UAB Tauragės šilumos tinklų l. e. p. direktorius Audrius Arcišauskas teigia, kad svarbiausias jo, kaip vadovo, tikslas – efektyvus bendrovės valdymas, geri rezultatai. Jų bendrovė pasiekė akcininko – savivaldybės, valdybos numatytų priemonių, vadovo pasiūlytų sprendimų, taip pat visos komandos ir atsakingai atliekamo darbo dėka. Šie faktoriai lėmė, kad Tauragė pagal tiekiamos šilumos kainą pakilo net į antrąją vietą ir išlaiko šią poziciją visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonių rikiuotėje.
Įgyvendintas katilo keitimo projektas
A. Arcišauskas teigia, kad projektas „Esamo 8 MW biokuro katilo keitimo Tauragės katilinėje“ orientuotas į Tauragės miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos efektyvesnę šilumos gamybą mažesnėmis kuro sąnaudomis, mažesnę aplinkos taršą ir, žinoma, mažesnę šilumos kainą vartotojams. Darbai užbaigti sėkmingai, katilas priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
„Aukšto efektyvumo naujas 8 MW galios biokuro katilas generuos šilumą naudodamas biokurą. Modernizuota įranga bei efektyviai naudojami energetiniai resursai (biokuras) mažins šilumos gamybos sąnaudas. Naujo katilo įrengimas sudarys galimybes mažinti šilumos kainą, sumažins neigiamą poveikį aplinkai,“ – informavo A. Arcišauskas.
UAB Tauragės šilumos tinklams skirta 292 tūkst. eurų Europos Sąjungos Sanglaudos fondų parama pagal LR energetikos ministro įsakymą dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“. Projekto „Esamo 8 MW biokuro katilo keitimo Tauragės katilinėje“ rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „NEST Baltija“, kuri atliko visus katilinės rekonstravimo darbus. Projekto vertė – 700 tūkst. eurų.
Sprendimas 8 MW biokuro katilą keisti į naujesnį ir efektyvesnį buvo priimtas po kito projekto sustabdymo. 2015 m. buvo vykdytas pirkimas, kuriame UAB „Enerstena“ supaprastinto atvirojo konkurso „Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5 MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statyba Paberžių g. 16, Tauragėje, pirkimas“, pasiūlė rangos darbų kainą – 1 384 796, 76 Eur. Pasikeitus vadovams, pirkimas nutrauktas.
Mažo našumo katilinės
Būtina paminėti ir mažąsias įmonės katilines, jos taip pat sėkmingai modernizuotos. 2017 m. Tarailių katilinėje pastatytas biokuro katilas UT-250 šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Po projekto įgyvendinimo sumažėjo ir aptarnaujančių specialistų poreikis, prieš modernizaciją vasaros metu karštam vandeniui ruošti buvo reikalingi 4 etatai, šiuo metu poreikis siekia 1,5 etato. Katilinėje numatoma biokuro sandėliavimo aikštelė, modernizuoti rezervinį 0,5 MW malkine mediena kūrenamą katilą.
2015 m. Eičių katilinėje baigti darbai, pastatyta 0,7 MW konteinerinė katilinė. 2017 m. – rezervinis skystojo kuro (krosninis kuras) 0,4 MW katilas. Kūrenant durpes šildymo sezono metu buvo reikalingi 8 darbuotojai, šiuo metu tik – 1,5 etato.
Tauragės dvaro katilinėje 2014 m. buvo automatizuotas smulkintos medienos kuro padavimas į 0,7 MW katilą. Per didelės galios biokuro katilas pakeistas į 0,320 MW. 2018 m. pakeisti trys rezerviniai malkine mediena užkraunami katilai „Atmos–100“ į skystojo kuro katilą (krosninis kuras). Dėl to darbuotojų skaičius šildymo metu sumažėjo du kartus.
Pernai Aerodromo katilinėje sustabdytas mūrinio dūmtraukio H-35 plytų irimas. Ateityje numatyta demontuoti mazuto ūkį bei esant poreikiui atlikti kapitalinį kamino remontą.
