Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, įgyvendindama 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo, „Susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo“ nuostatas, su UAB Tauragės šilumos tinklaispasirašė „Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą“. Bendrovė įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais. UAB Tauragės šilumos tinklų direktoriaus Mindaugo Nevardausko teigimu, nuo Europos šilumos vartotojų efektyvumo tauragiškiai dar gerokai atsilieka.
Europos Sąjungos direktyva
Energijos vartojimo efektyvumas tampa vis svarbesniu Europos Sąjungos (ES) tikslu. Šis sektorius Lietuvoje reguliuojamas šalies ir ES teisės aktais. 2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir taip užtikrintų, kad ES pasiektų savo pagrindinį tikslą iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20 proc.
Direktyvoje numatomi energijos transformavimo, perdavimo ir skirstymo efektyvumo reikalavimai, taip pat nustatomas tikslas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais sutaupyti energijos kiekį, atitinkantį 1,5 proc. visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vis dažniau laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo priemonėmis, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Taigi energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos prioritetas ir ES skatina laikytis principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
Energijos vartojimo efektyvumo direktyva nustato pagrindinius privalomus tikslus Lietuvai. Vartotojų švietimas ir konsultavimas apibrėžiami kaip veiklos, kurios nedaro tiesioginės įtakos energijos vartojimo efektyvumui, tačiau skatina galutinius vartotojus keisti elgseną ir investuoti į energetinio efektyvumo priemones.
Energijos vartojimo efektyvumas
Energijos taupymas – iššūkis tiek valstybei, tiek ir kiekvienam mūsų. Ekonomiška šildymo ar vandens tiekimo sistema leis mums sutaupyti, o sutaupytus pinigus išleisti daug naudingiau. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami galime sutaupyti 10 proc. ir daugiau energijos bei atitinkamai sumažinti savo sąskaitas už energiją. Svarbiausia – ūkiškas ir tikslingas energijos vartojimas. Tai svarbu ir valstybei, nes racionaliai ir ūkiškai naudodami energetinius išteklius mes prisidedame prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo ir kovos su visuotiniu klimato atšilimu.
Energijos sąnaudas galime mažinti taupydami elektrą, šilumą, degalus. Tam, kad efektyviai vartotume energiją, nebūtinos didelės investicijos. Be abejo, tinkama energijos tiekimo infrastruktūros priežiūra ir savalaikis atnaujinimas yra būtini, tačiau tam, kad suvartotume mažiau energijos, kartais pakanka pakeisti įpročius. Dažnai net nesusimąstome, kad nedideli pokyčiai buityje gali lemti pastebimai sumažėjusias sąskaitas.
– Energijos vartojimas Lietuvoje pakankamai didelis. Jei palygintumėme su, pavyzdžiui, Briuselio gyventojais, pamatytumėm, jog ten gerokai mažesnis. Gal šilumos kaina ten ir didesnė, bet dėl naujų būstų ir kitų faktorių žemas suvartojimas lemia ir mažesnę sąskaitą, – teigė UAB Tauragės šilumos tinklai direktorius M. Nevardauskas.
Lietuva vykdo patvirtiną politiką, kuria skatinama, kad tiek vietos, tiek regiono lygiu būtų tinkamai atsižvelgiama į efektyvaus šildymo ir vėsinimo sistemų, visų pirma tų, kuriose naudojama didelio naudingumo kogeneracija, naudojimo galimybes. Turi būti atsižvelgiama į vietos ir regioninių šilumos rinkų plėtojimo potencialą.
Būtinos priemonės, kurios pašalintų reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias energijos vartojimo efektyvumo kliūtis, nedarant poveikio nuosavybę ir nuomą reglamentuojančios valstybių narių teisės pagrindiniams principams. Tokios kliūčių šalinimo priemonės gali apimti paskatų numatymą, teisinių ar reguliavimo nuostatų panaikinimą ar pakeitimą arba gairių ir aiškinamųjų rekomendacijų priėmimą, arba administracinių procedūrų supaprastinimą. Priemones galima apjungti su švietimo, mokymo ir specialios informacijos bei techninės pagalbos teikimu energijos vartojimo efektyvumo srityje.
Renovacijos nauda
Europos Sąjunga numatė ilgalaikę strategiją, skirtą investicijų telkimui gyvenamųjų ir komercinės paskirties, tiek viešos, tiek privačios paskirties, pastatų nacionalinio fondo renovacijos srityje. Joje atsižvelgiama į ekonomiškai efektyvius renovavimo būdus, pastato tipą, klimato zoną.
Tinkamas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatų įgyvendinimas leistų gyventojams sutaupyti iki 30 proc. šilumos. Būtų užtikrintas tolygus šildymas tarp visų daugiabučio namo butų, gyventojai patys reguliuotų šilumos vartojimą savo bute, išsispręstų „nepaskirstyto“ karšto vandens problema.
Daugiabučių namų gyventojai – pagrindiniai šilumos vartotojai. Didžiojoje dalyje daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos yra prastos būklės: nesubalansuotos – dalis butų yra šildomi per daug, o dalis šąla. Juose esančių šildymo prietaisų galios neatitinka techninio projekto.
Daugiabučių, kuriuose yra dar nemodernizuoti elevatoriniai šilumos punktai, butai vidutiniškai už šilumą permoka apie 15 proc., t.y. apie 10 Eur per mėnesį.
Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą bent 20 proc., būtina subalansuoti vidaus šildymo, karšto vandens sistemas, įrengiant termostatinius ventilius individualiai kiekvienam butui, arba išmaniąją (Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose apskaitą.
Mažins nuostolius trasose
Energetikos ministerija skelbia, kad šilumos sektoriaus plėtros vienas iš pagrindinių tikslų ir uždavinių yra didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą.
Būtinas ekonomiškai pagrįsto centralizuotų šilumos tinklų plėtimo potencialo realizavimas, prijungiant tik ekonomiškai pagrįstas šilumos vartojimo zonas ar gamybos šaltinius, o zonas, kuriose centrinis šildymas netikslingas, atjungianti nuo tinklo.
Ypač svarbus šilumos perdavimo užtikrinimas, atnaujinant nusidėvėjusius šilumos perdavimo tinklus.
– Kalbant apie šilumos gamybą efektyvinimą, labai svarbu apskaičiuoti tiesioginio gamybos proceso sąnaudas: iš pirminės energijos kiekio gautą galutinės energijos kiekį. Pagal šiuos parametrus Tauragė šilumos tinklai atitinka Europos sąjungos vidurkį. Tačiau vis dar skaičiuojami dideli nuostoliai trasose, todėl 2017–2020 metų investicijų plane tam numatytos nemenkos investicijos, – teigė M. Neverdauskas.
Bendrovės vadovo teigimu, labai svarbu mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai, kurie atitiktų aplinkos taršos reikalavimus. M. Nevardausko nuomone, šis klausimas nėra itin svarbus Tauragės šilumos tiekėjui, mat, energija išgaunama naudojant aplinkai pakankamai „draugišką“ biokurą.
Efektyviai įgyvendinamos Energijos vartojimo direktyvos nuostatos, vartotojų švietimas ir konsultavimas efektyvaus energijos vartojimo klausimais, teigiamai paveiktų daugelio ne tik Lietuvos, bet ir Tauragės miesto gyventojų gyvenimo kokybę. Didžioji dalis daugiabučių senos sovietinės statybos „švaistančių“ šilumą. Šiandienai šių namų gyventojų mokėjimai už šildymą yra per dideli, o pastatų renovacija vyksta per lėtai.
Užs. Nr. 107
