Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Kokiu oru kvėpuojame, kurioje Tauragės miesto vietoje gyventi sveikiau, kur mažiausiai ore tvyro sveikatai kenksmingų dalelių? Atsakymus į šiuos klausimus rasti ne taip paprasta. Mat Tauragė – mažas miestas ir palyginti su didmiesčiais jos oro tyrimai nelabai kam įdomūs. Arba, tiksliau, jų atlikti niekam nepriklauso.
„Tauragės žinios“ sulaukė skaitytojų prašymo pasidomėti, kokie oro taršos rodikliai Tauragės mieste. Deja, Tauragės visuomenės sveikatos centras tokių tyrimų neatlieka ir nekaupia. Šio centro direktorius Saulius Jasaitis sako, kad į jo vadovaujamos įstaigos funkcijas tokie darbai – tirti ir kaupti žinias apie Tauragės miesto oro taršą neįtraukti.
– Tačiau iš ilgametės darbo praktikos galiu pasakyti, kad palyginus su didžiaisiais miestais Tauragėje ne tokie dideli automobilių srautai, todėl oro tarša, jei lyginsime, pavyzdžiui, su Vilniumi, nedidelė. Galime teigti, kad gyvename čia lyg sanatorijoje, – įsitikinęs S. Jasaitis.
Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros duomenys kalba ką kita – iki sanatorijos Tauragės miestui dar toloka. Agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas informavo, kad paskutiniai oro taršos tyrimai Tauragės mieste buvo atlikti 2011-aisiais.
– Jūsų miestas per mažas, kad kasmet atliktume tokius tyrimus. 2010–2011-aisiais agentūra atliko didžiulės apimties oro taršos tyrimą visuose Lietuvos miestuose. Šį darbą finansavo Europos Sąjunga. Prabėgo treji metai, bet manau, kad rezultatai neturėjo labai pakisti, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo D. Perkauskas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didžiausia oro tarša Tauragės mieste fiksuojama Dariaus ir Girėno bei Gedimino gatvėse ir daugiabučių namų kvartaluose. Nors šiose vietose azoto dioksido koncentracija ir neviršijo metinės ribinės vertės, tačiau buvo didesnė už viršutinę vertinimo ribą. Užterštumo vertinimo metines normas viršijo ir benzeno koncentracija ore. Sieros dioksido dalelių koncentracija leidžiamos normos neviršijo, nors miesto centre ji didesnė nei pakraščiuose. Oro taršos duomenys buvo rinkti ne tik centrinėse Dariaus ir Girėno bei Gedimino, bet ir Laisvės, Malūno, M. K. Čiurlionio, Ganyklų gatvėse bei Vytauto stadiono aplinkoje.
Labiausiai orą teršia būtent šios kenksmingosios medžiagos – sieros dioksidas (nuodingos bespalvės dujos, galinčios sukelti slogą, kosulį, gerklės peršėjimą, dusulį), azoto dioksidas (rausvai rudos toksiškos dujos, galinčios stipriai pakenkti kvėpavimo sistemai) ir benzenas (kancerogeninis degus skystis, naudojamas kaip benzino priedas, įkvėpus didesnę jo dozę paprastai ima skaudėti galva, gali apimti mieguistumas, sutrikti širdies ritmas).
– Žinoma, jei Tauragę lyginsime su Vilniumi, pas jus oras švaresnis. Vien Vilniaus Geležinio vilko gatve per parą pravažiuoja 60 tūkstančių automobilių. Žinoma, žiemą orą teršia ir kietojo kuro dalelės – iš kaminų krintantys suodžiai, dulkės. Tačiau su tuo nelabai pakovosi. Kaminai dažnai seni, siauri. Tai ir nuodija lietuvis ne tik save, bet ir kaimynus, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas D. Perkauskas.
Išsamų Aplinkos apsaugos agentūros 2010–2011 metais atliktą oro taršos Tauragėje ir kituose šalies miestuose tyrimą galite rasti interneto svetainėje www.gamta.lt
