Energijos suvartojimo dinamika
Racionaliam centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos darbui ypač svarbus šilumos gamybos sektoriaus – tinkamos galios katilų darbas. Kuro balanso palaikymas šilumos gamybos šaltiniuose taip pat sudaro prielaidas efektyviam šilumos tiekimui vartotojams. Tauragės šilumos tinklų direktoriaus Mindaugo Nevardausko teigimu, nuo 2018 m. gruodžio 20 d. įsigalioja Europos Tarybos direktyva vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams nuo 1 iki 50 MW galios. Šilumos gamintojai turi pasiruošti taršos mažinimo strategiją, optimizuojant galias ir įrenginius. Seni katilai dėl susidėvėjimo keičiami naujais – geresnių ekologinių savybių, palaipsniui, planingai diegti taršą mažinančias priemones.
Vartotojų skaičius stabilus
Šilumos, tiekiamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis, vartojimo apimtys Tauragėje per pastarąją dekadą radikalių pokyčių nepatyrė. Paveiksle Nr. 1parodyta šilumos, patiektos galutiniams CŠT vartotojams, dinamika Tauragėje. Šilumos suvartojimo apimtims didžiausią įtaką darė klimato veiksniai, o nuo 2014 metų galima įžvelgti ir modernizuojamų (apšiltinamų) pastatų šilumos suvartojimo patalpų šildymui sumažėjimo tendenciją.
Daugiabučių namų atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ryškus 2009 metais, vėliau kito nežymiai. Biudžetinių įstaigų dinamika kiek kitokia – po 2009 metų ekonominės krizės iš centralizuotų tinklų gaunančiųjų šilumą skaičius padidėjo nuo 40 iki 53 proc., o vėliau 2013 metais sumenko iki 44 proc.
Verslo klientų skaičius kito minimaliai ir išliko stabilus iki šių dienų. Nors verslo įmonių skaičius nuo 2013 metų nekito, tačiau pačios įmonės plėtėsi ir jų šildomas plotas didėjo nuo 32397 kv. m 2013 metais iki 36501 kv. m 2016 metais.
Labiausiai keitėsi individualių namų vartotojų skaičius: iki 2008 metų centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis naudojosi 125 vartotojai, per 2009 metų krizę jų kiekis sumenko iki 80, tačiau 2011 metų jų skaičius nuosekliai augo ir 2015 metais vėl pasiekė 122.
Individualių namų vartotojai nors ir yra antri pagal skaitlingumą, tačiau tai mažiausiai šilumos suvartojanti gyventojų grupė. 2016 metais UAB Tauragės šilumos tinklai šilumą tiekė vartotojams, kurių bendras šildomas plotas siekė 474 223 kv. m.
Šiuo metu prie Beržės RK termofikacinio tinklo yra prijungti 345 vartotojai. Jų bendra šiluminė galia 19314 kW. Šių vartotojų tarpe yra 158 daugiabučiai (5917 butai) gyvenamieji namai (šiluminė galia 13521 kW), iš jų 39 namai modernizuoti (apšiltinti). Galima pastebėti, kad neapšiltintų namų santykinė galia yra nuo 40÷120 W/kv.m., kai tuo tarpu renovuotų namų santykinė galia yra žymiai mažesnė – nuo 12÷40 W/kv.m.. Taigi, ateityje toliau vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą, šiluminės energijos vartojimas (tuo pačiu ir katilinės apkrovimas) ir toliau turėtų mažėti.
M.Nevardauskas teigia, kad patiektos šilumos kiekis svyruoja priklausomai nuo klimatinių sąlygų, tačiau galima pastebėti ir patiektos šilumos mažėjimo tendenciją dėl šilumos taupymo priemonių, diegiamų Tauragės mieste – daugiabučiai gyvenamieji namai renovuojami, patys gyventojai taip pat diegia taupymo priemones.
Tauragės miestas turi didelę teritorijos dalį apimančią ir gerai išvystytą CŠT sistemą. Šilumos vartotojų didžiąją dalį sudaro pastatų šildymo ir karšto vandens poreikių tenkinimas, todėl rinka yra palyginti stabili ir užtikrinta, o atskiri miesto mikrorajonai turi labai koncentruotą šilumos vartojimą.
