Aktualijos

„Tauragės vandenų“ nuotekų valymo įrenginys perkrautas. Pramonė plečiasi, daugėja gyventojų, kurie jungiasi prie vandens tiekimo tinklų. Bet augimas atveria didžiulių problemų – nei savivaldybė, nei vandentvarkos įmonė neturi lėšų valymo įrenginių plėtrai. Jeigu artimiausiu metu problema nebus sprendžiama, didesnis potvynis – ir Jūros upė būtų užteršta fosforu, azotu ar kitomis kenksmingomis medžiagomis.

Sistemos perkrautos

Apie vandens valymo problemas kalbėta ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo UAB „Tauragės vandenys“ technikos direktorius Jonas Gečas, dabartinis vandens nuotekų valymo įrenginys veikia su 70 proc. perkrova. Todėl situaciją reikia spręsti.

– Pramonė plečiasi, vis daugiau gyventojų prisijungia, reikia dar vieno tokio valymo įrenginio šalia. Yra paruošta galimybių studija, reikėtų 6,18 mln. Eur investicijų. Tokių pinigų nei savivaldybė, nei mes neturime. Tarėmės su aplinkos ministru, buvo kalbų, kad gal Pagėgius prijungtų ir per stambinimo programą iš Europos Sąjungos gautume 90 proc. reikiamo finansavimo. Tačiau pažadai ir viltys nuplaukė, niekas nebekalba apie tai, – problemą įvardino pašnekovas.

Taip tęstis nebegali

Jis pasakojo, kad vyksta derybos su AB „Vilkyškių pienine“, kad įmonė pasistatytų įrenginius ir nuotekas valytųsi pati. Tačiau, pasak J. Gečo, tai išspręstų tik dalį problemos – hidraulikos, vamzdynų apkrovos. Teršalų išvalymo klausimas vis tiek liktų. Paklaustas, ar esame per žingsnį nuo ekologinės katastrofos, technikos direktorius teigė, kad tai skambus pareiškimas, tačiau čia pat pripažino, kad problema gili.

– Įrenginiai veikia stabiliai, bet dabar jie perkrauti, ir džiugu, kad nebuvo potvynių ar lietaus. Jeigu iškristų daugiau kritulių, būtų potvynis, būtume prie ribos. Taip ilgai tęstis nebegali. Išvalytos nuotekos teka į Jūrą, susidarius potvyniui, nuotekos neatitiktų normų, gautume baudas, į upę patektų fosforo, azoto, kitų medžiagų, – teigė J. Gečas.

Kainos brangs

Bet kokiu atveju, pasak pašnekovo, valymo įrenginių plėtra neišvengiama. Net jei pavyks pritraukti finansavimą iš valstybės ar ES fondų, savivaldybei ir pačiai įmonei teks rasti lėšų prisidėti prie projekto, nes dažnai tokie projektai 100 proc. nefinansuojami. Tai atsilieps ir gyventojams.

– Kainos kils, ir nemažai kils. Bet tai neišvengiama. Tačiau kol nėra naujo įrenginio, apie pramonės ir gyvenamųjų namų plėtrą nėra kalbos, – žodžių į vatą nevyniojo J. Gečas.

Finansinių instrumentų yra

Kaip „Tauragės žinioms“ komentavo Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, problema yra įsisenėjusi, paskutiniuose susitikimuose su aplinkos ministru šis klausimas buvo keliamas kaip vienas svarbiausių, tačiau kol kas jokių konkrečių žinių nėra. Vis dėlto, pasak mero, savivaldybės kontroliuojama įmonė turi finansinių instrumentų, kaip gauti lėšų ne tik iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto.

– Vienaip ar kitaip problemą spręsti reikės, savivaldybė pinigų neturi, tai tikrai nebus daroma iš savivaldybės biudžeto. Įmonė yra UAB‘as, gali imti paskolą, uždirba pelną keli metai iš eilės, manau, bankai sutiks finansuoti. Nemanau, kad į Jūros upę tekės teršalai, bet nuotekų kiekiai didėja, reikia infrastruktūros, – telefonu komentavo meras.

Nuotrauka

Abipusė nauda

AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius „Tauragės žinioms“ komentuodamas situaciją teigė, kad kalbama apie pirminį nuotekų valymą ir pačių nuotekų kiekio sumažinimą. Įmonė per parą generuoja apie 1 tūkstantį kub. m nuotekų. Jau planuojama pirminio valymo įrenginių statyba, deramasi su tiekėjais. Tačiau miesto teikiamų vandens nuotekų valymo paslaugų atsisakyti nesiekiama ir, pasak direktoriaus, šis bendradarbiavimas yra abipusė nauda.

– Tai abipusė nauda, perkant didelį kiekį valymo paslaugos, efektyvumas didėja, miestui, gyventojams dėl mūsų buvimo kaina mažėja, fiksuotų kaštų mažiau, ir mes džiaugiamės, kad mūsų nuotekas gali priimti ir tokią paslaugą galime gauti. Miestiečiai dėl to laimi, – tikino AB „Vilkyškių pieninė“ direktorius.