Gausų Tauragės apskrities viršininko Garbės ženklu apdovanotųjų būrį šiemet papildė dar septyni savo darbais mūsų apskričiai nusipelnę žmonės. Kai kurie jų garsino ne tik savo kraštą, bet ir šalį. Už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę veiklą puoselėjant kultūrą, meną, už verslo plėtrą, paramą kultūros, sporto, švietimo ir socialinei veiklai, už didvyriškus poelgius ir aukštus sporto pasiekimus šiuo ženklu nuo 2006 metų apdovanota trys dešimtys žmonių. Garbės ženklai buvo įteikti kultūros, meno darbuotojams, mokytojams, skulptoriui, tautodailininkui, kraštotyrininkui, operos ir teatro režisieriui, rašytojai, istorikui, politikui, miškų urėdui, apskrities ligoninės direktoriui ir verslininkei. Šiemet tarp septynių nominantų, kuriems atrankos komisija skyrė garbės ženklą „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“, du tauragiškiai – Jonas Liorančas ir Pranas Rindokas bei skaudviliškis Marcelinas Zelba.
Neabejingas kultūrai
Jonas Liorančas 1988 metais subūrė tauragiškius į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Tauragės iniciatyvinę grupę. Buvo jos tarybos pirmininkas ir Lietuvos sąjūdžio Seimo narys. Organizavo Lietuvos Respublikos savivaldybių paminklotvarkininkų lygos įsteigimą, buvo jos prezidentas.
J. Liorančas visada buvo neabejingas kultūrinei veiklai. Vaidino Tauragės liaudies teatre, sukūrė dešimtis vaidmenų, yra vadovavęs Kultūros centrui.
Paskutiniuosius septyniolika metų J. Liorančas dirba Kultūros paveldo tarnyboje. Jis identifikavo istorinę valstybinę sieną, nustatytą dar 1422 metais Melno sutartimi.
J. Liorančas yra leidinių „Žvilgsnis praeitin“, „Kviečia Tauragės kraštas“, „Tauragės paveldas“, „Valstybinė siena greta mūsų 1422–2006“, „Po lemties ženklu“, „Gyvenimas greta“ autorius.
Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dešimtmečio proga šalies prezidentas jam įteikė Nepriklausomybės medalį, o Lietuvą integravus į Europos ir Transatlantinės gynybines struktūras J. Liorančas gavo Prezidento atminimo ženklą. Nepaisant šių garbingų apdovanojimų J. Liorančas sakė, kad jam įteiktas Garbės ženklas brangiausias iš visų apdovanojimų, kuriuos yra gavęs.
Įkūrė muziejų
Kitas tauragiškis, apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“, – Pranas Rindokas buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Kęstučio apygardos Žalgirio ir Tauro būrių partizanų ryšininkas, rezervinio būrio partizanas, karys savanoris, Vorkutos lagerių politinis kalinys, Lietuvos sąjūdžio Tauragės tarybos narys ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus bei filialo ilgametis pirmininkas.
P. Rindoko iniciatyva Tauragėje įamžintas Lietuvos laisvės gynėjų atminimas, vienas jų – memorialas Šubertinės kieme. Jis – Kovų ir kančių istorijos muziejaus iniciatorius ir įkūrėjas, buvęs ilgametis „Tremtinio“ choro narys.
P. Rindokas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo – savanorio medaliu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybių medaliais ir padėkos raštais bei Partizanų žvaigžde.
Rankinio legenda
Tauragės apskrities viršininkas Raimundas Vaitiekus Garbės ženklo apdovanojimą įteikė irbuvusiam Skaudvilės vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojui, Lietuvos rankinio sporto pedagogui Marcelinui Zelbai.
M. Zelba laikomasLietuvos rankinio legenda.Yra dirbęsrankinio treneriu Šiaulių miesto mokykloje-internate, treniravo Šiaulių „Tauro“ vyrų rankinio meistrų komandą, kuri 1981 metais tapo Lietuvos čempione.
Treneris parengė ne vieną šalies vaikų, jaunių ir suaugusiųjų rinktinių narį. Nuo 1961 metų, kai Skaudvilėje buvo pradėtas žaisti rankinis, iki šių dienų M. Zelbos auklėtinės ir auklėtiniai 17 kartų tapo Lietuvos rankinio čempionais, 66 kartus iškovojo prizines vietas. Jo auklėtinės ir auklėtiniai žaidė SSRS moterų rinktinėse, taip pat dirba rankinio treneriais.
Už ilgametį pedagoginį pasiaukojamą darbą M. Zelba buvo apdovanotas gausybe padėkos raštų, diplomų ir apdovanojimų – ženklelių ir medalių. 2005 metais M. Zelbai įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė, 2008-aisiais – Lietuvos pirmosios tautinės olimpiados 70-mečio atminimo medalis.
Koncertavo Garbės ženklo nominantas
Garbios nominacijos taip pat įteiktos dviem nusipelniusiems šilališkiams, pagėgiškiui ir jurbarkiškiui.
Apdovanotųjų vardu kalbėjusi vienintelė šiemet Garbės ženklu apdovanota moteris, Šilalės meno mokyklos mokytoja metodininkė, Šilalės rajono savivaldybės Kultūros centro meno mėgėjų kolektyvo vadovė Laima Andrejauskienė sakė:
– Esu laimingas žmogus, nes galėjau pasirinkti mylimą profesiją ir darbą. Kai darbas – šventė, gimsta prasmingi darbai. Manau, kad visi, kuriems šiandien buvo įteikti Garbės ženklai, tokį darbą ir dirba.
Renginio svečiams ir Garbės ženklo nominantams koncertavo 2007 metaisšiuo ženklu apdovanotas kraštietis kraštotyrininkas Albinas Batavičius su kolegomis.
