Aktualijos

Balandžio 18-ąją paminėta tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Ta proga Kultūros paveldo departamento Tauragės skyrius dėkoja Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Pagėgių savivaldybių vadovams, paveldosaugos specialistams, seniūnams, muziejininkams, Pagramančio, Panemunių, Rambyno, Varnių regioninių parkų darbuotojams – visiems, besirūpinantiems kultūros paveldo išsaugojimu ir populiarinimu.

Šauktiniai tvarkė piliakalnius

Glaudus bendradarbiavimas, užsimezgęs tarp Tauragės kultūros centro paveldotvarkos tarnybos ir LDK Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono, tęsiasi jau daugelį metų. Kiekvieną pavasarį šauktiniai tvarko piliakalnius: šalina avarinius medžius, krūmokšnius, kylančias atžalas, sąžalynus. Bendradarbiavimą inspiravo buvęs ilgametis šios tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas. Prieš pradedant darbus talkininkai  supažindinami su bendraisiais archeologijos objektų priežiūros reikalavimais, pertraukėlių metu - tvarkomo piliakalnio struktūra, istorija, atliktų tyrinėjimų rezultatais. Kaip pabrėžė bataliono ryšių su visuomene skyriaus atstovas Albinas Rukas, užsimezgę ryšiai yra abipusiai naudingi: šauktiniai daug sužino apie krašto istoriją, kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpį, įgauna paveldosaugos žinių ir darbo patirties.

Talkino archeologiniuose kasinėjimuose

Džiugu, kad pastaruoju metu kyla ir suklesti bendruomenių, organizacijų, sambūrių, pavienių asmenų privačios iniciatyvos, globojant kultūros paveldo objektus, atskleidžiant naujas jų vertes ar gelbstint  nuo sužalojimo bei sunaikinimo, vykdant edukacines paveldosaugos programas, švietėjišką veiklą.

Pažymėtina pilietiška, energinga ir konsoliduota Bilionių kaimo bendruomenė (Šilalės r. savivaldybė), aktyviai dalyvavusi Bilionių piliakalnio, vad. Švedkalniu, Šventkalniu, tyrinėjimuose.

Nuotrauka

Tris metus (2017-2019 m.) šios bendruomenės (pirmininkė Virginija Geštautienė) nariai talkino archeologui Gintautui Zabielai, atlikdami archeologo kvalifikacijos nereikalaujančius žemės kasimo, sijojimo, kasinėjimų vietos sutvarkymo ir kitus darbus. Bendruomenės nariai įsitraukė ištisomis šeimomis (Loretos Daukantienės, Antano Gestauto šeimos), keletas bilioniškių - Virginija Geštautienė, Zita Grudienė ir Zenonas Levickis – dalyvavo tyrinėjimuose visus trejus metus. Bendruomenė kartu su seniūnija organizavo piliakalnio tyrinėjimuose dalyvaujančių žmonių maitinimą, rengė tyrinėjimų rezultatų pristatymus bei aptarimus, organizavo šalia esančioje etnoarchitektūrinėje sodyboje plenerus, kurių metu buvo sukurtas ne vienas piliakalnį bei jo aplinką įamžinantis dailės  kūrinys.

Tvarko ir Georgenburgo pilies vietą

Nemuno slėnyje Kryžiuočių ordino įkurtos Georgenburgo pilies vietą – Kalnėnų piliavietę, vad. Bišpiliukais – globoja  Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701 kuopa (vadas – Algirdas Genys), kuri tvarko ir prižiūri šį kultūros paveldo objektą, organizuoja prie jo naujų narių priėmimo į Šaulių sąjungą ceremoniją. Mintis globoti šį objektą šauliams kilo po Europos paveldo dienų metu dr. V.Almonaičio pastebėjimo, kad kunigaikščiui Kęstučiui 1382 m. puolant čia stovėjusią pilį, buvo pirmą kartą lietuvių iššautas artilerijos šūvis.

Mažosios Lietuvos senosios evangelikų liuteronų kapinės – tai vienos iš nedaugelio išlikusių šio pokariu naujai apgyvendinto krašto gyvensenos ir istorijos liudininkų. Pagėgių savivaldybėje jų priskaičiuojama daugiau kaip šimtas. Į talką priežiūros darbuose seniūnijoms ateina Valstybės sienos apsaugos tarnyba: Bardinų pasienio užkardos darbuotojai  sutvarkė šio kaimo senąsias evangelikų liuteronų kapines, tiesiogine žodžio prasme atkariaudami jas iš miško, o Plaškių pasienio užkardos pareigūnai ir darbuotojai rūpinasi šalia užkardos, miško pakraštyje, esančiomis Plaškių kaimo senosiomis evangelikų liuteronų kapinėmis. Jie ne tik iškirto paminklus ir kapines gožusius krūmokšnius, sąžalynus, atstatė nuvirtusius metalinius kryžius, juos padengė antikoroziniu tepalu, bet ir vykdo nuolatinę šių kapinių priežiūrą.

Gelbsti ir geocahing‘o entuziastai

Tvarkant, prižiūrint, inventorizuojant kapines, renkant medžiagą, ją sisteminant ir  keliant į duomenų bazę didžiulį darbą  atlieka Pagėgių A. Mackaus gimnazijos istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas. Į nuo 2008 metų vykdomą veiklą, plėsdamas paveldo bičiulių ratą, jis įtraukia gimnazistus, taip skatindamas domėtis savo krašto istorija, ją  analizuoti, vertinti ir puoselėti.

Pagelbėti pagėgiškiams nusprendė ir populiaraus žaidimo geokešingo (geocaching) entuziastai.  Suburti Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio specialisto Jono Šeflerio, jie pavasarinių talkų metu sutvarkė  Žagmantų, Baltupėnų kaimų senąsias evangelikų liuteronų kapines. Iniciatyva toliau tęsta dirbant Belvederio gynybiniame įtvirtinime, vad. Šančiais, (Jurbarko r. sav.), tvarkant Melno sutartimi nustatytos LDK sienos atkarpą.

Ką gali nuveikti vienas entuziastas gerai iliustruoja šiauliečio Benjamino Bendiko pavyzdys. Jis, surinkęs gausią medžiagą apie savo tėviškės Šilalės rajono savivaldybės Tūbinių  Dievo Apvaizdos  bažnyčios istoriją, dėjo daug pastangų, kad būtų sutvarkytos šventoriuje esančios koplyčios  nuniokoto rūsio su jame palaidotais bažnyčios fundatorių šeimos narių palaikais, kriptos. B. Bendiko iniciatyva Tūbinėse atstatytas 1930-1964 čia stovėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas.

Dar daug gražių iniciatyvų gimsta, kyla ir plėtojasi. Dėkodami už jas ir krašto istorijos puoselėjimą, visiems kultūros paveldo bičiuliams linkime prasmingos tolesnės veiklos bei džiuginančių atradimų.