Tarp padangų matyti ir nebereikalingas fotelis, senas unitazas. Autorės nuotrauka
Pastato viduje – taip pat pilna atliekų. Autorės nuotrauka
Savavališkame sąvartyne mėtėsi ir pustuštės talpos su chemija, nuotraukoje – medienos antiseptikas. Autorės nuotrauka
Vos keli šimtai metrų nuo Dapkiškių kaimo centro, laukuose prie apleisto pastato, jau ne vienerius metus formuojasi savavališkas sąvartynas. Didžioji dalis atliekų – automobilių padangos, kėbulo dalys, apmušalai. Vietiniai sako, kad atliekas gamtoje palieka to paties kaimo gyventojai, galimai – automobilių remontu užsiimantys asmenys. Kas tokie – niekas esą nematė ir nežino.
Automobilių dalių atliekos
Šį sąvartyną, dviračiu važinėdamas po Dapkiškių apylinkes, atsitiktinai pastebėjo ir savo feisbuko paskyroje paviešino Seimo narys Romualdas Vaitkus.
– Važiuojame su žmona, žiūrime – padangų priversta. Prie fermą primenančio pastato. Ir lauke, ir viduje. Pernai, kai važiavome pro tą pačią vietą, tų padangų nepastebėjau. Galbūt jos buvo vežamos į vidų, o kai jau nebetilpo, pradėjo versti prie pastato. Matėsi ne tik padangos, bet ir, matyt, nelegalių automobilių ardytojų įvairios elektronikos dalys. Kiek teko domėtis, norint jomis atsikratyti, utilizuoti reikia mokėti pinigus. Tas pats ir su tomis įmonėmis, kurios keičia padangas. Jei įsigyji padangas iš įmonės, jie, norėdami atiduoti padangas utilizavimui, turi mokėti pinigus. Kaip matome, tiems, kurie nemyli gamtos, ranka nesudreba padangomis atsikratyti paliekant jas gamtoje. Tai šokiruoja. Susisiekiau su Tauragės aplinkosaugos agentūros vadovu Petru Jukna. Manau, jog ten viskas bus sutvarkyta. Tikriausiai jis praneš seniūnijai, – kalbėjo Seimo narys.
Nežino, kieno pastatas
Situaciją Dapkiškiuose paprašėme pakomentuoti Dapkiškių seniūnaičio Albino Stasiulio. Pasak vyro, didžiausia problema ta, jog nepavyksta rasti ir susisiekti su apleisto pastato, kuriame ir greta kurio kaupiasi sąvartynas, savininku. Anot jo, jei pastatas būtų paskelbtas bešeimininkiu, juo tektų rūpintis seniūnijai ir problema išsispręstų.
Vyras teigė, jog panašus sąvartynas buvo susiformavęs prieš penkerius metus.
– Tada savivaldybė ėmėsi to pastato savininko paieškų. Tą patį klausimą buvome iškėlę prieš dvejus-trejus metus. Sakė, jog tebeieško. Mes, vietiniai, žinome, kad tas statinys tikriausiai priklauso Gečui. Kur jis yra, nežinoma. Kai sąvartynas yra niekieno, tai ir kaupiasi šiukšlės, žmonės ardo plytas, pastatas avarinės būklės, gali užgriūti. Kažkada važiuodamas pro šalį pastebėjau žmogų, į priekabą kraunantį plytas, sakau „Ką darai?“, o jis atsakė esąs pastato savininko giminaitis ir jam esą leista ardyti, – pasakojo A. Stasiulis.
Pasak pašnekovo, anksčiau minėtame pastate buvo sandėlis. Pastatas Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę buvo privatizuotas, jį įsigijęs asmuo pastate buvo įkūręs lentpjūvę, tačiau nesusiklosčius asmeniniams santykiams vyras esą išvyko į Ameriką. Nuo tada, pasak A. Stasiulio, apie jį nieko negirdėta.
Kas galėtų čia vežti atliekas?
– Tai tik vietiniai, ūkininkai bei užsiimantys automobiliais. Tik vietiniai, iš Tauragės gi tokio atstumo nevažiuos vien tam, kad paliktų šiukšles. Tai žinote, kaip vyksta: pamato, kad vienas kažkas išmetė šiukšles, kitas savo pridėjo, taip ir susikaupė, – sakė vyras.
Niekas nieko nematė
Neoficialiais duomenimis, gyvenvietėje yra trys asmenys, kurie galimai nelegaliai verčiasi automobilių remontu. Tai šių eilučių autorė sužinojo pakalbinusi vieną kaime sutiktų vietinių. Informacijos, kad Dapkiškiuose kas nors oficialiai verstųsi automobilių remontu, internete rasti nepavyko.
– Gali būti, kad tas atliekas veža tie automobilių remontu užsiimantys. Kaip jie tai daro, nesam matę. Dar pernai tokio sąvartyno nebuvo, o gal nepastebėjau. O apie tą savininką taip pat nieko nežinau. Miestelyje gyvena vienas asmuo kokia pačia pavarde, bet pastatas tikrai ne jo. Tai tvarkingas žmogus, – „Tauragės žinioms“ sakė Dapkiškių gyventojas, kurio tapatybės saugumo sumetimais neatskleisime.
Tarp suverstų šiukšlių žurnalistė aptiko ir medienos antiseptiko indelį. Už keliasdešimt metrų nuo apleisto pastato dirba lauko baldų gaminanti įmonė „Laukbaldis“. Pasiteiravome, gal ir įmonė prisideda prie sąvartyno augimo. Telefonu bendrovės direktorius Raimondas Jarmoška patikino: jie medienos paruošimui reikalingų priemonių indelius kaupia savo teritorijoje, tam skirtoje vietoje – rastos atliekos tikrai ne jų. O gal pro įmonę vedančiu keliu pašnekovas pastebėjo atliekas vežančius asmenis?
