Stragutės ir Milaičių apylinkės
Įkelta:
2017-11-17
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Autorių nuotraukos

Tauragiškiams gerai pažįstami praeities tyrinėtojai, daugelio knygų autoriai bei leidėjai, Vytenis ir Junona Almonaičiai rengia naują kelionių vadovą po Tauragės kraštą „Pietų Karšuva“. Spausdiname ištrauką iš būsimos knygos.

Stragutė ir Lukšiškiai

Vos perkirtęs miesto ribą, Tauragės-Jurbarko plentas gerus du kilometrus tiesiasi per Stragutės kaimą. Lukšiškiai – pietinis jos kaimynas, iki Šešuvies pakrančių nutįstantis kaimas. 1653 m. Tauragės dvaro inventoriaus, rašyto lenkiškai, duomenimis, Stragutės vietoje buvo kaimelis Strobogona, kuriame gyveno Jonas Strabagonas (Jan Strobogona) ir Ambrozas Rudaitis. Ilgainiui žemaitiškam liežuviui nepatogus vietovardis kito, virto Stragutiške, galiausiai – Stragute. 1923 m. kaime buvo 20 ūkių, gyveno 194 sodiečiai. 1992 m. surašyta 70 gyventojų. Oficialiais duomenis, 2017 m. Stragutėje gyveno 126 žmonės. Vietovardį garsina čia įsikūrusi nemaža įmonė „Stragutės mėsa“.

Lukšiškių vietovardis kilęs iš asmenvardžio Lukšys ar panašaus. 1821 m. sodžius minimas tarp kitų Tauragės katalikų parapijai priklausančių kaimų. 1846 m. priklausė Komarams, kurie valdė Drūtaviškių dvarą ir visai šalia buvusį Drąslaukio palivarką. 1923-aisiais Lukšiškiuose surašyti 4 ūkiai, 25 gyventojai. Dar kolūkių laikais Lukšiškiuose pastatytas ūkinis centras, kuriame vėliau įsikūrė ir veikia kelios įmonės. Oficialiais duomenimis, 2017 m. Lukšiškiuose buvo 3 sodybos, gyveno 3 sodiečiai.

Sovietinės kariuomenės strategai buvo numatę, kad karo su Vokietija atveju Stragutė ir Lukšiškiai bus svarbus gynybinis forpostas. Todėl šiuose bei gretimuose kaimuose buvo pastatyti penki gelžbetoniniai ugnies taškai. Stragutės dotas yra pietiniame kaimo pakraštyje, ganykloje. Jis pasiekiamas nuo Tauragės–Jurbarko kelio atsišakojančia Šermukšnių gatve (koordinatės: Š 55°14’12.6’’, R 22°20’39.7’’). Tai tipiškas flankavimui skirtas puskaponierius. Sprendžiant iš šaudymo angų, turėjo būti apginkluotas 45 mm patranka ir vadinamosios NPS-3 sistemos kulkosvaidžiu.

Apie 180 m į pietus nuo aptartojo, žalioje pievoje, pilkuoja Lukšiškių dotas (koordinatės: Š 55°14’05.7’’, R 22°20’41.9’’). Jis aptvarkytas, yra privačioje valdoje ir turėtų būti apžiūrimas su jos savininko žinia. Šis dotas kitoks, skirtas šaudyti frontu. Storose sienose žiojėja trys į galimą fronto liniją nukreiptos šaudymo angos, pro kurias turėjo kalenti sunkieji kulkosvaidžiai. Analogiškas fortifikacinis statinys kėpso 900 m į šiaurės vakarus nuo šio doto, Paberžiuose (koordinatės: Š 55°14’17.1’’, R 22°19’55.5’’). Visi šie dotai nebuvo galutinai įrengti ir panaudoti, 1941 m. frontas per šias apylinkes persirito nesustojęs.

Nuotrauka

Milaičiai ir Meškai

Pirmasis iš šių kaimų įsikūręs maždaug penketas kilometrų į pietryčius nuo Tauragės, kairiajame Šešuvies krante. Meškai – gretimas pašešuvių kaimelis.

Milaičių pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Milaitis ar Milius, kurie savo ruožtu kildinami iš krikšto vardo Emilijus. Istoriko Kazio Misiaus duomenimis, 1846 m. Milaičiai priklausė didikui Vladislovui Komarui. Į jo valdas įėjo Drūtaviškių dvaras, Drąslaukio palivarkas ir 19 apylinkės kaimų. 1902 m. Milaičiuose gyveno 96 žmonės. 1923-aisiais surašinėtojai čia rado 16 ūkių, 105 gyventojus. 2017 m. kaime stovėjo 21 sodyba, gyveno apie 50 sodiečių.

Meškai yra prie pat Karšuvos girios, tad visai įtikėtina, jog vietovardis kilęs iš žodžio meška. Tačiau jis gali būti susidaręs ir iš asmenvardžio Meška. Ir šis kaimas 1846-aisiais bei vėliau, iki baudžiavos panaikinimo, priklausė Komarams. 1902 m. Meškuose surašyti 122 sodiečiai, 1923 m. – 15 ūkių ir 99 gyventojai. 2017-aisiais kaime buvo 10 sodybų, gyveno apie 20 žmonių.

