Stragutės ir Milaičių apylinkės
Įkelta:
2017-11-17
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Autorių nuotraukos

Tauragiškiams gerai pažįstami praeities tyrinėtojai, daugelio knygų autoriai bei leidėjai, Vytenis ir Junona Almonaičiai rengia naują kelionių vadovą po Tauragės kraštą „Pietų Karšuva“. Spausdiname ištrauką iš būsimos knygos.

Stragutė ir Lukšiškiai

Vos perkirtęs miesto ribą, Tauragės-Jurbarko plentas gerus du kilometrus tiesiasi per Stragutės kaimą. Lukšiškiai – pietinis jos kaimynas, iki Šešuvies pakrančių nutįstantis kaimas. 1653 m. Tauragės dvaro inventoriaus, rašyto lenkiškai, duomenimis, Stragutės vietoje buvo kaimelis Strobogona, kuriame gyveno Jonas Strabagonas (Jan Strobogona) ir Ambrozas Rudaitis. Ilgainiui žemaitiškam liežuviui nepatogus vietovardis kito, virto Stragutiške, galiausiai – Stragute. 1923 m. kaime buvo 20 ūkių, gyveno 194 sodiečiai. 1992 m. surašyta 70 gyventojų. Oficialiais duomenis, 2017 m. Stragutėje gyveno 126 žmonės. Vietovardį garsina čia įsikūrusi nemaža įmonė „Stragutės mėsa“.

Lukšiškių vietovardis kilęs iš asmenvardžio Lukšys ar panašaus. 1821 m. sodžius minimas tarp kitų Tauragės katalikų parapijai priklausančių kaimų. 1846 m. priklausė Komarams, kurie valdė Drūtaviškių dvarą ir visai šalia buvusį Drąslaukio palivarką. 1923-aisiais Lukšiškiuose surašyti 4 ūkiai, 25 gyventojai. Dar kolūkių laikais Lukšiškiuose pastatytas ūkinis centras, kuriame vėliau įsikūrė ir veikia kelios įmonės. Oficialiais duomenimis, 2017 m. Lukšiškiuose buvo 3 sodybos, gyveno 3 sodiečiai.

Sovietinės kariuomenės strategai buvo numatę, kad karo su Vokietija atveju Stragutė ir Lukšiškiai bus svarbus gynybinis forpostas. Todėl šiuose bei gretimuose kaimuose buvo pastatyti penki gelžbetoniniai ugnies taškai. Stragutės dotas yra pietiniame kaimo pakraštyje, ganykloje. Jis pasiekiamas nuo Tauragės–Jurbarko kelio atsišakojančia Šermukšnių gatve (koordinatės: Š 55°14’12.6’’, R 22°20’39.7’’). Tai tipiškas flankavimui skirtas puskaponierius. Sprendžiant iš šaudymo angų, turėjo būti apginkluotas 45 mm patranka ir vadinamosios NPS-3 sistemos kulkosvaidžiu.

Apie 180 m į pietus nuo aptartojo, žalioje pievoje, pilkuoja Lukšiškių dotas (koordinatės: Š 55°14’05.7’’, R 22°20’41.9’’). Jis aptvarkytas, yra privačioje valdoje ir turėtų būti apžiūrimas su jos savininko žinia. Šis dotas kitoks, skirtas šaudyti frontu. Storose sienose žiojėja trys į galimą fronto liniją nukreiptos šaudymo angos, pro kurias turėjo kalenti sunkieji kulkosvaidžiai. Analogiškas fortifikacinis statinys kėpso 900 m į šiaurės vakarus nuo šio doto, Paberžiuose (koordinatės: Š 55°14’17.1’’, R 22°19’55.5’’). Visi šie dotai nebuvo galutinai įrengti ir panaudoti, 1941 m. frontas per šias apylinkes persirito nesustojęs.

Nuotrauka

Milaičiai ir Meškai

Pirmasis iš šių kaimų įsikūręs maždaug penketas kilometrų į pietryčius nuo Tauragės, kairiajame Šešuvies krante. Meškai – gretimas pašešuvių kaimelis.

Milaičių pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Milaitis ar Milius, kurie savo ruožtu kildinami iš krikšto vardo Emilijus. Istoriko Kazio Misiaus duomenimis, 1846 m. Milaičiai priklausė didikui Vladislovui Komarui. Į jo valdas įėjo Drūtaviškių dvaras, Drąslaukio palivarkas ir 19 apylinkės kaimų. 1902 m. Milaičiuose gyveno 96 žmonės. 1923-aisiais surašinėtojai čia rado 16 ūkių, 105 gyventojus. 2017 m. kaime stovėjo 21 sodyba, gyveno apie 50 sodiečių.