UAB Tauragės šilumos tinklai vartotojams tiekiamos šilumos kaina yra viena mažiausių Lietuvoje, tai rodo savalaikes investicijas į efektyviai veikiančią įrangą ir kuriamą naudą Tauragės miesto gyventojams.
Didžiausias šilumos gamybos šaltinis (Beržės katilinė) turi galingus komunikacijų įvadus ir pakankamai teritorijos, tinkamos katilų, naudojančių biokurą, eksploatavimui ir plėtrai. Vamzdynas yra pakankamo pajėgumo, kad užtikrintų pakankamą šilumos tiekimą visiems vartotojams šalčiausiais mėnesiais.
Tauragės miesto daugiabučių namų bendruomenės aktyviai dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo programoje, o miestas yra vienas iš lyderių šalyje pagal jau modernizuotų (atnaujintų) daugiabučių kiekį. Tai rodo atsakingą tiek gyventojų, tiek savivaldybės požiūrį į pastatų techninės būklės pagerinimą, energijos taupymą ir gamtos apsaugą.
Istorija ir modernizavimas
Bendrovės vadovas M. Nevardauskas teigia, kad Tauragės šilumos tinkluose per keletą pastarųjų metų buvo įdiegtos šiuolaikinės modernios technologijos, leidžiančios gaminti šilumą mažesniais kaštais, mažiau teršti aplinką. Per dešimtmetį pasikeitė įmonės sunaudojamo kuro balansas – šiuo metu įmonė praktiškai nenaudoja mazuto ir visą šilumos kiekį pagamina iš biokuro.
2003 m. buvo priimtas sprendimas rekonstruoti Beržės rajoninę katilinę. Bendrovės specialistai siekė mažinti šilumos kainą ir naudoti biokurą. Buvo pastatytas kuro sandėlis, kuro pastogė, priestatas katilui ir pakurai. Sumontuota 9 MW pakura ir katilas, kuris perdirbtas į vandens šildymo katilą. Pakura buvo kūrenama biokuru: smulkinta mediena, pjuvenomis, durpėmis, spaliais, šiaudais, katilo ir pakuros valdymas buvo kompiuterizuotas.
2004 m. įmonės vadovai ruošėsi statyti kitą biokuru kūrenamą katilą. Demontuotas ketvirtu numeriu pažymėtas katilas. Buvo pastatyta 12 MW pakura.
2012 m. buvo užbaigta Aerodromo katilinės rekonstrukcija. Katilinėje naudota brangi skalūnų alyva pakeista biokuru. Tuo tikslu sumontuotas 2 MW galios biokuro vandens šildymo katilas „Kaistra 2000“ su biokuro sandėliu ir pelenų šalinimo įrenginiais.
2014 m. vykdyta Dvaro katilinės rekonstrukcija, atliktas kuro sandėlio ir katilo darbo automatizavimas.
2015 m. Beržės rajoninėje katilinėje pastatytos automobilinės svarstyklės, skirtos biokurui sverti. Taip pasiruošta biokuro apskaitos taisyklių įgyvendinimui ir įpareigojimui nuo 2016 metų visą bendrovei reikalingą biokurą pirkti biokuro biržoje.
2015 m. Eičiuose pradėjo veikti konteinerinio tipo katilinė su biokuro sandėliu.
Ateityje įmonė planuoja, pasinaudojant parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, toliau sistemingai modernizuoti šilumos tiekimo trasas.
Apdovanojimai – darbo įvertinimas
Investicijų naudą geriausiai atspindi šilumos kaina ir miesto šilumos vartotojų geras įvertinimas. Moderniai plėtojamas Tauragės šilumos ūkis buvo išskirtas ir respublikinių institucijų.
2008 metų spalį UAB Tauragės šilumos tinklai buvo įvertinti „Krištolinio kamino“ apdovanojimu. Šis titulas yra skiriamas įmonei, labiausiai šalyje sumažinusiai aplinkos teršimą. Konkursą organizavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. Apdovanojimo ceremonijos metu buvo pažymėta, kad didžiausią teršalų išmetimo sumažinimą garantavo išmintinga įmonės vadovybės iniciatyva pakeisti naudojamą mazutą ekologišku kuru – biokuru.
Anot M. Nevardausko, Tauragės šilumos tinklai iki šiol sugeba užtikrinti kokybišką šilumos gamybą, kurią dėl klimato kaitos kontroliuoja tarptautiniai institucijos.
Užs. Nr. 121
Energijos suvartojimo dinamika
