Aktualijos

Apie mūsų mieste gyvuojančias įmones karantino metu ir pasibaigus jam „Tauragės žinios“ rašė išsamiai – domėjomės, kaip verslui sekėsi atlaikyti pandemiją, kokius nuostolius patyrė, su kokias iššūkiais susidūrė. Kaip žinoma, Tauragėje veiklą vykdo keletas užsienio kapitalo įmonių, įsikūrusių vieninteliame privačiame Lietuvoje Industriniame parke. Jose dirba bent keli tūkstančiai tauragiškių ir aplinkinių rajonų gyventojų, o didžioji dalis didžiuliuose fabrikuose pagaminamos produkcijos keliauja į užsienį. Dviejų iš trijų kalbintų įmonių vadovų teigimu, per pandemiją fabrikų veikla ne tik nesusitraukė – karantinas jiems netgi išėjo į naudą.

Misija liepos mėnesį pakalbinti šių įmonių vadovus pasirodė esanti neįmanoma – vadovaujantis skandinaviškais standartais, visi fabrikų darbuotojai – taip taip, ne tik administracinis personalas, o visas fabrikas – atostogauja tris savaites. Tai šių eilučių autorei buvo staigmena.

Žurnalistė pirmadienį aplankė tris Tauragės industriniame parke įsikūrusias užsienio kapitalo įmones: „Jupiter Bach Lietuva“ (Danija, buvęs „Tauroplastas“), „Elka Rainwear“ ir „Trelleborg“. Įmonių parke yra ir daugiau – tai „Ansell Protective Solutions APS“ (Australija / JAV), „Egersund NET“ (Norvegija) ir keletas kitų.

Aplankytų bendrovių vadovai ne tik sutiko papasakoti apie tai, kuo kvėpuoja verslas, bet praskleidė ir gamybos procesų uždangą – nusivedė pasižvalgyti po fabrikus. Tiesa, užsienio kapitalo įmonės turi griežtą politiką dėl gamybos procesų viešinimo – fabrikuose įdiegtos technologijos ir vieningi vadybos procesai, praktinė patirtis, angl. vadinamas „Know-how“ nuo pašalinių akių saugomi kaip komercinės paslaptys, taigi tikrai ne viską leidžiama fotografuoti ir atskleisti.

Karantinas – „vieni privalumai“

Vėjo jėgainių korpusus gaminančios „Jupiter Bach Lietuva“ vadovas Irmantas Arlauskis pasakojo, jog bendrovė pavadinimą pakeitė praėjusiais metais pasikeitus akcininkams. Prisiminus istoriją, veiklos paruošiamuosius darbus kaip „Tauraplastas“ įmonė pradėjo 2006-aisiais, o pagrindinės gamybos ėmėsi 2007-aisiais, tuomet fabrike darbavosi vos 30 darbuotojų. Per 14 metų žmogiškasis kapitalas išsiplėtė dešimteriopai – priklausomai nuo metų laikotarpio, bendrovėje dirba nuo 300 iki 400 darbuotojų. Įdomu tai, jog karantinas ir koronaviruso pandemija, anot I. Arlauskio, ne tik kad nesumažino gamybos apimčių. Karantinas vėjo jėgainių korpusų gamintojams išėjo net į naudą.

– Darbuotojų skaičius svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo gamybos apimčių. Metų pirmąjį pusmetį vėjo jėgainių statyba vyksta intensyviau, šiais metais mūsų gaminių poreikio pikas prasidėjo vasario mėnesį, baigėsi liepos pradžioje. Pikai yra susiję su galimybe pastatyti vėjo jėgaines, priklausomai nuo oro sąlygų, privažiavimo į tas vietas, kur jos yra montuojamos. Tai vasaros periodas, ruduo, pavasaris, yra pikas jų statymui, o žiemos periodas – sumažėjimas, gamyba į sandėlį, – gamybos ciklų ypatybes atskleidė I. Arlauskis.

Karantino, anot I. Arlauskio, „Jupiter Bach Lietuva“ nepajuto visiškai. Užsakymų skaičius ne tik kad nesumažėjo, bet net išaugo.

– Kadangi nė vienas iš mūsų užsakovų savo gamybinių linijų nestabdė, poreikis buvo lygiai toks pat kaip ir buvo planuotas, netgi šiek tiek didesnis, kadangi užsakovai, aišku, natūraliai bijojo dėl galimų strigimų tiekimo grandinėje. Nebūtinai susijusių su mūsų produkcija, bet apskritai, tad netgi padidino užsakymų skaičių, mat pasidėjo produktų pas save į sandėlius, kad jaustųsi saugiau. Mes irgi dirbom 100 proc. pagal planą ir dar daugiau, – sakė I. Arlauskis.

