Aktualijos

Liepos 28 dieną, antradienį, Kauno klinikose atlikta pirmoji aortos vožtuvo implantacija neužmigdant paciento. Sėkmingai operaciją atlikusioje Kauno klinikų specialistų komandoje – ir tauragiškis gydytojas kardiologas Kasparas Briedis. „Tauragės žinios“ pakalbino K. Briedį apie sklandžiai įvykdytą operaciją, širdies ligas ir medicinos studijas.

Įgyta patirtis paskatino ryžtis

Gydytojo manymu, ši sudėtinga procedūra anksčiau nebuvo atliekama be bendrosios anestezijos, nes tai sukelia papildomų rizikų ir galimų komplikacijų.

– Yra paprasčiau, kai anesteziologų užmigdytas pacientas miega ir nieko nejaučia. Tada tiesiog darai ir nesusiduri su jokiais paciento pojūčiais, pavyzdžiui, skausmu, todėl netrukdomas gali atlikti procedūrą. Tačiau susiduriama su kita problema – tie pacientai, kuriems atliekama ši procedūra, dažniausiai yra vyresnio amžiaus ir turintys kitų gretutinių ligų, todėl būtent šiai grupei pacientų taikant bendrąją anesteziją gali kilti papildomų rizikų, – teigia pašnekovas.

K. Briedis patirties ir žinių sėmėsi per daugiau negu metus trukusias stažuotes Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje, į kurias pateko laimėjęs prestižinės Europos kardiologų draugijos konkurso praktikos stipendiją. Į šią stipendiją pretendavo keli šimtai dalyvių iš visų Europos šalių, tačiau tik 5 žmonėms ji atiteko, tarp jų – ir K. Briedžiui. Gydytojas per savo karjerą taip pat stažavosi Šveicarijos, Vokietijos ir JAV kardiologijos centruose. Tad, pasisėmęs neįkainojamos patirties ir žinių per stažuotes užsienyje, K. Briedis ėmėsi iniciatyvos tokio pobūdžio operacijoms, kai neužmigdomas pacientas, vykdyti ir Kauno klinikose.

– Supažindinau komandą su visa procedūros eiga bei galimais sunkumais, kurių galima tikėtis per procedūrą, paprašiau pasitikėti ir viską pavyko įgyvendinti, – sako gydytojas ir tęsia: – Apibendrintai kalbant, TAVI procedūra – aortos vožtuvo implantacija per vamzdelius kirkšnyse – nėra kokia nors naujiena, pasaulyje ji atliekama jau 18 metų. Kauno klinikose TAVI procedūros pradėtos nuo 2011 metų ir ilgą laiką buvo atliekamos su bendrąja anestezija, t. y. anesteziologams užmigdant pacientą ir tik tuomet keičiant vožtuvą. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad būtent tą pačią procedūrą atlikome neužmigdydami paciento, nuolat su juo bendraudami per procedūrą.

Pašnekovo teigimu, kadangi Kauno klinikose tokia operacija neužmigdant paciento buvo atliekama pirmą kartą, ji užtruko truputį ilgiau nei įprastai kituose centruose.

– Dėl to kad viskas vyko pirmą kartą, manau, reikėjo lėtesnės eigos. Operaciją sudarė 2 procedūros. Pirmoji – į kaklo arterijas prieš TAVI procedūrą buvo įvesti apsauginiai filtrai. Jų įvedimas užtrunka apie 10 minučių. O pati TAVI procedūra, galėčiau teigti, užtruko apie 50 minučių. Iš praktikos galiu pasakyti, kad jei visa komanda yra supažindinta ir turi patirties dirbti be anestezijos, procedūra trunka kiek trumpiau. Pavyzdžiui, kai dirbau Anglijoje, mes netaikydami anestezijos vožtuvą įdėdavom per 35–40 min, – pasakoja gydytojas.