Meškai yra prie pat Karšuvos girios, tad visai įtikėtina, jog vietovardis kilęs iš žodžio meška. Tačiau jis gali būti susidaręs ir iš asmenvardžio Meška. Ir šis kaimas 1846-aisiais bei vėliau, iki baudžiavos panaikinimo, priklausė Komarams. 1902 m. Meškuose surašyti 122 sodiečiai, 1923 m. – 15 ūkių ir 99 gyventojai. 2017-aisiais kaime buvo 10 sodybų, gyveno apie 20 žmonių.

Milaičius garsina per visą sovietmetį išlikęs paminklinis kryžius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Atsišakojęs nuo Tauragės-Jurbarko plento, per visą kaimą jo link veda neblogas žvyrkeliukas (koordinatės: Š 55°12’33.4’’, R 22°21’24.8’’). Kryžius masyvus, betoninis, išaugantis iš laiptuoto pagrindo. Užrašas granitinėje plokštėje sako, kad paminklą 1928 m. pastatė Meškų ir Milaičių kaimų gyventojai. Nepriklausomybės simbolio rimtį saugo keturi ąžuolai. Trys iš jų sodinti 1928-aisiais, vienas atsodintas kiek vėliau.

Nuotrauka

Kryžiaus atidengimas vyko itin iškilmingai, jį pašventino Gaurės klebonas, žymus visuomenininkas Kazimieras Šleivys. Iki sovietinės okupacijos prie paminklo vykdavo Vasario 16-osios minėjimai, čia rinktasi ir kitom progom. Minėtoji plokštė su užrašu pokario metais buvo sudaužyta. Gal tai paminklą ir išsaugojo. Čia siautėję stribai, enkavedistai tikrosios jo paskirties nežinojo, o vietiniai žmonės jos neišdavė.

Gretimoje sodyboje gyvenusi Pranė Butkienė paminklinės plokštės gabalus surinko ir užkasė. Taip pat ji per visą sovietmetį paminklą prižiūrėjo, nuolat puošė gėlėmis. Prasidėjus Atgimimui, kaimo gyventojų rankomis paminklinis kryžius restauruotas, pagal išlikusias šukes padaryta nauja plokštė su užrašais. 1989-ųjų vasario 16-ąją paminklas atšventintas. Jis vėl kviečia sustoti ir pamąstyti apie Nepriklausomybės vertę.

Pro Milaičius ir Meškus vingiuoja, kilpas rezga Šešuvis. Upės slėnio užliejamose pievose ties šiais ir Lukšiškių, Drąslaukio, Meižių kaimais 2011 m. įsteigtas apie 146 ha ploto Meškų botaninis zoologinis draustinis.

Nuotrauka

Apipelkėję Šešuvies senvagės, natūralios intakėlių Meižio ir Raudonmeižio vagos, natūralios pievos teikia prieglobstį visoje Europoje sparčiai nykstantiems drugiams. Kraujalakiniai melsviai veisiasi drėgnose paupių, pamiškių pievose, kuriose gausiai auga vaistinės kraujalakės. Šlapynėse, gausiai žydinčiose pievose randa maisto didžiųjų auksinukų lervos ir drugeliai. Visi jie keliautojų nelaukia ir nepozuoja, bet pamatyti juos, bevaikštant Šešuvies pakrantėmis, tikrai įmanoma.

Zaltriškiai

Pasiekiami Tauragės-Jurbarko plentu. Šis, peršokęs per Šešuvį, stabteli ties Baltrušaičių gyvenviete, toliau jau skuodžia per Zaltriškius. 1846 m. užfiksuota, kad tuomet kaimas priklausė Komarų valdytam Drūtaviškių dvarui. Po 1863-ųjų jo valstiečiai dirbtą žemę išsipirko. 1923 m. Zaltriškiuose buvo 25 sodybos, jose gyveno 157 sodiečiai. 1992-aisiais vėl surašyti 26 statistiniai ūkiai, bet jau tik 61 gyventojas. 2017 m. stovėjo kaime 17 sodybų, jose gyveno 48 žmonės.

Zaltriškiuose 1873 m. gimė ir gyveno vienas žymiausių Tauragės krašto knygnešių Antanas Bružys (Bružas), bendradarbiavęs su garsiąja Garšvių draugija. Legaliai kirtęs sieną, jis Bitėnuose ir Tilžėje paimdavo spaudą, samdydavo jos nešikus per sieną, o paskui pats veždavo į Garšvius (Panevėžio r.). Sūnui padėdavo jo tėvas, taip pat knygnešys Martynas Bružys.

