Pagramančio regioninio parko albumo nuotraukos
Edgaras Vaškaitis. Asmeninio albumo nuotrauka
Edgaras Vaškaitis, „Klaipėdos aktyvaus laisvalaikio klubo“ (A.L.L.) įkūrėjas ir ilgametis prezidentas, profesionalus gidas bei Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros dėstytojas savo tinklaraštyje activetrips.lt prakalbo apie problemas Tauragės regiono turizmo sektoriuje. Save vadindamas „nišiniu klientu“, tai yra patyrusiu irkluotoju, ieškančiu naujų nuotykių, naujų emocijų, vyras teigia, jog Tauragės regionas nėra pasiruošęs išnaudoti vandens turizmo potencialo – trūksta tiek pačių paslaugų, tiek informacijos apie jas. Dėstytojo nuomone, tokiomis upėmis, kaip Akmena, vandens turizmo sezonas galėtų tęstis kur kas ilgiau, jei būtų tinkamai išnaudojamos gamtos sąlygos, išplėtota infrastruktūra.
Galėtų mažinti sezoniškumo įtaką
„Tradiciškai baidarių sezonas Lietuvoje tęsiasi nepilnus tris mėnesius. Įdomu, kad panašiose, ar net atšiauresnėse klimato sąlygose esančiose Kanados provincijose baidarių sezonas trunka iki 8 ar 10 mėnesių, tai yra iki kol užšąla upės. Aš jokiu būdu neteigiu, kad čia ir dabar turime vasario ar lapkričio mėnesį čiupti baidares ir šturmuoti Lietuvos upes. Dažno mūsų tautiečio galvoje plaukimas baidarėmis kelia asociacijas tik su vasara ir šiluma. Tačiau Kanados pavyzdys rodo, kad tinkamai pasiruošus, plaukimas baidarėmis nesudaro jokių didesnių keblumų ir šaltesniu metų laiku. Kitaip tariant, daug priklauso nuo požiūrio“, – rašoma E. Vaškaičio straipsnyje.
Tauragės regionas gali pasigirti bent penkiomis įvairaus sudėtingumo vandens turizmui tinkančiomis upėmis. Akmena įvardijama kaip viena sudėtingiausių, tačiau ir galinčių suteikti ekstremalių pojūčių, upių. Tiesa, vasaros metu čia vanduo nusenka, todėl plaukti baidarėmis įmanoma tik anksti pavasarį arba rudenį.
Autoriaus nuomone, pasitelkus esamus išteklius, žinias ir kūrybiškumą, būtų galima sumažinti sezoniškumo įtaką vietiniam turizmui. Tačiau, tam reikalinga išplėtota turistinės vietovės infrastruktūra, kurios E. Vaškaitis, nusprendęs išbandyti plaukimą baidare Akmenos upe, Tauragėje pasigedo.
„Akmenos upe galima plaukti pavasarį, rudenį, retais atvejais vasarą. Įprasto inventoriaus nepakaks. Baidarių nuomotojai siūlo tradicines paslaugas – baidarių, hermetinių maišų, gelbėjimosi liemenių nuomą. O kur hidrokostiumai? Pašėlusioje Akmenos upėje pavasarį be jų nelabai ką malonaus nuveiksi. Logiška, kad jei jau klientas pasiryžo iššūkiui, visą paslaugų komplektą norėtų gauti vienoje vietoje. Kol kas taip nėra“, – apgailestauja autorius.
Su draugų kompanija plaukdamas šį pavasarį Akmena, E. Vaškaitis teigė hidrokostiumą nuomavęsis iš Klaipėdos regione veikiančio baidarių nuomos punkto, teikiančio daug platesnio spektro paslaugas, nei analogiškų verslų savininkai Tauragėje.
Trūksta entuziastų
„Tauragės žinių“ pakalbintas E. Vaškaitis užsiminė ir apie Tauragėje veikusių aktyvaus laisvalaikio organizacijų „Aktyvi Tauragė“ ir „Ekstremalų asociacija“ veiklą, kuri pastaruoju metu gerokai aprimo. Šį savaitgalį planuotas ekstremalus plaukimas Jūros upe „Ištvermės yris“ atšauktas dėl nepalankių sąlygų – pasak organizatorių, vandens lygis šiuo metu per aukštas.
– Tiek „Aktyvios Tauragės“, tiek „Ekstremalų asociacijos“ veikla laikosi ant kelių entuziastų. Idėjos šaunios, tačiau, norint plėtoti šią sritį, siekiant, kad hobis taptų darbu, anksčiau ar vėliau prireikia pagalbos ir paramos iš šalies – tiek vietinių verslininkų, tiek valdžios institucijų. Be to, reikalingos ir stiprios vadybinės žinios, saugumo elementai, kad būtų išvengta nelaimių, – samprotavo E. Vaškaitis.
Turizmo specialistas teigė, jog kalbant apie Tauragės rajone organizuotus masinius baidarių žygius, tokius, kaip „Ištvermės yris“, daugelį entuziastų iš visos Lietuvos atbaido kitų rinkos dalyvių pasyvumas, atsiranda organizacinių, logistikos problemų. Pavyzdžiui, jei žygis organizuojamas anksti ryte, kyla nepatogumų, kaip ir kada atvažiuoti, kur apsistoti, pernakvoti.