Nuotrauka

Kodėl galima netaikyti bendrosios anestezijos?

K. Briedis akcentuoja, kad, nusprendus netaikyti bendrosios anestezijos, labai svarbu supažindinti pacientą su per operaciją atliekamomis procedūromis ir numatomais pojūčiais.

– Stažuodamasis svetur išmokau, kad turi bent dieną prieš procedūrą nemažai laiko skirti pokalbiui su pacientu apie tai, kas gali laukti. Konkrečiai kalbant apie šį atvejį, kažkur 30 minučių išvakarėse šnekėjau su paciente apie kitą dieną vyksiančią procedūrą: papasakojau visą eiliškumą, kaip ji bus paruošta, ko gali tikėtis, kur gali paskaudėti, prašiau, kad su mumis irgi palaikytų kontaktą, kad jeigu kas nors darysis, iškart mums sakytų. Bendravimas per procedūrą yra tam, kad būtų galima įvertinti sveikatos būklę procedūros metu. Nes jei žmogus nuolat bendrauja, jei matai, kad jam nei galva svaigsta, nei kokių nors ypatingų skausmų neatsiranda, tikiesi, kad viskas einasi sklandžiai. Tai yra rizikinga operacija, nes keičiamas pagrindinis širdies vožtuvas, todėl visko gali atsitikti, – dėsto gydytojas.

Sergamumas aortos vožtuvo stenoze didėja

Kauno klinikose pirmoji aortos vožtuvo implantacija netaikant bendrosios anestezijos buvo atlikta 83 metų Mažeikių rajono gyventojai, kuriai buvo nustatyta aortos vožtuvo stenozė. Ši širdies yda būdinga labiau vyresnio amžiaus žmonėms.

– Metams bėgant, ant aortos vožtuvo burių kaupiasi kalcis ir jis besikaupdamas siaurina patį aortos vožtuvą. Žodis „stenozė“ ir reiškia „susiaurėjimą“. Susiaurėjus vožtuvui, atsiranda dusulys menkiausio fizinio krūvio metu. Pavyzdžiui, bendraudamas su pacientu sužinai, kad prieš metus jis galėjo nueiti 200 metrų be jokio dusulio, o, pavyzdžiui, šią dieną jis tegali nueiti tik 30 metrų ir jau pradeda dusti, – pasakoja K. Briedis ir tęsia: – Kitas būdingas aortos vožtuvo stenozės požymis yra galvos svaigimas. Taip yra dėl to, nes per susiaurėjusią vožtuvo angą galvos smegenys nėra pakankamai aprūpinamos deguonimi ir dėl to ima svaigti galva. Jeigu yra kritinė stenozė, atsiranda ir alpimai. Dar būdingas požymis – kojų tinimai – signalizuoja, kad liga jau rimtai pažengė. Jei užspaudžia krūtinę, atliekant fizinį krūvį, einant ilgesnį atstumą, tai irgi gali pranešti apie širdies vožtuvo stenozę. Pagal statistiką apie 2 procentai virš 65 metų pacientų Europoje serga aortos vožtuvo stenoze ir su metais šie procentai didėja.

Nėra vieno rizikos faktoriaus

K. Briedžio teigimu, aortos vožtuvo susiaurėjimas yra natūralus procesas, su amžiumi įvykstantis daugeliui pacientų, nors, pabrėžia pašnekovas, tikrai ne visiems.

– Apskritai kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, galima teigti, kad vieni svarbiausių rizikos faktorių yra rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, didelis cholesterolio kiekis, aukštas kraujo spaudimas, genetiniai faktoriai. Įrodyta, kad šie rizikos veiksniai prisideda prie ligos progresavimo ir gali turėti įtakos ankstesnėms ligoms atsirasti. Vis dėlto kalbant konkrečiai apie aortos vožtuvo stenozę, nėra vieno rizikos faktoriaus, lemiančio vožtuvo siaurėjimą. Tai yra natūralus, su metais atsirandantis procesas. Negalima tiksliai nurodyti, kas turi įtakos aortos vožtuvo siaurėjimui, nes vis dar bandoma atrasti kokių nors genetinių sąsajų, gretutinių ligų, galinčių paspartinti vožtuvo siaurėjimą. Tai yra tyrinėjimų laukas ir kol kas aiškių rezultatų nėra, – tvirtina pašnekovas.