Trasų modernizavimas
Kaip teigia laikinasis bendrovės vadovas A. Arcišauskas, gerus įmonės rezultatus lėmė ir kiti sėkmingai įgyvendinti ir įgyvendinami Europos Sąjungos Sanglaudos fondų finansuojami projektai. Įgyvendintas projektas „Tauragės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizacija“, kurio metu renovuota 3,445 m dabartinių senų šilumos tiekimo trasų. Trasų atnaujinimo tikslas – sumažinti šilumos nuostolius tinkluose, taip mažinant pirminės energijos poreikį bei didinant šilumos tiekimo patikimumą Tauragės rajono savivaldybėje. Šie darbai buvo baigti 2018 m. Bendrovės įgyvendinto projekto vertė – 1,440 mln. Eur. 50 proc. lėšų skyrė Europos Sąjunga, kitą dalį – Tauragės šilumos tinklai.
Trasų renovacijos darbai ne kartą išbandė tauragiškių kantrybę. A. Arcišauskas dėkoja už supratingumą. Projektas nebuvo lengvas: pakeisti magistraliniai vamzdynai Tauragės mieste sudėtingiausiose vietose, kurių diametras siekia 600 mm iki 250 mm.
Taip pat pradėtas įgyvendinti projektas „UAB Tauragės šilumos tinklų centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patikimumo didinimas ir plėtra“, kurio vertė 636 tūkst. Eur. Jo metu numatoma pakloti 1685 m naujų trasų, sujungiant hidrauliškai atskiras „Beržės“ ir „Aerodromo“ šilumos tiekimo sistemas, prijungiant naują vartotoją – UAB „Tauragės vandenys“. Pagal projekto finansavimo sutartį įmonė turėtų būti prijungiama 2019 m.
„Įgyvendiname projektus, modernizuojame nusidėvėjusias trasas, vykdome plėtrą ir keičiame nusidėvėjusią įrangą su Europos Sąjungos fondų parama, kuria pasinaudoję investuojame tik apie 50 proc. įmonės lėšų. Tai taupo ne tik Tauragės šilumos tinklų, bet ir gyventojų pinigus, nepasinaudojus parama vėliau gali tekti mokėti dvigubai,“ – teigė A. Arcišauskas.
Šilumos kaina
Pasak įmonės vadovo, nors šilumos energijos kaina didėja visoje Lietuvoje, Tauragės šilumos tinklai siekia ją išlaikyti stabilią. Biokuro kaštai yra pagrindinis išorinis veiksnys, kuris šiuo metu lemia ir ateityje lems Tauragės ir kitų Lietuvos šilumos gamintojų parduodamos šilumos savikainą.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog bendrovės parduodamos šilumos kainos yra reguliuojamos, t. y. jų skaičiavimo principai yra ir privalo būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Manome, kad po perskaičiavimo nauja bazinė kaina Tauragėje gali kisti, atitinkamai šiuo dydžiu ji bus mažinama arba didinama. Suprantama, kad vartotojui neaktualu, kas bus vėliau, daugelis gerų rezultatų nori dabar, bet, pavyzdžiui, kuro bazinė struktūra perskaičiuojama 3–5 metų laikotarpiui. Tauragės šilumos tinklų atveju kas ketveri metai,“ – teigė A. Arcišauskas
Ateitis – efektyvus 10 MW katilas
Tauragės šilumos tinklai ir ateityje planuoja dirbti efektyviai ir siekti gerų rezultatų. Bus siekiama pasinaudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ pagal priemonę „Biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas“. Ji leistų pakeisti turimą nusidėvėjusį 12 MW katilą į efektyvų 10 MW biokuro katilą. Kyla klausimas, kodėl reikia mažinti galingumą. Viena pagrindinių priežasčių – dėl renovacijos poveikio, kadangi vienas renovuotas namas sunaudoja nuo 40–60 proc. mažiau šilumos energijos. Vienas iš programos reikalavimų – efektyvus energijos naudojimas.
Per 2015–2018 m. laikotarpį prie centralizuoto šilumos tinklo buvo prijungta 16 naujų vartotojų. Bendras naujai prijungtų vartotojų šildomas plotas – 11500 kv. m, iš jų 3700 kv. m – gyvenamosios paskirties. Naujai prijungti vartotojai per metus vidutiniškai suvartoja apie 1400 MWh šilumos energijos, t. y. 2,5 proc. viso UAB Tauragės šilumos tinklų parduoto metinio šilumos kiekio.
Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad norintys apsilankyti įmonėje bei gamybos patalpose gali kreiptis bendru elektroniniu paštu. Sudarius grupę bus rengiama pažintinė apžvalga po įmonės teritoriją. Bendrovė kviečia prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Visais jums rūpimais klausimais prašome kreiptis info@tst.lt.
Užs. Nr. 24