Milaičius garsina per visą sovietmetį išlikęs paminklinis kryžius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Atsišakojęs nuo Tauragės-Jurbarko plento, per visą kaimą jo link veda neblogas žvyrkeliukas (koordinatės: Š 55°12’33.4’’, R 22°21’24.8’’). Kryžius masyvus, betoninis, išaugantis iš laiptuoto pagrindo. Užrašas granitinėje plokštėje sako, kad paminklą 1928 m. pastatė Meškų ir Milaičių kaimų gyventojai. Nepriklausomybės simbolio rimtį saugo keturi ąžuolai. Trys iš jų sodinti 1928-aisiais, vienas atsodintas kiek vėliau.

Nuotrauka

Kryžiaus atidengimas vyko itin iškilmingai, jį pašventino Gaurės klebonas, žymus visuomenininkas Kazimieras Šleivys. Iki sovietinės okupacijos prie paminklo vykdavo Vasario 16-osios minėjimai, čia rinktasi ir kitom progom. Minėtoji plokštė su užrašu pokario metais buvo sudaužyta. Gal tai paminklą ir išsaugojo. Čia siautėję stribai, enkavedistai tikrosios jo paskirties nežinojo, o vietiniai žmonės jos neišdavė.

Gretimoje sodyboje gyvenusi Pranė Butkienė paminklinės plokštės gabalus surinko ir užkasė. Taip pat ji per visą sovietmetį paminklą prižiūrėjo, nuolat puošė gėlėmis. Prasidėjus Atgimimui, kaimo gyventojų rankomis paminklinis kryžius restauruotas, pagal išlikusias šukes padaryta nauja plokštė su užrašais. 1989-ųjų vasario 16-ąją paminklas atšventintas. Jis vėl kviečia sustoti ir pamąstyti apie Nepriklausomybės vertę.

Pro Milaičius ir Meškus vingiuoja, kilpas rezga Šešuvis. Upės slėnio užliejamose pievose ties šiais ir Lukšiškių, Drąslaukio, Meižių kaimais 2011 m. įsteigtas apie 146 ha ploto Meškų botaninis zoologinis draustinis.

Nuotrauka

Apipelkėję Šešuvies senvagės, natūralios intakėlių Meižio ir Raudonmeižio vagos, natūralios pievos teikia prieglobstį visoje Europoje sparčiai nykstantiems drugiams. Kraujalakiniai melsviai veisiasi drėgnose paupių, pamiškių pievose, kuriose gausiai auga vaistinės kraujalakės. Šlapynėse, gausiai žydinčiose pievose randa maisto didžiųjų auksinukų lervos ir drugeliai. Visi jie keliautojų nelaukia ir nepozuoja, bet pamatyti juos, bevaikštant Šešuvies pakrantėmis, tikrai įmanoma.

Zaltriškiai

Pasiekiami Tauragės-Jurbarko plentu. Šis, peršokęs per Šešuvį, stabteli ties Baltrušaičių gyvenviete, toliau jau skuodžia per Zaltriškius. 1846 m. užfiksuota, kad tuomet kaimas priklausė Komarų valdytam Drūtaviškių dvarui. Po 1863-ųjų jo valstiečiai dirbtą žemę išsipirko. 1923 m. Zaltriškiuose buvo 25 sodybos, jose gyveno 157 sodiečiai. 1992-aisiais vėl surašyti 26 statistiniai ūkiai, bet jau tik 61 gyventojas. 2017 m. stovėjo kaime 17 sodybų, jose gyveno 48 žmonės.

Zaltriškiuose 1873 m. gimė ir gyveno vienas žymiausių Tauragės krašto knygnešių Antanas Bružys (Bružas), bendradarbiavęs su garsiąja Garšvių draugija. Legaliai kirtęs sieną, jis Bitėnuose ir Tilžėje paimdavo spaudą, samdydavo jos nešikus per sieną, o paskui pats veždavo į Garšvius (Panevėžio r.). Sūnui padėdavo jo tėvas, taip pat knygnešys Martynas Bružys.

Nuotrauka

1894 m. netoli Raseinių iš A. Bružo, Jurgio Bielinio ir Kazimiero Ūdros policija konfiskavo per 4000 egzempliorių spaudos leidinių. Tąkart A. Bružys pabėgo, bet netrukus pasienio sargybiniai Bružių sodyboje Zaltriškiuose surado apie 1700 lietuviškų leidinių. A. Bružys buvo suimtas, uždarytas Tauragės kalėjiman, nuteistas. Dvejus metus kalėjęs, penkis išbuvęs tremtyje Rytų Sibire, jis po to gyveno ir, matyt, mirė Tomske.

