„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
10 savaičių savigalbos programos metu mokysitės iš naujo pamilti kasdienius dalykus, kiekvieną savaitę aptardami po naują gyvenimo būdo temą: mitybą, dienotvarkę, įkyrias neigiamas mintis, fizinį aktyvumą, šviesą, miego sutrikimus, bendravimą, traumas, laimės ir vertybių ryšį.
Kam verta dalyvauti programoje?
Šioje programoje gali dalyvauti kiekvienas, kuris jaučia depresijos simptomus, o galbūt jau seniai gyvena su šia liga. Galite tapti šios programos dalimi, jei jaučiate nuolatinį nerimą, nejaučiate gyvenimo džiaugsmo, kuris laikas esate liūdnas ir galvojate, kad kasdienybėje nebėra šviesių spalvų. Šioje programoje verta dalyvauti tiems, kurie nežino, kur eiti, ko siekti, tačiau nori pasijusti geriau, pažinti save.
Kodėl verta dalyvauti programoje?
Kaip vyksta programa?
Ką reikia padaryti, kad tapčiau programos dalyviu?
Dalyvaujantiems šioje programoje yra svarbu suprasti, kad ji gali padėti į gyvenimą pradėti žiūrėti kitomis akimis, padėti pamilti save ir šalia esantį, padėti tikėti rytojumi ir sveikti, tačiau ši programa yra tik pagalba, didžiausia darbą turi padaryti pats žmogus. Pats žmogus turi tikėti, jog verta nepasiduoti, o programos specialistai nurodys kelią, kaip to siekti.
Pagal „Eurostat“ atliktus tyrimus, depresija visame pasaulyje serga apie 250–300 milijonų žmonių. Pagal šios ligos sergamumą Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga. Būtent šie rodikliai parodo visuomenės emocinės ir dvasinės sveikatos būklę, todėl labdaros fondas #nebeNORIUGYVENTI sieks suteikti žmonėms, jaučiantiems depresijos simptomus arba jau seniai gyvenantiems su šia liga, pagalbą. Kaip teigia fondo organizatoriai, kad tik kartu su visuomenės palaikymu galime padėti žmonėms, jaučiantiems nuolatinį nerimą, galvojantiems apie savižudybę ar nejaučiantiems gyvenimo džiaugsmo.
Sumanymas steigti fondą kilo po pokalbio su viena iš iniciatyvos herojų Ieva Zasimauskaite. „Sirgdama depresija, ji pasidalijo patirtimi, kad yra labai daug žmonių, kurie nori sveikti, bet negali finansiškai sau to leisti. Taip 2020 m. pirmą kartą visuomenei pristatėme fondą, kuris kvietė padėti su emociniais sunkumais susiduriantiems žmonėms, nebematantiems tikslo gyventi, nebenorintiems pabusti, kažko siekti ar tikėti gyvenimu po saule. Mūsų tikslas jau trečius metus iš eilės – padėti surasti viltį gyvenimui ir ištarti žodžius NORIU GYVENTI‘‘, – sako labdaros sumanytojas ir VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.
Ar patiriami išgyvenimai ir neigiamos emocijos gali daryti įtaką savižudiškam elgesiui? Klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė sako, kad mintys apie savižudybę kyla, kai žmogus patiria labai didelį emocinį skausmą, kuris tuo metu gali būti nepakeliamas. Taip pat žmogus gali išgyventi neviltį, bejėgiškumą, vienišumą, menkavertiškumą, jaustis kitiems našta.
Veiksmingiausi būdai, kaip žmonės gali padėti kitiems, norintiems negyventi su nevilties jausmu, pasak jos, yra bendrystė: „Nesiekčiau tokioje užduotyje veiksmingumo, juo labiau –kovos. Ieškočiau – bendrystės, saugumo, galimybės suprasti, kaip ir kodėl žmogus patiria neviltį. Neviltis gali mažėti ne tiek dėl efektyvių argumentų, kiek patiriant bendrumo išgyvenimą, jaučiantis suprastam, išgirstam, pamatytam.“
Turbūt didžioji dalis visuomenės išgirdusi žodžius ,,nebenoriu gyventi‘‘ išsigąstų ir nežinotų, kaip elgtis toliau. Kaip tinkamai suteikti emocinę pagalbą? „Aš ir pats prieš keletą metų būčiau nežinojęs, kaip turiu padėti žmogui, kuris ištaria žodžius ,,nebenoriu gyventi‘‘. Ir tai yra mūsų visuomenės neišmoktos pamokos, kaip galime išgelbėti žmogų, nuo ko prasideda pagalbos kelias. Bet įsileidę žmones giliau į savo vidų, laiku pastebėję jų tam tikrus išgyvenimus, galime jiems padėti eiti sveikimo keliu, suteikti drąsos. O tos drąsos reikia, nes dalis visuomenės vis dar nepatogiai žiūri, klijuoja ,,ligonio‘‘ etiketes. Be to, reikia suprasti, kad šie žodžiai atsiranda tuomet, kai gyvenimo patiriamas skausmas užgožia kasdienybės džiaugsmą, kurio žmogus tiesiog nebegali jausti, nes aplinkui mato tik tamsą. Dabar, išgirdęs šiuos žodžius, stengiuosi išbūti su žmogumi ir parodyti, kad jis man rūpi“, – mintimis dalijasi labdaros fondo sumanytojas D. Stankevičius.