Anot vadovo, šių metų gegužės mėnesį bendrovės darbuotojų skaičius buvo išaugęs iki didžiausio istorijoje. Kartu su subrangos įmonių darbuotojais, kurioms „Jupiter Bach Lietuva“ yra perleidusi kai kurias operacijas, žmonių skaičius buvo pasiekęs netoli 400. Bendrovė reikalingus darbuotojus apmoko pati, tad problemų dėl žmonių kvalifikacijos, vadovo teigimu, kaip ir nėra. Juolab kad vėjo jėgainių korpusų gamykloje mokamas apie 1000 eurų vidutinis darbo užmokestis į rankas.

– Išlaikyti darbuotojų branduolį nėra sunku. Mums yra sunku surasti darbuotojų, kai mes turime ženkliai išauginti darbuotojų skaičių per gan trumpą laiką. Surinkti plius 100 darbuotojų į gamybą per porą mėnesių, gamybiniam pikui suvaldyti – tai yra sunku, – atviravo I. Arlauskis.

Nuotrauka

Tokiu atveju įmonė kliaujasi atvykstančia darbo jėga – darbuotojais iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos. Jie atvažiuoja sezoniniam darbui, gauna terminuotas iki 6 vizas, o tai gan gerai sutampa su įmonės poreikiais – sezoniniai darbuotojai čia reikalingi 3–4 mėnesiams, gamybos piko metu. O ar suspėjo šiemet prieš karantiną atvykti?

– Atvykti suspėjo, bet nesuspėjo išvykti. Jiems vizos baigėsi per karantiną, iš tikrųjų tai mums buvo gan palanki situacija. Kaip minėjau, gamyba nestojo, daug gaminom, visiškai virusas mums neturėjo įtakos, užsieniečiai negalėjo išvykti dėl keliavimo apribojimų tarp šalių, liko dirbti čia, vizos buvo pratęstos, ir jie sėkmingai toliau darbavosi, – kalbėjo I. Arlauskis.

Tad karantinas – daugiau privalumas?

– Kol kas – vieni privalumai, – juokavo vadovas.

Šlavė sandėlio likučius

Kita danų kapitalo bendrovė „Elka Rainwear“ pandemijos metu ne tik vykdė gamybą, bet ir prisidėjo prie jos suvaldymo dovanodama savo siūtas kaukes bei apsauginius kostiumus tyrimų punktui. Jos vadovė Rima Zeringienė „Tauragės žinioms“ sakė, jog karantino laikotarpiu, skirtingai nei kitų sektorių verslai, įmonė turėjo tik daugiau darbo, o jo netrūksta ir šiuo metu.

– Buvo daugiau užsakymų, ypač daug reikėjo apsauginių kostiumų, kurių buvom jau prisisiuvę. Kai tik prasidėjo karantinas, mes juos patys pasiūlėm, nes pagalvojom, kad bus puikiai pritaikomi priešakinėse linijose stovintiems medikams, – apie tai, kaip verslas sugebėjo sureaguoti į besikeičiančią situaciją, pasakojo R. Zeringienė.

Patikros punkte dirbantys medikai „puošėsi“ „Elkos“ siūtais švarkais bei kelnėmis, o savivaldybės administracijai bendrovė padovanojo 200 medžiaginių kaukių.

– Kokios buvo galimybės, tokias pasiuvom, ir buvo tinkamos, kiek matėm, panaudojo, – pandemijos aplinkybes prisiminė vadovė. – Iš tiesų greitai sureagavom, pagalvojom, kad tie mūsų kostiumai bus reikalingi būtent lauko sąlygomis dirbantiems. Dar ir kūno šildytuvus padovanojom po apačia dėvimus. Patalpoj su jais nepabūsi. Šiaip jie yra patalpų plovimui, gamybinių cechų plovimui naudojami mėsos pramonėje.

Naujų produktų pandemijos metu įmonės asortimente neatsirado, tačiau, anot R. Zeringienės, labai išaugo jų paklausa visoje Europoje. Primename, jog danų kapitalo bendrovė visą savo produkciją eksportuoja į 46 pasaulio šalis.

– Naujas mūsų užsakovas yra Kanadoje – didžiuliai kiekiai. Labai didžiuliai užsakymai, modeliai yra kiek pasikeitę, nes buvome parodoje pernai Frankfurte, labai didelio susidomėjimo sulaukė mūsų drabužiai. Nors buvo parodoje nemažai apsauginių rūbų, bet stendą buvom labai gerai pasiruošę, labai daug pritraukėm naujų klientų. Klientų ratas tikrai yra išaugęs, – pasakojo „Elka Rainwear“ vadovė.

