LR Seimo kanceliarija
Seimo narių parlamentinių lėšų naudojimas jau daugelį metų kelia visuomenės diskusijas dėl skaidrumo ir atsakomybės. Nors šios lėšos yra skirtos užtikrinti, kad parlamentarai galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, vis dar kyla abejonių, ar jos tikrai yra naudojamos pagal paskirtį. Tuo labiau, jog į viešumą nuolat išlenda atvejai, kai viešaisiais pinigais politikai nevengia pasigerinti ir savo asmeninį gerbūvį. Štai visai neseniai visuomeninio transliuotojo atliktas tyrimas atskleidė, kad kai kurie Seimo nariai už parlamentines lėšas remontavo nuosavus automobilius, kuriuos vėliau pardavė, dalis politikų nuomos sutartyse nurodė sutuoktinius, treti mokesčių mokėtojų lėšomis apdraudė namiškių mašinas ir pan. Deja, šiose situacijose minimos Tauragei ir Šilalei atstovaujančių Seimo narių pavardės.
Per tris mėnesius transportui išleista ketvirtis milijono
LRT tyrimų skyrius skelbia, kad kai kurie Seimo naujokai pirmą darbo mėnesį pradėjo remontuoti automobilius, už viešus pinigus nupirko jiems padangas, bet netrukus išsinuomojo valdišką, o asmeninį pardavė arba paliko šeimai. Pasak LRT, išlaidos automobiliams – daugiausiai parlamentinių lėšų „suvalganti“ dalis: vien per tris šių metų mėnesius Seimo politikai saviems ir nuomojamiems automobiliams išleido apie 250 tūkst. eurų.
Kaip atskleidžia visuomeninio transliuotojo tyrimas, didžioji pinigų dalis tenka automobilių nuomai, visai neseniai grįžusiai į politikų išlaidų eilutes. Tam 2021 m. gruodį pritarė Seimo valdyba. Nuo 2016 m. ši galimybė buvo panaikinta, nes dalis Seimo narių naudodavosi schema, kai automobilį įsigydavo išperkamosios nuomos būdu, o po kadencijos pabaigos transporto priemonę išsipirkdavo už likutinę vertę. Grąžinus galimybę politikams ir vėl nuomotis valdiškus automobilius, įvestas apribojimas, jog parlamentarai negali naudotis išperkamąja nuoma.
Ir nors peržvelgus visas dabartines Seimo narių automobilių nuomos sutartis, mašinų išpirkimai niekur nenurodyti, tačiau kai kuriose sutartyse įrašyta, kad „nuomininkas turi pirmumo teisę įsigyti nuomotą automobilį už rinkos kainą“. Tai ne išperkamoji nuoma, tačiau sutartyje minima rinkos kaina, kurią nustato arba nepriklausomas vertintojas, arba pats pardavėjas su nuomininku. Šis punktas yra daugelyje sutarčių, tarp jų ir konservatorės Agnės Bilotatės dokumentuose, bet ji sakė po kadencijos neketinanti įsigyti nuomojamo automobilio“, – teigiama LRT tyrime.
Remiantis tyrimu, ši politikė nuo rugpjūčio už daugiau kaip 800 Eur nuomojasi 2025 m. sportinę „Audi Q5“. Sutartyje nurodyta, jog taikytas 1000 Eur mokestis, kad automobilis būtų pristatytas iš užsienio, nors A. Bilotaitės parlamentinėse išlaidose tokia suma nefiksuota.
„Aš, žinokite, tikrai nepamenu, ar tas dalykas užfiksuotas. Susisiekiau su nuomininku, sutarėm, kad neviršytų to biudžeto, kad automobilis nebūtų išskirtinai prabangus. Buvo ir kitų modelių automobilių, bet jų kaina buvo didesnė. Tiesiog pasirinkau pigesnį, o kaip jį atvarė, šis aspektas nebuvo aptartas“, – dėstė žurnalistams A. Bilotaitė.
Po kurio laiko ji patikslino, jog kreipėsi į nuomos bendrovę, kad sutartis būtų pakeista.
Vos kelių metų automobilis politikui „per senas“
Galimybė, anot LRT tyrimo, po nuomos turėti pirmenybę įsigyti automobilį atsirado ir „Nemuno aušros“ frakcijos nario Vytauto Juciaus sutartyje. Pasirodo, šilališkis už 1100 Eur per mėnesį nuomojasi naujausią „Mazdą“.
„Neplanuoju to daryti, tikrai neplanuoju. Ketverių metų automobilis man jau nebebus reikalingas, rida bus pakankamai didelė. Nemanau, kad jo norėsiu“, – komentavo „aušrietis“.
