Pagal Europos Sąjungos numatytas direktyvas, iki 2020 metų svarbiausias energetikos efektyvumo didinimo strateginis tikslas yra mažinti energijos suvartojimą 1,5 proc. kasmet. Prie neefektyvaus energijos naudojimo prisideda seni, prasta šilumine bei garsine izoliacija pasižymintys pastatai, ypač daugiabučiai. Didelių išlaidų reikalauja ir energijos tinklų bei mazgų priežiūra. Tauragės šilumos tinklų darbuotojai pateikia patarimus, kaip būtų galima efektyviau naudoti energiją.
Atėjus žiemai ne vienas susimąsto apie šildymo išlaidas, kaip jas sumažinti ir gyventi šilčiau. Mokesčiai šilumos energijai sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik temperatūros patalpose palaikymui, bet ir šilumos nuostolių kompensavimui. Todėl šilumos poreikį daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia pastatų būklė. Šildymo išlaidos priklauso nuo to, kokią šildymo sistemą – šiuolaikinę ar senesnę – turime įsirengę savo butuose ar individualiuose namuose. Tačiau ne visada mūsų norai sutampa su daugiabučiuose gyvenančių kaimynų norais arba pakeisti šildymo sistemos neleidžia galimybės. Tokiu atveju, šiek tiek sumažinti šilumos nuostolius galima ir individualiomis butų ar namų šeimininkų pastangomis.
Pagal statistiką, šilumos energijos pastatuose nuostolius galima įvertinti taip: pro langus prarandame 37 proc., sienas – 35 proc., stogą – 15 proc., rūsio perdangą – 13 proc. šilumos. Daugiausia šalto oro patenka pro nesandarius langus ir duris, todėl būtina juos tinkamai izoliuoti.
Norint gyventi šilčiau
Jei kambario temperatūrą sumažinsite 1 laipsniu, šildymo išlaidas sumažinsite apie 6 proc. Geriausia naktimis temperatūrą sumažinti apie 5 laipsniais. Sumažinti temperatūrą galima jau dvi valandas prieš einant miegoti. Naktimis radiatoriaus temperatūrą tik sumažinkite, šildymo neišjunkite, kad patalpa visiškai neatvėstų. Atvėsus patalpai, kad ji vėl sušiltų, reikia didesnio šilto vandens srauto. Pakabintos užuolaidos arba prieš radiatorių pastatyti baldai sumažina šilto oro cirkuliaciją kambaryje. Gali neatsiskleisti pilnas šildymo veikimas ir šilumos šaltinis turės stipriau įkaisti. Dėl to padidėja šildymo išlaidos.Vėdindami trumpam (apie 5 min.) atidarykite visą langą, užuot ilgą laiką laikę jį šiek tiek pravėrę. Pro šiek tiek pravertą langą patenka nedaug šviežio oro, bet laukan išeina daug šilumos. Vėdindami išjunkite šildymą. Patikrinkite, ar gerai izoliuoti langai, durys, kitaip išeis daug šilumos. Užuolaidas, roletus ir žaliuzes naktimis reikėtų užtraukti. Tai padeda išvengti greito šilumos nuotėkio bei sulaiko šaltį ir vėją. Atsižvelkite į temperatūrą: žaidimų, darbo ir gyvenamajame kambariuose turėtų būti 20–22 laipsniai, virtuvėje ir miegamajame apie – 18, koridoriuje – 15 laipsnių šilumos.
Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai užsandarinami mediniai arba plastikiniai langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Taip sutaupysite iki 14 proc. šilumos.
Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris (lauko durys) laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams.
Izoliuokite šilumos mazgo elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, vandens rezervuarai bei sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos mazge esanti armatūra.
Esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą. Taip įmanoma ženkliai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį.
Šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų, nes taip sudarysite papildomą izoliaciją. Neužstatykite radiatorių baldais. Neuždenkite jų užuolaidomis, tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Patalpas patartina vėdinti kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
Saulėtomis rudens, žiemos, pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir įšildyti Jūsų būstą.
Techninė priežiūra
Reguliari priežiūra prailgina šildymo įrenginio eksploatavimo trukmę ir užtikrina saugų ir nepriekaištingą darbą. Tik taip energija yra naudojama efektyviai ir išmetama mažai teršalų. Taip saugoma aplinka ir taupomos šildymo išlaidos. Didesnis šildymo įrenginio efektyvumas ir ilgesnė eksploatavimo trukmė susiję su didesniu veikimo saugumu.
Tauragės šilumos tinklų technikos direktoriaus Audriaus Arcišausko teigimu, šildymo sistemos techninei priežiūrai atlikti būtinas kvalifikuotas specialistas, kuris, kaip numatyta pagal grafiką, profesionaliai patikrina visų sistemos komponentų užterštumą ir nusidėvėjimą. Į tai įeina su saugumu susijusių ir įprastinių techninių funkcijų patikra.
Užs. Nr. 123