Lietuviai pagal širdies ir kraujagyslių ligų sergamumą Europoje neišsiskiria

Kaip, remiantis statistikomis ir lyginant Lietuvos duomenis su kitų šalių rezultatais, atrodo lietuviai pagal širdies ir kraujagyslių ligų sąlygojamą mirtingumo rodiklį?

– Vis dar visur išlieka, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis. Konkretizuojant, manau, esame tame pačiame lygyje kaip ir kitos Europos šalys. Sakyčiau, kad lyginti Europos populiaciją su kokia nors Pietų Amerikos populiacija nereikėtų, nes ten yra kitokia genetika, kitokie rizikos faktoriai, todėl statistika gali skirtis vien dėl tos populiacijos ypatybių. Tad mes dažniausiai turėtumėm lygiuotis į Europos statistiką, o nuo Europos statistikos Lietuva tikrai – nei į viršų, nei į apačią. Mūsų šalyje daugiausia mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Kaip ir visoje Europoje, – kalba pašnekovas.

Neplanavo studijuoti medicinos

K. Briedis gimė ir augo Tauragėje – 2008 m. baigęs Žalgirių gimnaziją įstojo į Kauno medicinos universitetą, kuris, K. Briedžiui dar studijuojant, 2010 m., LR Seimo nutarimu buvo sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Kiek prisimena, K. Briedis niekada neplanavo studijuoti medicinos.

– Buvo tas mėnuo, kai reikėjo pildyti LAMA BPO, parašyti, kur ir ką nori studijuoti. Tik tada pradėjau galvoti, kur norėčiau save toliau realizuoti. Kilo mintis stoti į mediciną. Šeimoje pilna medikų – ir tėvai, ir tetos, bet niekada iš jų nebuvo raginimo stoti į mediciną, čia buvo visiškai mano sprendimas. Atsimenu, užpildžiau vieną poziciją – medicinos studijos KMU, nepildžiau visų galimų 16 variantų. Tai buvo tvirtas, nors ir vėlyvas sprendimas. Tikrai galiu pasakyti, kad nebuvo taip, jog labai mokiausi biologijos ar chemijos, šių dalykų turėjau B lygį, nes visada maniau, kad man jų neprireiks, bet išėjo atvirkščiai, – prisiminimais dalijasi pašnekovas.

„Manau, kardiologija niekada neatsibos“

Vis dėlto kone paskutiniu momentu apsisprendęs studijuoti mediciną, K. Briedis tvirtina niekad vėliau dėl to nesigailėjęs, iškart supratęs, kad medicina – jo kelias, todėl niekuomet nenorėjo mesti studijų. Po šešerių metų medicinos mokslų Kaune, 2014 m., K. Briedis pasirinko kardiologijos rezidentūrą.

