neutraliu miestu. Tauragės rajono Tarybos posėdyje patvirtinta Klimato neutralumo strategija – dokumentas, nubrėžiantis kelią link klimato neutralumo Tauragėje iki 2030 metų.
Nuotrauka
vilko
Įkelta:
2024-09-09
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą bus minima nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyks pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Minėjimo vedėjai  Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Nuotrauka
vyt
Nuotraukos iš pašnekovės albumo
Įkelta:
2024-09-07
Kai gyvenimą aptemdo kas­dienybė, reikia ieškoti nuo­tykių. Tokia taisykle va­­dovaujasi iš Vytogalos ki­lu­si verslininkė Giedrė Ge­­dei­kienė (Gedeikytė), šį pa­va­sarį už­ko­pu­­si į net pa­ty­­rusiems al­pi­­nis­tams sun­­kiai pa­si­duo­dan­čią aukščiausią Kaz­beko viršukalnę. Be nuo­­tykių jau nebegalinti gy­venti mūsų kraštietė tikina, kad sunkiausia įveikti save, nes kalno viršūnė tėra tik dar vienas žingsnis į pasau­lio ir savęs pažinimą.