Prieš savaitę paskambinau maestro Liudui Mikalauskui ir šviesiai tiesiai pasiūliau abiem surengti koncertinę programą ir savo gebėjimus skirti Mamai. Liudas sutiko iškart, nes abu gerai žinome, kad dar galime lenktis savo mamoms, o mūsų specialybė tokia, kad norime dėkoti ir sveikinti visus klausytojus, visus žiūrovus, kurių visur turime tikrai labai daug, bet Mamos dienos proga koncertą transliuosime Tauragei, nes čia visada sulaukiame savo srities meno gerbėjų, palaikytojų, tų, kurie supranta, kad kultūra visada išliks. Juk Liudo Mikalausko Tauragės muzikos festivaliui – 10, o Tauragės liaudies teatrui šiemet – 60! Pagarba ir meilė Žiūrovams.
Kai šeštadienį įsėdau į Tauragės kabelinės televizijos direktoriaus Vilmanto Liorančo vairuojamą automobilį, pilną filmavimui skirtos aparatūros, ir pajudėjome į Sigitos ir Liudo Mikalauskų šeimos namų Plutiškėse (Kazlų Rūdos savivaldybė) link, supratau, kad nelengvą užduotį keliu, bet pakartoju vieną iš savo gyvenimo tiesų – ko labai nori, ko labai trokšti, tai negali neišsipildyti – ir... pildosi. Kelias geras, sustojame uogų, daiktai atsakingai sudėti, scenarijus tik galvoje. Tiesa, interviu laikraščiui kaip ir nepasiruošus, o ir apsirengus džinsais, bet užtat naujais marškinėliais, dar šiemet Sigitos Šimkuvienės pirktais Amerikoje ir iki manęs atkeliavusiais. Koncertas vyks lauke, tad bus gerai. Vos įsukus į Liudo gatvę prie vartų pasitinka pasipuošęs Maestro. Aš sakau: „Kaip gražiai atrodai! Aš irgi turiu du sceninius komplektus atsivežus“. – „Suknelę turi? Tai būtinai apsirenk!“ Terasoje geriame Sigutės paruoštą kavą, arbatą, saldumynų dar „neužkabiname“, nes žingsnis nuo terasos, ir visi patikime, kad įžengėme į tikrų tikriausią sceną. Žiūrovų nėra, bet net minties nekyla, kad tu dirbi ne Jam.
Tiesa, tvenkinyje plaukioja valtis, vyrai žvejoja, matau, kaip priplaukia arčiau, klausosi... Kažkur viena gulbė, kažkur draugiški kaimynai klausosi dainos. Juk GYVENAM NE VIEN TIK SAU. Seniai supratom, o gal niekad kitaip ir negyvenom? A, turiu klausti. Pertraukėlės metu sakau: „Liudai, pameni, susitikome Vasaros estradoje kažkokios šventės metu tau baigiant mokyklą, o aš ir klausiu, kur stosi, ką norėtum veikti ateityje, o tu man atsakai, kad kažką panašaus į kultūros vadybą, kad grįši į Tauragę ir pakeisi kultūros vadovą Petrą Jokubauską. O dabar ar norėtum?“ Atsakymas: „Ne!“. Ir juokas. Ir kalboms nėra laiko, gana didelis vėjas, pertraukėlių metu dangstomės pledais, geriame arbatą, norime, kad būtų gražiau, Vilmantas paleidžia droną, žiūrim į dangų, Sigita ir Liudas randa laiko vis priminti, kad 10-asis Tauragės muzikos festivalis nuo liepos vidurio iki rudens tikrai vyks. Gal ne aštuoni koncertai,, kaip būdavo kitais metais, gal vienu kitu mažiau, bet tai jau neturi jokios reikšmės. Esmė ta, kad tai tavo vaikas, o jis turi augti, turi gyventi. O juk prisimename, kad baigiasi vienas teatro ar muzikos festivalis, tą pačią minutę, kai jį paskelbiame uždaromą, organizatoriai savo kažkokiame smegenų pusrutulyje jau atidaro kitą...
Apkabinu ledinėse rankose karštos arbatos puodelį ir iškilmingai pareiškiu : „1-asis Plutiškių meno festivalis, kuriame dalyvavo 2 atlikėjai, baigėsi“. Juokas... O ar pavyko? Gėlių negavome, aplodismentų negirdėjome, tad viską atiduodame klausytojų ir žiūrovų teismui. Įsijunkite Tauragės kabelinę televiziją sekmadienį, gegužės 3 d. 12, 16 ir 20 valandomis. Ir priimkite mūsų sveikinimus.
Su Motinos diena! Ant žemės gyvos ar po ja, – pažymėtos vienu – mūsų Meilės ir Dėkingumo ženklu.
