Kristina TOLEIKIENĖ
Tikriausiai daugelis esame matę buitinių-komunalinių atliekų konteineriuose statybines medžiagas, ten atsidūrusias po buto remonto. Taip elgtis negalima, tai draudžia ir Atliekų tvarkymo taisyklės. Po smulkių statinių statybos, griovimo ir remonto darbų susidariusias statybines atliekas būtina pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tad kaip teisingai tvarkyti statybines ir griovimo atliekas?
Gyventojams ir įmonėms – skirtingi reikalavimai
Statybos ar būstų remonto atliekos būna įvairios – plytos, betonas, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipsas, izoliacinės statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, čerpių bei keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keremzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena, santechnikos įrenginiai ir t. t.
Gyventojai ir smulkių įmonių savininkai turėtų žinoti, kad statybinės bei griovimo atliekos didžiųjų atliekų aikštelėje priimamos nemokamai. Vienu metu į aikštelę galima pristatyti ne daugiau kaip 300 kg tokių atliekų.
Kitoks statybinių bei griovimo atliekų tvarkymas yra nustatytas vidutinėms ir stambioms įmonėms. Kai statybos, rekonstrukcijos, remonto ar statinių griovimo darbams reikalingas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, statybines atliekas tvarko atliekų tvarkytojai. Pastarieji pagal individualias sutartis teikia tokias paslaugas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorius Leonas Leikus „Tauragės žinioms“ sakė, kad gyventojams statybinių atliekų svoris ribojamas todėl, kad jų priėmimo aikštelėje yra tik vienas didelis konteineris. Mat pasitaiko atvejų, kai individualios įmonės savininkas, turintis remonto įmonę, kartais taip bando tvarkyti savo įmonės atliekas, lyg tai jos būtų kaip gyventojų, kuriems už tai mokėti nereikia.
„Visai kitaip statybines atliekas tvarko įmonės, kurios privalo jas vežti į regioninį sąvartyną ir turėti sutartis su Tauragės RATC, – pasakojo L. Leikus. – Statybinės atliekos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš statybininkų priimamos tik nedidelės frakcijos, vienos rūšies, nesumaišytos su gipsu, kartonu, ruberoidu ar t. t. Noriu pažymėti ir tai, kad didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse priimamos tik visiškai švarios statybinės atliekos. Sumaišytos įvairios statybinės atliekos įvardinamos jau kaip komunalinės atliekos, todėl jų priėmimo tvarka visai kitokia“.
Pavojingos statybinės atliekos. Kas tai?
Statybvietėse turi būti rūšiuojamos atliekos, tinkančios perdirbimui bei konstrukcijos pakartotiniam naudojimui. Rūšiuojamos ir kitos atliekos, tai – antrinės žaliavos bei pavojingos atliekos.
Nepavojingos atliekos statybvietėje gali būti saugomos ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.
Pavojingos statybinės atliekos saugomos ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jų susidarymo, bet ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Jos neturi kelti pavojaus aplinkai.
Viena iš pavojingų statybinių atliekų – šiferis. Kur žmonės, keisdami namo stogo dangą, turėtų pristatyti pavojingą asbestinį šiferį, kurio būna žymiai daugiau nei priimama norma – 300 kg? „Į sąvartyną vežamą asbesto turintį šiferį pirmiausia reikia supakuoti, suvynioti į plėvelę, kad nedulkėtų, arba sukrauti į maišus. Šiferis iš gyventojų aikštelėse priimamas nemokamai, bet tik iki 300 kg. Didesnį kiekį šiferio reikia vežti į Tauragės regioninį sąvartyną. Prieš tai gyventojai privalo pasirašyti sutartį su Tauragės RATC. Mes patys šiferio netvarkome, tai atlieka perdirbėjai, todėl jo priėmimo kaina yra apie 170 eurų už toną“, – paaiškino Tauragės RATC vadovas L. Leikus.
Užs. Nr. 141