Nuotrauka

1894 m. netoli Raseinių iš A. Bružo, Jurgio Bielinio ir Kazimiero Ūdros policija konfiskavo per 4000 egzempliorių spaudos leidinių. Tąkart A. Bružys pabėgo, bet netrukus pasienio sargybiniai Bružių sodyboje Zaltriškiuose surado apie 1700 lietuviškų leidinių. A. Bružys buvo suimtas, uždarytas Tauragės kalėjiman, nuteistas. Dvejus metus kalėjęs, penkis išbuvęs tremtyje Rytų Sibire, jis po to gyveno ir, matyt, mirė Tomske.

Zaltriškių centre, prie autobusų stotelės, pietvakarinėje Tauragės-Jurbarko plento pusėje, boluoja tipinis atminimo ženklas Lietuvos partizanams. Jis pastatytas 2005 m. ir liudija, kad šiose apylinkėse veikė Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės Visvydo tėvūnijos Lelijos būrys. 1949-ųjų liepos 15-ąją šeši jo kovotojai buvo trumpam apsistoję gretimame Sakalinės kaime, vienoje iš sodybų. Čia juos užklupo MGB kareiviai ir Tauragės stribai, kurių iš viso buvo 55. Partizanai atsišaudė ir bandė pasitraukti. Trims pavyko, tačiau būrio vadas Stasys Stonys-Alunta, kovotojai Andrius Kisnierius-Vyšnia ir Juozas Liorančas-Aidas žuvo. Jų kūnai niekinti prie Gaurės saugumiečių pastato, vėliau ir Tauragėje, prie vadinamosios Šubertinės. Partizanų palaidojimo vieta liko nežinoma.

Nuotrauka

 

 

 