– Dieną greičiausiai niekas neveža, nesame pastebėję. Tas sąvartynas čia ne pirmi metai. Tai ne tik atliekomis atsikrato, pastato viduje esame radę ir šunelį pririštą. O dar prieš penkerius metus kažkas mėgino šį pastatą išsaugoti, mėgino stogą dengti, tačiau vėtra jį nuplėšė, – žiniomis dalijosi pašnekovas.
Apie tai, ar pavyko išsiaiškinti, kas yra pastato savininkas ir kas atlikta siekiant išspręsti atliekų minėtame pastate kaupimąsi, paklausėme rajono savivaldybės administracijos – klausimus nusiuntėme mero patarėjui Kasparui Bertašiui. Mero patarėjas perdavė tokį Šarūno Graužinio, Architektūros ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto atsakymą: „Žemės sklypas yra suformuotas ir priklauso fiziniam asmeniui, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra JAV. Sklype esantys apleisti, neprižiūrimi statiniai yra įrašyti į 2020 m. Tarybos patvirtintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šiems statiniams yra padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (3 proc.)“.
Trūksta gyventojų pilietiškumo
Jei užfiksuota pastato savininko deklaruota gyvenamoji vieta, tai gal galima savininką priversti susitvarkyti jo privačiame sklype susikaupusį sąvartyną? Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Kaip „Tauragės žinioms“ sakė kaimiškosios seniūnijos seniūnės pavaduotojas Mindaugas Černeckas, duomenų bazėse tikslaus vyro adreso nematyti, tad ir susisiekti su juo neįmanoma.
– Deklaracijose nurodoma išvykimo šalis, o kur tiksliai asmuo apsigyvens – ne. Kas tą sąvartyną sutvarkys? Žinoma, teks to imtis mums. Nors teisiškai tai privatus sklypas ir šeimininkauti jame mes negalėtume. Galime vėliau sulaukti pretenzijų, esą ką nors sugadinome, apgriovėme, kad ir tą pastatą. Galiausiai, apmaudu, kad tam asmeniui nėra jokios atsakomybės: jis įsigijo sklypą, jį apleido, jame dėl nepriežiūros susiformavo sąvartynas, o jam – nieko. Valstybė paima ir už tave viską sutvarko. Žinoma, jį sutvarkyti vis tiek teks. Kaip matėte, sąvartyne didžioji dalis atliekų – automobilių dalys. Turime problemą su automobilių verslo atstovais. Tokie sąvartynai kaupiasi ne vienoje vietoje. Ką daryti? Juos pažabotų nebent mokesčių inspekcija, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Yra pasitikėjimo telefonai, sulaukusios gyventojų skambučių, tarnybos pradėtų tyrimus. Tačiau vėlgi, ar išties jie (automobilių remontu užsiimantys asmenys – aut. past.) veikia nelegaliai? Kartais nutinka taip, kad jie vis dėlto būna išsiėmę vienokius ar kitokius veiklą įteisinančius verslo liudijimus, – kalbėjo M. Černeckas.
Pasak pašnekovo, tikėtis, kad gyventojai „įduos“ šiukšlinančius savo gyvenvietės kaimynus, neverta. Dažniausiai mažose gyvenvietėse gyventojai vienas su kitu susaistyti vienokiais ar kitokiais (darbiniais, paslaugų ar giminystės) ryšiais. Be to, prie šiukšlinimo greičiausiai prisideda ne vien automobilių verslu užsiimantys asmenys, atliekas prie apleisto pastato veža ir kiti gyventojai.
Žada tirti
O koks šioje situacijoje Aplinkos apsaugos departamento bei jam priklausančios Aplinkos apsaugos inspekcijos vaidmuo? Ar ji gali padėti išspręsti problemą?
Su aplinkosaugininku tauragiškiu Petru Jukna (su kuriuo dėl sąvartyno kalbėjo Seimo narys R. Vaitkus) žurnalistei susisiekti pavyko, tačiau vyras teigė neturintis įgaliojimų kalbėti su spauda, tad skambinome Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos, kuriai jis pavaldus, viršininkei Galinai Misevičienei. Ši taip pat teigė negalinti bendrauti su spauda. Jos nurodytu elektroniniu pašto adresu išsiuntėme laišką. Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, sulaukėme atsakymo. „Šiuo metu pareigūnai vykdo žemės sklypo savininko paiešką (apklausia žemės sklypo savininką pažįstančius liudytojus, rengia užklausimus seniūnijai, policijai, migracijos tarnybai ir kt.), kad galėtų įteikti privalomąjį nurodymą užterštai teritorijai sutvarkyti ir atliekas atiduoti atliekų tvarkytojams.
Tik išnaudojęs visas galimybes ir priemones žemės sklypo savininkui Dapkiškių kaime, Tauragės r., surasti, Departamentas kreipsis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų tvarkymą“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus laiške.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti siūlymą dėl įstatymo pataisos griežtinti nuobaudas gamtos teršėjams. Siūloma konfiskuoti automobilius, kuriais asmenys į pamiškes, kitas neleistinas vietas veža šiukšles. Kol kas į aplinkosaugininkų akiratį patekusiems asmenims gresia piniginės baudos.
Tarp padangų matyti ir nebereikalingas fotelis, senas unitazas. Autorės nuotrauka
Pastato viduje – taip pat pilna atliekų. Autorės nuotrauka
Savavališkame sąvartyne mėtėsi ir pustuštės talpos su chemija, nuotraukoje – medienos antiseptikas. Autorės nuotrauka