Patiems žmonėms, kurie susiduria su nenoru gyventi ar depresija, klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė sako, jog labiausiai linkėtų nelikti vienam su savo skausmu, kančia, neviltimi ir vienišumu. „Radus žmogų, kuriuo gali pasitikėti, su kuriuo saugiai jautiesi, gali lengviau išbūti ir su pačiais sunkiausiais ir aštriausiais jausmais. Juo labiau, kad visi jausmai ir būsenos yra laikini, net jei labai sunkūs ir tęsiasi jau kurį laiką. O sprendimas nusižudyti visgi yra neatšaukiamas.“
Dalius Stankevičius sako, jog viltis yra, kad kalbėti apie depresiją jau nebėra tabu, ir darome viską, kad jaučiama stigma vis mažėtų: „Aš esu labai laimingas, kad galime kurti tokį fondą, kuris ne tik turi siekį padėti kitiems sveikti, bet tuo pačiu neša ir stigmą griaunančią žinutę apie emocinę sveikatą, kad neturime bijoti ar gėdytis padėti sau ir šalia esančiam. Dvejų metų praėjusio fondo rezultatas yra per 100 žmonių išgelbėtos gyvybės, kurioms pavyko sugrąžinti norą gyvenimui, šeimos kūrimui, meilės sau pažinimui, gebėjimui pabusti ir vykti į darbą ar tiesiog galėjimui pasidžiaugti tuo, kad gali būti.“
Prie fondo prisidėti yra kviečiami visi, norintys padėti tiems, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Nuo sausio 22 d. iki vasario 29 d. skambinkite trumpuoju numeriu 1402 ir skirkite 3 eurų auką arba didesnę auką skirkite Skirtingos spalvos interneto svetainėje.
Gruodžio 4-osios vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje tvyrojo ypatinga šventinė nuotaika. Į tradicinį Padėkos vakarą rinkosi ištikimiausi mūsų bičiuliai, rėmėjai, partneriai, draugai ir Savivaldybės atstovai – žmonės, kurie daugelį metų ne tik tiki bibliotekos svajonėmis, bet ir nuoširdžiai prisid
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai ieško Beno Mikutavičiaus (gim. 1996 m.), kuris, kaip įtariama, įvygdė diejų merginų nužudymą. Jo paieška kol kas telkiama Kauno mieste. „...turimais pirminiais duomenimis, galime vertinti, kad t
Lapkričio 28 dieną Tauragės bendruomenių namuose vyko išskirtinis renginys, skirtas slaugytojams – mokslinė-praktinė konferencija „Slaugytojas – nematomas medijoje, neįkainojamas bendruomenėje“. Pagrindinė žinutė – būtinas slaugytojų matomumo bei lyderystės stiprinimas medijoje ir bendruomenėje. Renginys subūrė
Gruodžio 5-ąją minima Pasaulinė dirvožemio diena. Tai proga prisiminti, kad dirvožemis, kuri mus maitina ir kuris yra pagrindinis žemės ūkio bei mūsų maisto resursas, susiduria su grėsmėmis. Nors ši problema nėra lengvai pastebima kasdienybėje, situacija blogėja: Lietuvoje dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, erozija žemės ūkio teritorijos
Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 1
Koncertų turui „Einam šokt!“ besirengiantis Saulius Prūsaitis pristato net dvi naujas dainas. Abi pasirodo po ilgokos pertraukos ir stebina savo skirtumais. Pirmoji, neatsitiktinai išleidžiama gruodžio 2 d. Juk logiška, kad daina pavadinta „Antradienis“ pasirodytų būtent tą savaitės dieną. Antroji &ndash
Kalbant plačiau apie Tauragės liaudies meistrus (tautodailininkus) medžio drožėjus, gražiai vadinamus „medinukus“, reiktų, manding, pradėti kalbą nuo Prano Šaulio (1907 - 2001) , kurio medžio darbai buvo atrinkti į Pasaulinę parodą Paryžiuje 1937 metais. Dalyvavimas tarptautinėje Paryžiaus parodoje, kur savo ekspozicijas tu
Tauragės regionas – Tauragė, Jurbarkas, Šilalė ir Pagėgiai – išgyvena intensyvų pokyčių laikotarpį. Įgyvendinamos dešimtys projektų, kurie gerina žmonių gyvenimo kokybę, modernizuoja viešąsias paslaugas, stiprina socialinę apsaugą, didina regiono patrauklumą verslui ir turistams, kuria tvaresnę ir švar
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė, pavyzdžiui paspirtukas ar dviratis yra nuomojamas, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Tokiems Susisiekimo ministerijos parengtiems Kelių eismo taisyklių pakeitimams šiandien pritarė Vyriau
Gruodžio 1 d. Tauragėje įvyko savivaldybės mero Dovydo Kaminsko susitikimas su iš užsienio sugrįžusiais kraštiečiais. Susitikimo metu buvo kalbama apie sprendimą grįžti į gimtinę, patirtus jausmus, iššūkius įsikuriant bei žingsnius atkuriant gyvenimą Tauragėje. Sugrįžusieji pasakojo, kad juos į gimtąjį kraštą sug
Tauragės rajono savivaldybėje pasveikintos Tauragės „Šaltinio“ progimnazija ir Tauragės „Versmės“ gimnazija, pelniusios apdovanojimus iniciatyvoje „Tvari mokykla 2030“, skatinančioje Lietuvos mokyklas diegti tvarumo principus savo veikloje, ugdymo turinyje, aplinkose ir bendruomenėse. „Norisi pasidž