Nors dauguma vežėjų Lietuvoje skambino pavojaus varpais dėl lūžtančių logistikos linijų, pasak R. Zeringienės, problemų su transportavimu bendrovė neturėjo.

– Išvis jokių problemų nepajutom, išskyrus tai, kad saugom vieni kitus – laikomės atstumų, su vežėjais nuotoliniu būdu, kiek buvo įmanoma, dirbom, – teigė ji.

Anot vadovės, bendrovė šiuo metu po truputį priima naujų darbuotojų, nes išaugusių užsakymų įvykdyti esami 70 nebespėja.

Su R. Zeringiene, kaip ir su kitais dviem įmonių vadovais, kaip minėta, susitikome pirmą dieną po tris savaites trukusių atostogų. Vadovė neslėpė, jog tiek vadovybė, tiek personalas džiaugiasi prigijusia skandinaviška kultūra atostogauti visiems darbuotojams kartu. Pasak jos, tuo pat metu atostogauja ir centrinė danų įmonė, apie šią tvarką užsakovai informuojami dar metų pradžioje. Tačiau šįkart nutiko taip, kad teko trumpam sugrįžti iš atostogų surinkti gaminių likučius –užsakymų buvo tiek daug, kad gaminių pritrūko platintojams.

– Šiemet buvo kuriozų – tik pradėjom atostogas, ir jau paskambino iš Danijos, kad viską, ką atsiuntėm paskutiniu vežimu, jau nupirko. Sako: „Gal dar ką nors turit sandėly?“ Tai skambinau sandėlininkei, sužiūrėjom, ką dar turim, prikrovėm dar vieną mašiną. Nes ten daug kas per karantiną dirbo iš namų ir įniko žvejoti, tad išaugo žvejybinių kelnių – bridkelnių – paklausa, visi su šeimom patraukė į gamtą, prireikė laisvalaikio drabužių, – šypsojosi R. Zeringienė.

„Trelleborg“ – gumų mersedesas

Paskutinis pašnekovas  – „Trelleborg Sealing Profiles Lithuania“ vadovas Modestas Špučys –žurnalistę pirmą dieną po atostogų taip pat pasitiko geros nuotaikos, tačiau neslėpė, jog karantino pasekmes bendrovė visgi pajuto.

– Mūsų industrija, kadangi susijusi su statybomis, yra kritimas 10–20 procentų, priklausomai nuo gaminio. Gaminame tarpines vėdinimo sistemoms, ventiliacijai, langams, durims, įlaidas į drenažinius vamzdynus. Dėl sienų problemų neturėjom, daugiau gal dėl sustojusios gamybos. Autopramonėje buvo rimtas sustojimas, mes, tiesa, mažai gaminam automobiliams gumų, gal kažkiek autobusų langams, bet švedai gamina daug, tad jiems labai jautėsi. Kažkiek sumažinom gamybą, ir žmonių skaičių teko sumažinti. Neliko be pėdsakų, – atskleidė „Trelleborg“ vadovas.

Visą produkciją bendrovė eksportuoja tiek į Europą, tiek į Rusiją. Tačiau gaminių stendą galima rasti „Senukuose“ – tai Tauragėje pagamintos švediškos gumos.

„Trelleborg“ M. Špučys vadovauja kiek daugiau nei metus. Kiek jam žinoma, pats padalinys Tauragėje nėra augantis, tačiau stabiliai dirbantis.

– Pagal apimtis vienos rūšies gamyba gal kiek susitraukė, kitos yra atkeltos iš užsienio į Tauragę, toks yra judėjimas. Ką apskritai švedai čia veikia? Jie įdarbina darbo jėgą, kuri pigiau kainuoja negu Švedijoje. Dalis gamybos – tarpinių sulydymo – prieš porą metų atkelta iš Lenkijos, – pasakojo vadovas.

Korporacija, anot M. Špučio, yra auganti, veikia labai plačiai – nuo pienininkystės žarnų, šioje srityje ypač gerai žinoma, iki aeronautikos hidraulinių sistemų.

– „Trelleborg“ turi daugiau nei 100 metų įdirbį nišiniuose produktuose, randa tokią nišą, kur, tarkim, gumelė pati kaip žaliava yra pigi, o kaip produktas turi labai didelę vertę, su tam tikromis fizikinėmis ar cheminėmis savybėmis. Galima sakyti, kas liečia gumas, „Trelleborg“ reputacija atitinka mersedeso automobilių, – juokavo vadovas.