Zaltriškių centre, prie autobusų stotelės, pietvakarinėje Tauragės-Jurbarko plento pusėje, boluoja tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams. Jis pastatytas 2005 m. ir liudija, kad šiose apylinkėse veikė Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės Visvydo tėvūnijos Lelijos būrys. 1949-ųjų liepos 15-ąją šeši jo kovotojai buvo trumpam apsistoję gretimame Sakalinės kaime, vienoje iš sodybų. Čia juos užklupo MGB kareiviai ir Tauragės stribai, kurių iš viso buvo 55. Partizanai atsišaudė ir bandė pasitraukti. Trims pavyko, tačiau būrio vadas Stasys Stonys-Alunta, kovotojai Andrius Kisnierius-Vyšnia ir Juozas Liorančas-Aidas žuvo. Jų kūnai niekinti prie Gaurės saugumiečių pastato, vėliau ir Tauragėje, prie vadinamosios Šubertinės. Partizanų palaidojimo vieta liko nežinoma.

Nuotrauka

 

 

 

Nuotrauka
a
Įkelta:
prieš 58 minutes
Antroje savaitės pusėje išsilaikys šilti orai, tačiau danguje vis dažniau pasirodys lietaus debesys, numatomas smarkokas vėjas. Gaivesnius orus atneš kitos savaitės pradžia.
Nuotrauka
Jovarai
Įkelta:
prieš 3 valandas
Kūrenimo sezonu jovariškius dusinantis smogas, regis, ir toliau vargins. Noras gyventi ekologiškiau ir įsirengti dujinį šildymą taip paprastai neįgyvendinamas – bendruomenės nariai turi patys susimokėti už trasos atvedimą, o preliminari 10 tūkst. eurų suma ne kiekvienam „įkandama“. Nors rajono valdžia pritaria gyventojų iniciatyvai šildytis ekologiškiau, teigiama, kad dujos – jau  praeities kuras. 
Nuotrauka
Sodra
Įkelta:
prieš 21 valanda
„Sodros“ informacijos centre prijungta 10 papildomų telefono linijų – tikimasi, kad tai sutrumpins klientų laukimo laiką. Jei kreipiatės telefonu, geriausia rinktis ne piko valandas – pataria specialistai. Vykstantiems į klientų aptarnavimo skyrius vis dar būtina išankstinė registracija – tai padeda užtikrinti gyventojų ir darbuotojų saugumą, valdyti srautus.
Nuotrauka
Skaudvilės tvenkinys
Įkelta:
2021-07-27
Liepos viduryje Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistams ištyrus Jūros upės, Draudenių ežero, Balskų, Keramikos, Skaudvilės tvenkinių vandenį pastarajame žarninių enterokokų skaičius viršija Lietuvos higienos normoje nustatytą dydį. Pakartotinis tyrimas parodė – maudytis ten saugu.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-27
„Sodra“ išsiuntė priminimus daugiau nei 300 tūkstančių savarankiškai dirbančių gyventojų, kuriems, pasibaigus karantinui, vėl atsirado prievolė kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Sumokėję įmokas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, jie ir toliau galės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-26
Paaiškėjo, kas vadovaus naujai už verslo, turizmo plėtros skatinimą regione atsakingai VšĮ „Žaliasis regionas“. Tauragės rajono savivaldybės patalpose įsikursiančios viešosios įstaigos vadove tapo jurbarkietė Gaiva Mačiulaitienė – Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorė.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-26
Pirmadienį iki 15 val. Tauragėje lankosi Nacionalinis kraujo centras. Gyventojai kviečiami dovanoti kraujo.
Nuotrauka
savivaldybė
Įkelta:
2021-07-23
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad gyventojų priimamasis du kartus per savaitę dirbs ilgesnėmis darbo valandomis, antradieniais nuo 7.00-17.00 val., o trečiadieniais nuo 8.00-18.00 val. Kitomis darbo dienomis dirbs įprastai nuo 8.00 iki 17.00 val.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-23
Bijodami, kad reikės susimokėti, kai kurie žmonės atliekas veža ne į sąvartynus ar atliekų surinkimo aikšteles, o tiesiog į mišką ir taip teršia gamtą. Kai kurie jų sučiumpami, skiriamos baudos.  Ne visi žino, kad kai kurias atliekas galima pristatyti nemokamai. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialistė Kristina Majienė „Tauragės žinioms“ sakė, kad kiekvienam gyventojui yra numatytas kiekis atliekų, kurias jis gali pristatyti nemokamai. Sudarytas ir nemokamai pristatomų atliekų sąrašas.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-23
Policija praneša apie antradienį iš kiemo Pilėnų gatvėje pavogtą betono pjaustyklę ,,K770“.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-22
Kūrenimo sezonu jovariškius dusinantis smogas, regis, ir toliau vargins. Noro įsirengti dujinį šildymą ir gyventi ekologiškiau taip paprastai įgyvendinti, atrodo, nepavyks. Su kokiais sunkumais susiduria prie dujotiekio savo namus prijungti svajojantys jovariškiai, kuo galėtų padėti savivaldybė ir ką apie tai mano rajono meras? Skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame.
Nuotrauka
Joniškės sodai
Įkelta:
2021-07-21
Joniškės soduose prie atliekų aikštelės įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tikimasi, kad tai padės drausminti šioje vietoje neleistomis atliekomis atsikratančius asmenis.