Nuotrauka
renovacija
Įkelta:
prieš 2 valandas
Renovacija viename Tauragės daugiabučių tapo tikru galvos skausmu ir gyventojams, ir darbus atliekančiai bendrovei, ir renovacijos administratoriui. Viena namo gyventoja jau viešai kalba apie rangovo vis neištaisomus trūkumus, dėl kurių esą gresia pavojus sveikatai, bei pernelyg ilgai užsitęsusius darbus. Rangovo „MNTO statyba“ vadovas su žurnalistais nebendrauja, o renovacijos administratorės UAB „Tauragės šilumos tinklai“ direktorius tikina – padėtis nėra tokia tragiška, kaip ją mėgina pateikti gyventoja.
Nuotrauka
mama
Įkelta:
prieš 18 valandų
Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.
Nuotrauka
teisėjos
Įkelta:
prieš 20 valandų
Penktadienį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Tauragės apylinkės teismo pirmininkas Egidijus Mockaitis pasveikino tris naujas Tauragės apylinkės teismo teisėjas: Jurgitą Vaitkevičienę, Jurgą Jasmontienę ir Ritą Renkytę.
Nuotrauka
berzos bendruomene
Įkelta:
prieš 21 valanda
„Šis pavasaris atkeliavo pas mus ne tik su paukštelių giesmėmis, gėlių ir medžių žiedais, kvapais, bet ir su pagaliau ilgai laukta karantino pabaiga. Atkuto, sujudo beržiečiai visi – nuo mažiausio iki didžiausio – pavasario darbų dirbti“, – skelbia bendruomenės pirmininkė Jolita Krompcholcienė.
Nuotrauka
naujokiene
Įkelta:
prieš 1 dieną
Nuo vasario 1-osios Paveldo tarnybos funkcijos, iki šiol vykdytos Kultūros centrui priklausiusioje tarnyboje, perduotos Tauragės rajono savivaldybės administracijai, įsteigta ir nauja pareigybė. Nuo balandžio 1-osios paveldo klausimais rūpinasi buvusi savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė. 
Nuotrauka
paspirtukams
Įkelta:
prieš 1 dieną
Automobilio vairuotojas skundžiasi neapdairiai besielgiančiais paspirtukininkais – į pėsčiųjų perėjas šie neretai įvažiuoja staiga, net neapsidairę. Toks vaizdas Tauragės gatvėse dažnas. Kyla klausimas, ar Tauragėje yra perėjų, kuriomis važiuoti paspirtukininkai ir dviratininkai gali?  
Nuotrauka
priešgaisirnė
Įkelta:
2022-05-14
Tauragės savivaldybės administracija perka automobilį, kuris bus skirtas savivaldybės Priešgaisrinei tarnybai. Maksimali pirkimo vertė – 25 410 Eur.
Nuotrauka
gaisras
Įkelta:
2022-05-14
Gegužės 11-osios pavakarę Dacijonų kaime kilo gaisras, apdegė gyvenamasis namas, kuriame gyveno vieniša moteris, auginanti ketverių, dešimties bei šešiolikos metų amžiaus vaikus, buvo slaugoma senjorė. Visa šeima liko be pastogės, gyvenimui būtinų daiktų.
Nuotrauka
vsb
Įkelta:
2022-05-14
Įsivaizduokite tokią situaciją – ramiai leidžiate laiką prie vandens telkinio ir pastebite, kaip visiškai nepažįstamas žmogus skęsta ir šaukiasi pagalbos. Ką daryti? Dažniausiai išsitraukiame mobilųjį telefoną ir skambiname skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 tikėdamiesi, kad netrukus atvyks medikai ir nelaimėlį išgelbės. Narsesni puola į vandenį ir jau praradusį sąmonę skenduolį ištraukia į krantą. Medikų dar nėra. Vieta atoki, ir vargu ar per pirmąsias minutes jie pasirodys. Tik nuo aplinkinių žmonių veiksmų priklausys, ar į nelaimę patekęs žmogus išgyvens.  
Nuotrauka
dviraciu saugykla
Įkelta:
2022-05-13
Mieste pradėjus veikti nemokamoms dviračių saugykloms vasarą Tauragė tikisi pasitikti su dar daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų. Uždarose šalia namų įrengtose saugyklose tauragiškiai galės patogiai ir saugiai palikti bei pakrauti gamtai draugiškas transporto priemones. Viena pirmųjų saugyklas išbandžiusi Vlada Musvydaitė–Vilčiauskė tokių sprendimų iki šiol ypač pasigesdavo šalies miestuose.
Nuotrauka
naujagimis ua
Įkelta:
2022-05-13
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas feisbuko paskyroje pasidalinio džiugia naujiena – Tauragėje sulaukėme pirmojo ukrainiečio naujagimio. Jo vardas – Michail.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-05-12
Poryt minėsime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Išsamiau apie šią knygą, jos pristatymą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje ir netgi knygos ištrauka – šiame laikraščio numeryje.
Nuotrauka
telefonai
Įkelta:
2022-05-12
Seimo nario Justo Džiugelio Seimui pateiktos Švietimo įstatymo pataisos dėl mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimo mokyklose buvo atmestos. Tiesa, pataisos bus tobulinamos. Rajono mokyklų vadovai šiai įstatymo pataisai pritartų, nors kai kur jau ir turi įsivedę savo taisykles, prie kurių mokiniai priprato.
Nuotrauka
paulius
Įkelta:
2022-05-12
Tauragės rajono Ruikių kaime su tėvais ekologiniame ūkyje ūkininkaujantis Paulius Macas džiaugiasi likęs darbuotis kaime. Dar mokykloje vaikinas žinojo, kad po studijų Kaune grįš į kaimą. O ir technologijų ūkyje gausa jį skatina tik tobulėti ir naujinti techniką bei įrenginius.
Nuotrauka
fixus
Įkelta:
2022-05-11
Paveldo pastatų stebėsenos ir prevencinės priežiūros projektas „FIXUS Mobilis“ jau trečius metus teikia paslaugas privatiems ir instituciniams paveldo valdytojams visoje Lietuvoje. Tauragės rajone yra 78 paveldo statiniai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą, o FIXUS sąraše kol kas nėra nė vieno iš jų – tai gali pasikeisti po kitą savaitę vyksiančios viešos konsultacijos Kaišiadorių rajono gyventojams. 
Nuotrauka
elektra
Įkelta:
2022-05-10
Tęsiasi elektros rinkos liberalizavimas projektas, kurio metu gyventojai sprendžia, iš ko pirks elektros energiją savo namams. Nuosekliu gyventojų informavimu rūpinasi „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – vyksta visuomenės informavimo programa „Pasirinkite tiekėją“. Nors apklausos rodo, kad gyventojai gerai žino, kad reikia pasirinkti savo tiekėją, tačiau kai ateina metas tai padaryti – kyla klausimų.
Nuotrauka
monika liu
Įkelta:
2022-05-10
Antradienį pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys Lietuvos atstovė – Monika Liu, ji atliks dainą „Sentimentai“.