– Ketvirtame medicinos kurse turim kardiologijos modulį, tad nuo ketvirto kurso susidomėjau kardiologija ir nuo to laiko pradėjau gilinti žinias toje srityje. Po truputį supratau, kad nieko kito nenoriu, tik kardiologijos, nes tai yra ypač plati sritis – kardiologijoje gali daryti labai daug: gali operuoti, gali stimuliatorius dėti, gali echoskopijas daryti, gali dirbti su magnetinio rezonanso tomografija ir vertinti kompiuterines tomografijas, gali ir poliklinikoje, ir skyriuje dirbti. Tai yra labai plati sritis ir gal dėl to manau, kad niekada kardiologija neatsibos, – sako K. Briedis ir priduria: – Turėjau antrą variantą – anesteziologiją ir intensyvią terapiją, bet paskui, porą kartų pabuvęs tose praktikose ir padirbęs intensyvios terapijos skyriuje, supratau, kad gal vis dėlto tai – ne mano sritis. Dėl to, manau, taip išsigrynino kardiologija. Be to, ketvirtame kurse taip pat pasirinkau, kad mano visi moksliniai darbai būtų susiję su kardiologija, o tai gal irgi praplėtė supratimą ir žinias, todėl dar įdomiau pasidarė. Tų įvykių visuma ir lėmė, kad pasirinkau kardiologijos rezidentūrą. Ir niekada nesigailėjau, nes jaučiuosi tikrai savo vietoje.

Darbo ypatumai

Šiuo metu K. Briedis gyvena Kaune ir dirba Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytoju kardiologu.

– Nors mano pagrindinis darbas – operacinėje, vieną dieną per savaitę pacientus konsultuoju poliklinikoje. Džiaugiuosi, kad dirbu poliklinikoje – ne tik operacinėje, nes kai dirbi poliklinikoje, pacientą pamatai nuo pat pradžių, įvertini, kokių jam reikia tyrimų, ar jam reikia kokio nors gydymo. Ir tada gydai, jei reikia, ir operuoji. Kai pacientas ateina į polikliniką po tavo operacijos, iš jo gauni grįžtamąjį ryšį ir gali įvertinti savo darbą, ar viską padarei, ar nepadarei kažko, ko reikėjo, – savo darbo ypatumus pasakoja gydytojas.

„Medicina nėra vien paskaitos ir mokslai“

Su „Tauragės žiniomis“ K. Briedis kalbasi likus porai savaičių iki mokslo metų. Žinia, nemažai moksleivių svarsto apie medicinos studijas. Ar pavyzdingas mokymasis – svarbiausias kriterijus norint atsidėti medicinos studijoms?

– Stojimai yra labai konkurencingi, tad dešimtukai – svarbūs, nes kitaip gali ir neįstoti. Bet jei jau įstojai ir jau esi medicinos studentas, mano pirmas patarimas būtų nesivaikyti vien tik dešimtukų, nes ne tik pažymys viską lemia. Atvirai šnekant, turiu pavyzdžių, kai įstoję šimtukininkai kartais neatlaiko krūvio ir spaudimo medicinos universitete vien dėl to, kad yra įpratę viską daryti idealiai: viską iki galo išmokti, viską iki galo padaryti. Medicinos studijose visko iki galo neįmanoma išmokti. Medicina nėra vien tik paskaitos ir mokslai. Iš tikrųjų ji yra labai plati: moksliniai darbai, komunikavimas, visokie būreliai, papildomi užsiėmimai, jie irgi būtini, kad praplėstum pasaulėžiūrą. Jeigu suprasi, kad svarbiausia – visuma, o ne dešimtukai, galėsi jaustis ir būti kompetentingas tarp savo medicinos kolegų.

Po medicinos studijų per motyvacinius pokalbius dėl rezidentūros vietos žmonės dažniausiai atrenkami ne tik pagal pažymius. Nesvarbu, kad tik dešimtukais baigei 6-erius metus, bet jeigu nerašai jokių mokslinių darbų, nedalyvavai jokiose aktyviose būrelio veiklose, jeigu nebuvai žinomas tarp pranešėjų, tada esi niekam nežinomas ir komisija manys, kad 6-erius metus sėdėjai prie knygų ir tą patį sėkmingai darysi rezidentūros metais, o rezidentūros metais turi mokėti bendrauti su pacientais, knygose tikrai nebus parašyta, kaip su pacientu reikia bendrauti, tai turi vykti praktikoje, – samprotauja pašnekovas ir apibendrina, kad teorija yra viena dalis, o praktika – visai kita dalis.