Šiandien minime Motinos dieną. Šį žodį norisi rašyti didžiąja raide, nes mama – žmogus, kuris visada atleis, priglaus ir apkabins paklydusį, su šypsena pabars, naktimis rymos prie lango ir kantriai lauks. Pačius gražiausius žodžius savo brangiausioms mamoms skyrė keli Lietuvos moksleivių sąjungai priklausantys moksleiviai. Jei jausmus žodžiais išreikšti sunku, tai šiltas apkabinimas pasako daugiau. Mielos mamos, su jūsų diena!
Karolina:
Žodis mama man visą gyvenimą reiškė meilę, pagarbą, šilumą bei pasitikėjimą. Prisiminimų su ja tiek daug, kad neužtektų keleto knygos tomų. Jos išmintis mane žavi kasdien. Ilgi pokalbiai prie kavos puodelio, mažos mūsų paslaptys bei juokeliai, kuriuos suprantam tik mes, užpildo ilgametę draugystę tokiais jausmais, kuriuos nuoširdžiai sunku žodžiais apsakyti. Pokalbiai, kurių temos – nuo meilės, mokslų iki visiškų niekų, tęsiasi valandų valandas, jie neišsemiami. Svajonės apie ateitį – mūsų mėgstamiausios. Raudoniu nudažytais skruostais nuo pavasarinių saulės spindulių ji juokiasi... Juokiasi, nes supranta, kad vaikų, kuriuos gali vadinti savo draugais, ji turi penkis. Ir jiems visiems suaugus, sugrįžus kartu su šeimomis, vieno valgomojo stalo jau nebepakaks. Manau, kad pokalbiai su ja ir yra mano įsimintiniausios akimirkos. Šiluma, sklindanti ne tik nuo kavos puodelių, bet ir nuo mūsų širdžių, namus užpildo laime. Ji – ta moteris, kuriai visada būsiu dėkinga už tai, kad ji yra. Už tai, kad myli stipriau nei kas kitas, už tai, kad ji visada šalia. O svarbiausia – už tai, jog ji mano MAMA!
Martynas:
Manau, kaip ir dauguma vaikų, savo mamą vadinu geriausia, gražiausia, protingiausia moterimi pasaulyje. Aišku, ne visada norisi tai pripažinti, bet galų gale tai yra tiesa. Su mamomis būna visko: pykčių, laimės akimirkų, juoko ir visokiausių emocijų, kurios formuoja mūsų vaikų asmenybes ir charakterius. Mama yra žmogus, kuris pradeda dalinti meilę, rūpindamasi mumis nuo pirmos sekundės. Kad ir kaip dabar to nesuprasčiau, mes jai esame viskas, ir ji padarytų bet ką, kad jos vaikams viskas būtų gerai. Dėkui tau, mamyte, už tavo rūpestį ir meilę, kuri ugdo. Mes tave labai mylime!
Viktorija:
Jei reikėtų apibūdinti savo mamą keliais žodžiais, tai net nežinau, ar įsitekčiau į 5 minutes. Pradėčiau nuo to, kokia ji rūpestinga, supratinga, mylinti ir atsidavusi. Kad ir kas benutiktų, kad ir kaip susipyktume, ji visada man padės ir ateis apkabinti bei pasikalbėti. Jei liūdna, ateina pralinksminti, užkutenti iki kol nebegaliu kvėpuoti. Ji labai šiltas ir nuoširdus žmogus, visada pasiruošusi ištiesti kitiems pagalbos ranką. Kartais pajuokaujame, jog kur tik kažkas nutinka, ji visad šalia padėti žmogui bėdoje. Nuo pat man neatmenamų laikų ji rūpinasi kitais, pirmiau už save (tėtis ir broliai pasakojo apie tai, kad kai gyvenome kiek vargingiau, ji pirmiau duodavo kitiems pavalgyt, o tik vėliau, jei likdavo, pavalgydavo pati). Ji nuostabiausia mama, kokios tik galėčiau norėti. Tokia jau mano mama. Myliu ją iš visos širdies ir tikrai neiškeisčiau į nieką kitą.
Gintautė:
Kalbant apie prisiminimus, susijusius su mama, pirmiausia galvon šauna prieš dvejus metus muzikos mokykloje vykęs koncertas. Jis buvo skirtas tėvams, o pasirodė visi mokiniai, kurie groja trimitu. Tą dieną į mūsų pasirodymą atėjo tik mano mama, kitų vaikų tėvai negalėjo. Taip išėjo, kad mano mama dalyvavo labai gražiame koncerte. Po koncerto mano mama buvo labai laiminga. Ir aš buvau laiminga, nes juk prieš savo mama groti nėra taip ir baugu.
Meda:
Mano mama Inga turi daug nuostabių savybių. Viena iš jų – puikus humoro jausmas. Kadangi besilaukdama manęs ji turėjo atsiskaitymui išmokti 700 angliškų žodžių, praėjus daugiau nei 16 metų mama vis dar visus tikina, kad aš puikiai anglų kalbą suprantu tik dėl jos. Net ir pasakodama šią istoriją šimtąjį kartą vis tiek visus priverčia nusijuokti. Mano mama pasižymi ir nepaprastu kantrumu bei rūpestingumu. Kiekvieną kartą man išvykus pasisvečiuoti ji aukoja savo taip mėgstamą saldų miegą ir laukia manęs, nepaleidžia iš rankų telefono. Ir net ryte niekada nepyksta, o tik paklausia, ar smagiai praleidau laiką, priversdama mane nusišypsoti. Ir tai tėra tik kelios mano mamos nuostabiosios savybės. Sveikinu su šia gražia diena, mama!
Arnas:
Apibūdinti mano mamą – tai tas pats, kaip parašyti apie uraganą jo didžiausio galingumo momentu. Tiktai mano mamos meilė akla, beribė, sugeba įkuždėti įsitikinimą, be kurio neįmanoma nei gyvenimo kova, nei sėkmė, giliai pasąmonėje įdiegtą įsitikinimą, kad esi vienintelis, nepranokstamas, būtinas.
