Seimas vakar palaimino įstatymo pataisas, kuriomis už prastovas darbdaviams bus mokamos didesnės subsidijos, o savarankiškai dirbantys asmenys gaus 257 eurų išmoką per mėnesį. Skelbiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos infromaciją, kur ir kaip kreiptis bei kokias salygas atitinkantys darbo rinkos dalyviai pretenduoja į finansinę pagalbą.
Seimas antradienį galutinai pritarė pataisoms, atveriančioms kelią darbdaviams gauti 90 proc. arba 70 proc. dydžio valstybės subsidijas, kai ekstremalios situacijos ir karantino metu prireikia skelbti prastovas darbuotojams, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pataisos taip pat aiškiau apibrėžia reikalavimus savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems šiuo sudėtingu laikotarpiu bus skiriama 257 eurų dydžio išmoka už mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, valstybės subsidijoms darbo vietoms išlaikyti iš viso šiuo metu numatyta skirti apie 379 mln. eurų, o fiksuoto dydžio išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims, neturintiems darbo pajamų, apie 108 mln. eurų.
„Situacija yra neeilinė ir priemonės neeilinės – turime padėti verslui, nevyriausybininkams ar kitoms organizacijoms išlaikyti darbuotojus per karantiną, o patiems darbuotojams užtikrinti tam tikrą saugumą. Karantinas baigsis ir norime, kad žmonės būtų išsaugoję savo darbo vietas, o darbdaviai – darbuotojus. Taip bus visiems lengviau grįžti į įprastą gyvenimą. Savarankiškai dirbantys žmonės taip pat patyrė praradimų, kuriuos iš dalies norime sušvelninti įvedę fiksuoto dydžio išmoką. Ji bus išmokėta visiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, nepriklausomai nuo veiklos formos, jeigu jie neturi darbo santykių. Ši išmoka netrukdys gauti jokių kitų socialinio draudimo išmokų, jeigu jos priklauso“, – teigia L. Kukuraitis.
Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, jis turi teisę skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.
Siekdama palengvinti darbdavių padėtį valstybė prie darbo vietų išlaikymo prisidės subsidijomis. Dėl jų darbdaviai jau gali kreiptis į Užimtumo tarnybą.
SUBSIDIJŲ DYDŽIAI:
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.
Norint gauti subsidiją pirmą kartą tereikia pateikti Užimtumo tarnybai užpildytą ir pasirašytą pasiūlymą, prašymą ir dokumentų kopijas apie konkretiems darbuotojams paskelbtą prastovą. Visas dokumentų formas galima rasti Užimtumo tarnybos svetainėje. Kreipiantis dėl subsidijos kitą mėnesį, bus prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojams išmokėtus darbo užmokesčius.
DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI
Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys apie tai turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.
Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.
Darbdaviai, pasinaudoję subsidijomis, taip pat turės išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Šiuo atveju kalbama apie darbo vietų išlaikymą bent pusei darbuotojų, kuriems prastovos metu bus mokama subsidija, išskyrus atvejus, jei darbuotojas atleidžiamas po bandomojo laikotarpio, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba kaip tik dėl svarbių priežasčių, taip pat darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios ar darbuotojui mirus.
Jeigu po subsidijos mokėjimo pabaigos, darbdavys 3 mėn. neišsaugos 50 proc. darbo vietų darbuotojams, kuriems buvo mokėtos subsidijos, tuomet jis 12 mėn. negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.
KAS NEGALI PASINAUDOTI SUBSIDIJOMIS
Valstybės subsidijomis prastovų metu negalės pasinaudoti biudžetinės įstaigos, bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai bei juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.
Darbdavio veiksmų eiliškumas:
- Darbdavys paskelbia prastovą darbuotojui arba darbuotojų grupei.
- Per 1 arba darbo dieną informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Jei prastova paskelbta iki įsigaliojant Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimui, tuomet pranešti reikia per 3 darbo dienas.
- Darbdavys kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos – pirmą kartą iki einamojo mėnesio pabaigos, kitus kartu iki mėnesio 15 dienos imtinai.
- Užimtumo tarnyba sprendimą priima per 5 darbo dienas.
- Subsidija išmokama iki einamojo mėnesio pabaigos.
Fiksuoto dydžio išmoka savarankiškai dirbantiems
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi darbo santykių ir negauna darbo pajamų, gali pretenduoti į 257 eurų fiksuoto dydžio išmoką už mėnesį. Ši išmoka nebus įtraukta į draudžiamąsias pajamas ir neturės įtakos jokioms kitoms išmokoms bei galės būti gaunama kartu su kitomis socialinio draudimo išmokomos – ligos, motinystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokomis ar pensija.
Kaip numatoma Užimtumo įstatyme, fiksuoto dydžio išmoka mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:
Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną (vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d.).
Nedirba pagal darbo sutartį, neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, negauna darbo pajamų.
Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.
Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka bus mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 257 eurus.
Jeigu ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.
Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų skiriama ir mokama viena išmoka, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo.
Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną (užtenka vieno iš šių režimų atšaukimo) arba asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų.
Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba. Ji paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.
Primename, kad savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.
