Regione

Žaliojo regiono savivaldybė – tik skambus pavadinimas

• Gruodžio 7, 2024

Aplinkos ministerija jau trečią kartą paskelbė Lietuvos sa­vivaldybių aplinkosaugos reitingą. Pirmasis buvo sudary­tas 2022 m., siekiant paskatinti savivaldybių lyderystę ir dalijimąsi patirtimi aplinkosaugos srityje. Pasak ministerijos, toks reitingas leidžia nustatyti ir įvertinti žaliausias Lie­tuvos savivaldybes, pamatuoti aplinkosauginio veiks­min­gumo pažangą. Deja, Šilalė šioje srityje neblizga, nors rajono vadovai nuolat pabrėžia Žaliojo regiono, kuriam priklausome, svarbą ir su tuo susijusius kuriamus projektus.

Vertinant visai neseniai pateikto reitingo bendrą rezultatą, išskiriamas net 50 Lietuvos savivaldybių progresas – nurodoma, jog jos padarė teigiamą pokytį ir surinko daugiau balų nei ankstesniais metais. Tuo tarpu Šilalės rezultatai priešingi: jei 2022-aisiais aplinkosaugos reitinge buvome 26-oje, o 2023 m. 22-oje vietoje, tai šiemet šioje srityje nusiritome kone į patį galą, t. y. į 50-ąją poziciją.

Aplinkos ministerija nurodo, kad visos 60 šalies savivaldybių buvo vertinamos ne tik pagal surinktų balų skaičių (šiųmetis Šilalės rezultatas yra 33,15 balo, 2023 m. buvo surinkta 39,34 balo, užpernai – 32,56), bet ir išskirtos gerosios praktikos bei įvairios aplinkosauginės iniciatyvos. Skelbiama, jog, vertinant rodiklius, dizaino agentūra „Bluma“, Aplinkos ministerijos specialistai bei nepriklausoma ekspertų komisija atsižvelgė į 49 kriterijus devyniose aplinkos politikos srityse: atliekos ir žiediškumas, energetika, statyba ir teritorijų planavimas, susisiekimas, klimato kaitos valdymas bei politika, aplinkos kokybė, prevencija ir komfortas, vandens kokybė, biologinė įvairovė ir kraštovaizdis bei aplinkosauginis sąmoningumas. Taip pat, siekiant atspindėti savivaldybių progresą ir užtikrinti vertinimo dinamiškumą, keturiems reitingo kriterijams buvo pridėtas pokyčio nuo praėjusių metų vertinimas: mišrių komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui; gaminančių vartotojų įrenginių galia; renovuotų daugiabučių dalis savivaldybėje; dviračių takų dalis bendrame kelių tinkle.

Turbūt sunku būtų ginčytis, kad žaliasis kursas teikia daug naudos tiek ekonomikai, tiek gyventojams: neužterštas oras, vanduo bei dirvožemis, saugus maistas, miestai ir būstas juose, atitinkantys gyventojų poreikius, nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, žiedinės ekonomikos plėtra, naujos darbo vietos, socialinės garantijos. Visa tai, aišku, reikalauja nemažų investicijų. Tačiau akivaizdu ir tai, jog pinigų kiekis vis tik negarantuoja proveržio.

Ir čia tuo pesimistiniu pavyzdžiu gali būti Šilalė, besivelkanti reitingų „uodegoje“ – nusimačiusi ir jau išleidusi įvairiems „žaliems“ projektams įspūdingas sumas, deja, konkrečių rezultatų negali parodyti. Ir nors kalbama daug, tačiau, tarkime, gyventojai niekaip nesulaukia normalių dviračių takų, skundžiasi delsimu įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles, o ir pats miestelis iš kažkada buvusio vieno žaliausių regione tampa pilku betoniniu... Nors lėšų aplinkosaugos sričiai lyg ir negailima. Pavyzdžiui, 2014–2020 m. laikotarpiu kone 680 tūkst. Eur buvo investuota į kraštovaizdžio formavimą Šilalės mieste bei Orvydų parko teritoriją, 2022–2030 m. laikotarpiui numatytas beveik 7,5 mln. Eur finansavimas: rūšiuojamųjų atliekų surinkimo skatinimui suplanuota 824,3 tūkst. Eur, Šilalės tvenkinio, pušyno ir aplinkinių teritorijų pritaikymui lankymui žadama skirti net 4 mln. Eur, Kvėdarnos tvenkinio ir Pilių piliakalnio (Kaltinėnai) pritaikymui lankymui numatyta po 750 tūkst. Eur, Pakisio piliakalnio ir Aukuro akmens, Parš­ežerio ir kūlgrindos pritaikymas lankymui bei Padievaičio piliakalnio pasiekiamumo gerinimas įkainoti kone 1,4 mln. Eur. Ir dar daugybė projektų...