Tačiau V. Juciaus sutartyje yra ir kitas netikėtas įrašas: „Nemuno aušros“ frakcijos nario automobilio nuomos sutartis unikali tuo, kad jo vienintelio dokumente atsirado sutuoktinė. Ji nurodyta prie papildomų vairuotojų. Seimo narys sako, kad antrąją pusę įrašė, nes taip buvo pasiūlyta, o ne dėl to, kad žmona vairuoja „seiminį“ automobilį.
„Pasiūlė, kad galbūt reikia papildomo vairuotojo, ką aš pasiūlysiu, svetimą žmogų? Pasiūliau žmoną. Ji pati turi automobilį, juo ir važinėja“, – LRT teisinosi politikas.
Sutuoktinio dokumentai, anot LRT tyrimo, atsirado ir Seimo Pirmininko pavaduotojos socialdemokratės Rasos Budbergytės išlaidose – parlamentarė Seimo pinigais apmoka nuosavo „Volkswagen Touareg“ priežiūrą ir draudžia sutuoktinio Rolando Galvėno automobilį, kurio kasko ir civilinis draudimai kainuoja apie 700 Eur per metus.
„Tuo automobiliu, ar vienu, ar kitu, važiuoju į regionus, kai vykstu susitikti su rinkėjais arba dalyvauti partiniuose renginiuose. Patvirtintose taisyklėse nėra jokio draudimo, todėl elgiuosi pagal teisės aktus“, – komentavo R. Budbergytė.
Iš viešų pinigų išlaiko kelias mašinas
Remiantis LRT tyrimu, Seimo nariams yra ne tik atlaisvinti finansiniai ištekliai automobiliams išlaikyti, bet ir nedraudžiama rūpintis šeimos narių transportu, finansuoti kelis automobilius ar net iš viešų pinigų nuomotis vieną, bet kartu remontuoti kitą mašiną.
„Tai kiekvieno Seimo nario asmeninė atsakomybė, kaip jis sudėlioja prioritetus parlamentinei veiklai ir tam skiria lėšas“, – LRT sakė Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė valstietė Aušrinė Norkienė.
Prioritetus investuoti į asmeninius automobilius vos pradėję darbą Seime išsikėlė kai kurie parlamento naujokai, kurių kadencija prasidėjo praėjusio lapkričio 14 d., o jau gruodį kanceliarijai jie teikė remonto sąskaitas. Nemažai jų netrukus po investicijų išsinuomojo naujus automobilius.
Dauguma LRT komentavo, kad labai įtemptai dirbo ir daug važinėjo. Pavyzdžiui, socialdemokratas Saulius Luščikas pernai lapkritį pateikė beveik 400 Eur automobilio „Nissan“ priežiūros sąskaitą, gruodį nupirko naujas žiemines padangas, sausį apmokėjo antro automobilio „Toyota“ metinį draudimą, o nuo vasario išsinuomojo trečią automobilį.
„Nissan“ buvau nusipirkęs, kai išrinko į Seimą, gavau teisę išsinuomoti automobilį, išsinuomojau kaip ir visi. O „Nissan“ yra pardavinėjamas. Žinokite, nuvažiuojame daug kilometrų, savo automobilio būtų gaila“, – dėstė Seimo narys.
Paklaustas, ar automobilį pardavinėja su už viešus pinigus nupirktomis padangomis, S. Luščikas patvirtino, kad jas parduos kartu.
„Aušrietis“ Saulius Bucevičius taip pat pernai gruodį Seimo kanceliarijai teikė asmeninio automobilio priežiūros sąskaitą, siekiančią apie 600 Eur, tačiau nuo 2025 m. sausio pirmų dienų išsinuomojo kitą automobilį. Nors nuoma iki vasaros pabaigos nebuvo nutrūkusi, pavasarį jis remontavo ir trečią automobilį (už 290 Eur). Per tris šių metų mėnesius automobilių nuomai, aptarnavimui ir kelionėms politikas iš viso išleido daugiau kaip 3 tūkst. Eur.
„Šeima turi tiek transporto priemonių. Jei man reikėjo pavažiuoti, vadinasi, ji turi atitikti visus reikalavimus. Kai nuomojama mašina buvo atiduota remontui ar pakeitimui, turėjau su kuo nors važiuoti“, – LRT komentavo politikas.
Jam spalio antrą savaitę panaikintas imunitetas dėl „čekiukų“ istorijos einant Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Jis įtariamas pasisavinęs 800 Eur.