„Ekstremalų asociacijos“ prezidentas Vidas Stašaitis paaiškino, jog organizacija šiuo metu orientuojasi ne vien į vandens turizmą, taip pat ne vien į masinių renginių organizavimą. V. Stašaitis sutiko su nuomone, kad profesionaliam baidarių sportui trūksta dėmesio Tauragėje, tačiau teigė, jog tam reikėtų rasti ypatingai atsidavusių entuziastų, kas, dėl personalo kaitos, anot jo, yra sunkiai įmanoma.
– Norint plėtoti baidarių sportą reikia vien tam atsidavusio žmogaus, kuris „kvėpuotų vandeniu“, nes tai reikalauja labai daug jėgų – įrangos paruošimas, vežiojimas, taip pat ir informacijos sklaida, organizavimas. Viskam reikia pinigų ir laiko, kol kas Tauragėje tuo nėra kam užsiimti, – aiškino aktyvaus laisvalaikio mėgėjas.
Pasak V. Stašaičio, Taurų parke teikiamas visas baidarių sportui reikalingos įrangos nuomos paketas, yra ir hidrokostiumų. Tačiau baidarių nuoma nėra pagrindinis Taurų parko pajamų šaltinis, todėl į informacijos sklaidą nėra daug investuojama.
Visgi vaikinas teigė manantis, jog vandens turizmo situacija Tauragėje nėra bloga:
– Į baidarių žygius Tauragėje susirenka po 40–50 žmonių, atvyksta svečių ir iš kitų miestų. Manau, tai yra normalu, nes ir didmiesčiuose situacija panaši.
„Reikia parduoti emociją“
E. Vaškaitis akcentuoja, jog nėra efektyvios reklaminės informacijos, perteikiančios emocijas, kuri galėtų patraukti potencialų turistą bei sugundyti net neprofesionalą išbandyti plaukimą šaltesniu oru, kas žmonėms dažnai atrodo ekstremalu. „Emocija – štai ką pirmiausia reikia parduoti tokiuose išskirtiniuose plaukimuose“, – rašo jis.
„Ieškodamas informacijos apie Akmenos upę perskaičiau daug aprašymų, tačiau ilgu tekstu šiais laikais mažai ką sužavėsi. Youtube portale įvedus „Akmena“ galima rasti daug mėgėjiškų filmukų. Vieni ilgesni, kiti trumpesni, bet neradau nei vieno, kurį kaip pristatomąjį rodyčiau potencialiems klientams. Patarimas baidarių nuomos verslininkams – investuokite į emociją. Investuokite į trumpus vaizdinius siužetus tikslinei auditorijai apie plaukimą Akmenos upe, kuriuos pažiūrėjus kiltų tik viena mintis: „Ei, ir aš taip noriu!“. Taip, čia jau reikės profesionalų pagalbos“, – patarimais dalijasi E. Vaškaitis.
Kokybiško viešinimo turizmo specialistas pasigedo ir savivaldybės lygmeniu. Kaip žinia, Tauragės turizmo informacijos centras likviduotas praėjusiais metais, TIC funkcijos perduotos Tauragės krašto muziejui. Anot E. Vaškaičio, Tauragės krašto muziejaus turizmo informacijos skyriaus administruojamame tinklalapyje www.taurageinfo.lt, apie plaukimą Akmenos upe nepateikta jokios realiai plaukimui naudingos informacijos. Tinklalapio informacija menkavertė ir neišbaigta. Pateikęs užklausą elektroniniu paštu dėl platesnės informacijos, atsakymo autorius teigia taip ir nesulaukęs.
Pagramančio misija – pažintinis turizmas
E. Vaškaitis taip pat mini, kad Akmena plaukiantys turistai neturi ir galimybių bent kiek civilizuotam atokvėpiui krante. „Turime tik kelias stovyklavietes 50 kilometrų upės ruože ir tos pačios Akmenos finišo tiesiojoje – Pagramančio regioniniame parke.“ Anot jo, Pagramančio regioninis parkas yra kaip vilties žiburėlis vandens turizmo srityje šiame regione.
Tačiau, pakalbinus Pagramančio regioninio parko direktorių Sigitą Mėlinavičių, paaiškėjo, kad vandens turizmu ir čia rūpinamasi minimaliai, o ypač mažai dėmesio skiriama profesionalams, E. Vaškaičio minėtam „nišiniam“ klientui.
Pagramančio regioninio parko direkcijos tinklapyje galima rasti informacijos apie tai, kad direkcija be kitų rekreacinių paslaugų teikia ir baidarių nuomos paslaugas, organizuoja žygius. Praėjusį savaitgalį baidarių sezonas simboliškai atidarytas direkcijos organizuotu tradiciniu žygiu „Žemyn upe“. Tačiau tai yra vienintelis žygis, organizuojamas baidarių sezono metu. Tiesa, entuziastai ir patys susiorganizuoja įvairių pramogų – šį pavasarį Akmenoje jau vyko „Slalomralio“ varžybos.
S. Mėlinavičius teigė, jog jo vadovaujama įstaiga orientuojasi į pažintinį, o ne sportinį turizmą, todėl nemato reikalo siūlyti platesnio paslaugų ar įrangos spektro profesionalams. Anot jo, tuo turėtų užsiimti verslas. Tačiau sutiko, kad iš esmės į Pagramančio regioninį parką atvykstantiems turistams trūksta maitinimo, apgyvendinimo paslaugų, kas lemia ir mažesnį regiono patrauklumą.
Pagramančio regioninio parko albumo nuotraukos
Edgaras Vaškaitis. Asmeninio albumo nuotrauka
