Brangūs Broliai ir Seserys Kristuje Jėzuje, Kristus prisikėlė, tikrai prisikėlė – Aleliuja!
Šventų Velykų rytą Jėzaus prisikėlimo iš numirusių įvykyje
Mes švenčiame atsakymą į mus neraminantį širdies klausimą – negi viskas, ką gali pasiūlyti gyvenimas, bus tik statistinė žinutė, kad jo ar jos kelionė baigėsi?
Mes švenčiame viltį ir džiaugsmą, kuris nugali baimę ir susirūpinimą, kylantį matant mūsų pačių, kito žmogaus ar šio pasaulio trapumą ir nepastovumą.
Mes švenčiame patį gyvenimą, nes Jėzaus asmenyje ir su Juo visi gyvenimo įvykiai pripildomi amžinybės prasmės.
Mes švenčiame mūsų pačių galimybę naujam prisikėlimui ir gyvenimui, kuris vyksta jau dabar, kasdien, tavyje ir tavo aplinkoje. Mažomis kasdienėmis mūsų pergalėmis – kai nugalim pyktį, kai ištiesiam susitaikinimo ranką, kai ištariame paguodos žodį, kai savimi ir duona pasidalijame su stokojančiais ramybės ir paguodos.
Šiomis dienomis esame ištikti susirūpinimo, abejonių, nepatogumo ir atskirties.
Bet netgi ši situacija mums atvėrė dvasinius ir amžinybės mūsų gyvenimo aspektus.
Atskleidė mumyse esančias Dievo vaikų galimybes, drąsą ir jėgą.
Didžiulis džiaugsmas matyti, kaip ši situacija tiesiog pratrūko nauju gyvenimu mūsų mieste.
Per Jūsų rūpestį senoliais ir vienišais, per Jūsų pasidalijimą ir aukas, per Jūsų kantrumą būnant užsidarius namuose. Ir ta viltimi, kad vis tiek kažkada nugalėsim ir vėl susitiksim, jau tai yra anapusybės dvelksmas.
Šios Velykos bus išskirtinės, nes Dievo galybės, pergalės ir prisikėlimo ženklų ieškosime ne gamtoje, ne vargonų gausme, o savo konkrečioje kasdienybės aplinkoje, savo namuose, savyje ir savo artimame žmoguje. Tų amžinybės ženklų kupina mūsų aplinka.
Įsiklausykim, įsižiūrėkim į tai, kas mus supa, į tai, kas esame, į tuos, kurie šalia, ir išgirskime:
Kristus prisikėlė, tikrai prisikėlė
Aleliuja!
Jūsų kunigas
Marius Venskus