Šiemet išaugo susirgimų skaičius erkiniu encefalitu. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu, kai pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 99 atvejai. Specialistų vertinimu, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai, o skiepytis nuo šios ligos galima ištisus metus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – 126 suaugusieji, likusieji – vaikai. Pagal lytį daugiausiai susirgusiųjų yra vyrai – tokių atvejų užfiksuota 85, moterų susirgo mažiau – 51 moteris. Aštuoni iš dešimties, dėl erkinio encefalito ligos buvo hospitalizuoti įvairiose gydymo įstaigose.
Pagal vietovę tarp šiemet erkiniu encefalitu susirgusiųjų buvo 76 kaimo gyventojai ir 60 – miesto gyventojų.
Pirmieji erkinio encefalito atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, daugiausiai atvejų registruota – balandžio mėnesį (83 atvejai).
ULAC duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo šia liga pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.
Palyginimui, pernai Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, iš jų šeši žmonės mirė. Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
ULAC skaičiuoja, kad lyginant su 2018 m. skiepijimų nuo erkinio encefalito apimtys pernai padidėjo 1,8 karto. 2019 m. iš viso buvo įskiepyta virš 200 tūkst. erkinio encefalito vakcinos dozių.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama einant į mišką dėvėti tinkamus drabužius, naudoti repelentus, grįžus iš gamtos kūną gerai apžiūrėti, vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Gyventojai taip pat skatinami ištisus metus skiepytis nuo šios ligos. Atkreiptinas dėmesys, kad erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus jau nuo vienerių metų.
Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kurios paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Tokiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo poros dienų iki mėnesio. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu, sprando raumenų rigidiškumu. Esant galvos smegenų pažeidimams gali sutrikti sąmonė, orientacija, mąstymas, koordinacija, atsirasti traukuliai ir kiti simptomai.
Liga pasireiškia sunkiau ir liekamieji ligos reiškiniai dažniau stebimi vyresnio amžiaus asmenims. Dažniausi liekamieji reiškiniai – atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, dažni galvos skausmai, o dešimtadaliui lieka sunkūs, invalidumą lemiantys veiksniai – paralyžiai ir parezės.