„Jau trečius metus analizuojant Lietuvos savivaldybių reitingo rezultatus matome, kad finansinės galimybės nebūtinai atspindi savivaldybės vietą reitinge. Kai kurios, turinčios panašius biudžetus, gali užimti labai skirtingas reitingo pozicijas. Akivaizdu, jog pokyčiui reikalinga savivaldybių lyderystė bei nuoširdus noras dirbti savo kraštui, sutelkiant bendras pastangas dėl žalios, klestinčios ir saugios Lietuvos, kurioje visi norėtume gyventi ir kurti“, – pabrėžė laikinasis aplinkos minist­ras Simonas Gentvilas.

Tai patvirtina ir rezultatai – Tauragės regione Šilalės savivaldybės nerasime tarp lyderių nė vienoje iš devynių kategorijų. Pasak ekspertų, tai reiškia, kad savivaldybei trūksta nuoseklių strategijų platesniems aplinkos tikslams įgyvendinti ir apsiribojama tik privalomomis aplinkosaugos veiklomis.

Ekspertai skelbia, jog, išanalizavus savivaldybių ir nacionalinius duomenis, didžiausią lyderystę bei iniciatyvumą pastaraisiais metais parodė Panevėžio (1 vieta) ir Vilniaus miestų (2 vieta) bei Utenos rajono savivaldybės (3 vieta). Tauragės rajono savivaldybė šiame reitinge užima 6-ą vietą.

„Atskiro paminėjimo verta didžiausią progresą nuo praėjusių metų parodžiusi Jurbarko rajono savivaldybė, surinkusi 45,02 taškus iš 100 galimų ir užėmusi 22-ą vietą. Jurbarkas parodė gerus rezultatus energetikos, susisiekimo bei atliekų ir žiediškumo temose. Šioje savivaldybėje 2023 m. vienam gyventojui teko palyginus nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis (174 kg), atskirai yra surenkamos maisto ir tekstilės atliekos, jurbarkiškiai lyderiauja gaminančių vartotojų įrenginių galioje, didelę dalį elektros energijos sektoriuje sudaro atsinaujinantys elektros ištekliai (AEI). Kitas išskirtinumas yra tai, kad visos viešojo transporto priemonės yra varomos alternatyviaisiais degalais“, – Jurbarko savivaldybę, kaip padariusią per metus didžiausią šuolį aukštyn, išskiria reitingo rengėjai.

Bent keliose kategorijose lyderiauja ir Tauragės rajono savivaldybė: ji pirmauja vertinant bendrą suvartojamos elekt­ros ir šilumos energijos kiekį – daugiau nei 100 proc. sudaro AEI, yra integravusi klimato kaitos ir aplinkos apsaugos strateginius tikslus savo planavimo dokumentuose, yra viena iš pilotinių savivaldybių, parengusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, taip pat akcentuojama, jog pas kaimynus vyksta ne tik daug su aplinkosauga susijusių dirbtuvių, seminarų, bet šiemet tauragiškiai paviešino ir edukacinę platformą, kurioje gausu informacijos apie poveikio klimatui neutralumą mieste, vykdomus projektus bei su žalumu susijusius renginius.

„Savivaldybėms tenka didelė atsakomybė ir vaidmuo, sprendžiant klimato kaitos problemas, ieškant priemonių, kurios padėtų išsaugoti miestų ekosistemas ir biologinę įvairovę, įtraukti visuomenę į aplinkosaugines iniciatyvas, formuoti stiprias ir aktyvias bendruomenes, ir, siekiant pokyčių supančioje aplinkoje, gerinti gyvenimo kokybę“, – akcentuoja ekspertai.

Rezultatai kalba patys už save – neužtenka kurti milijoninės vertės projektų ir įsivaizduoti, kad „vaikščiodami pušų viršūnėmis“ tapsime „žalesni“, geriau bei patogiau gyvensime. Paprastai nepamatuotos vizijos ir lieka vizijomis, o realūs darbai atsispindi reitinguose, kad ir kaip skeptiškai juos bevertintume.

Angelė Bartaševičienė

https://silales-artojas.lt