Panaši situacija, anot tyrimo, ir su „Nemuno aušros“ frakcijos nariu Tadu Sadauskiu. Politikas priešpaskutinę praėjusio gruodžio dieną gavo beveik 600 Eur automobilio remonto sąskaitą, kurią pateikė kanceliarijai, o nuo kovo važinėja nuomojamu automobiliu.
„Tas remontas nebuvo didelis, einamieji dalykai. Stabdžiai, važiuoklė remontuojama, tai, kas nusidėvi. O vėliau dar naudojau savo, tik nusprendžiau, kad bus ekonomiškiau pasiimti naujesnį automobilį“, – sakė T. Sadauskis.
„Turėti du automobilius: vieną, skirtą miestui, kitą – kaimui, pasirodo, yra populiarėjanti Seimo praktika. Ir ja naudojasi ne tik vienmandatėse apygardose išrinkti politikai, bet ir į Seimą patekę pagal partijos sąrašą. Kai kuriems dviejų automobilių reikia gyvenant sostinėje, pavyzdžiui, socialdemokratui Sauliui Čaplinskui.
Jis iš parlamentinių lėšų prižiūri „BMW“ ir „Peugeot“, tam yra išleidęs apie 1,6 tūkst. Eur, nurodo LRT.
„Taip, jais naudojuosi tik aš. Atskiro automobilio parlamentinei veiklai nenuomoju“, – sakė politikas.
Liberalas Ričardas Juška iš parlamentinių lėšų taip pat išlaiko 2 automobilius – „Toyota“ ir „Volkswagen Passat“. Šio transporto priežiūrai nuo kadencijos pradžios jau yra skyręs apie 2,5 tūkst. Eur. Anot politiko, „Toyota“ neseniai įsigyta asmeninėmis lėšomis, todėl labiau saugo, ypač kai reikia vykti į savo vienmandatę apygardą – Pagėgius.
„Naujas automobilis naudojamas atstumu Jurbarkas–Vilnius, o blogais keliais – „Passat“, – sakė liberalas.
Paklaustas, ką veikia senasis automobilis, kai važiuoja nauju, R. Juška teigė, kad „Volkswagen“ arba naudojamas šeimos reikalams, arba laukia savo eilės.
Automobilių gausą LRT užfiksavo ir Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos nario Artūro Skardžiaus ataskaitose. Pavyzdžiui, 2024 m. gruodį „Audi Q5“ remontas kainavo 1,3 tūkst. Eur. Tą patį mėnesį politikas draudė „Mercedes Benz“, kurio kasko draudimo įmokas apmokėjo ir birželį, nors dar gegužę tvarkė „Audi“ elektros instaliaciją, o nuo liepos A. Skardžius sudarė ilgalaikę automobilio nuomos sutartį, tam skyrė apie 900 Eur per mėnesį.
Tauragiškis ir šilališkiai politikai daugiausiai išleidžia transportui ir suvenyrams
Kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai iki rugsėjo kas mėnesį gaudavo daugiau nei po 1,8 tūkst. Eur, t. y. 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Kadangi jis keičiasi, rugsėjį kiekvienam parlamentarui išmokėta virš 1909 Eur. Seimo kanceliarijos duomenimis, nuo sausio iki spalio Seimo nariai iš viso jau panaudojo 1 mln. 706 tūkst. 146 Eur parlamentinei veiklai skirtų lėšų, o dauguma jų išleido visą numatytą sumą.
Ne išimtis – ir Šilalei atstovaujantys politikai. Vienmandatėje Kelmės–Šilalės rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Remigijus Žemaitaitis per 9 šių metų mėnesius panaudojo apie 14 tūkst. 470 Eur. Ir šiam politikui brangiausiai kainavo transporto priemonės eksploatavimas, nuoma, remontas, draudimas: nuo sausio iki rugsėjo tam jis skyrė maždaug 11 tūkst. 360 Eur. Dar per 1000 Eur R. Žemaitaitis išleido kelionėms į užsienį, už 439 Eur pirko telefoną, apie 527 Eur sumokėjo viešosios informacijos rengėjams.
V. Juciui per šį laikotarpį išmokėta per 14 tūkst. 880 Eur, iš kurių automobilio nuomai, techniniam aptarnavimui ir kt. jis skyrė maždaug 8713 Eur. Solidi suma išleista ir suvenyrams – iš Seimo sandėlio jų paimta už beveik 4450 Eur. Be to, politikas už 715 Eur pirko gėlių, 564 Eur panaudojo viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti, 322 Eur jam kainavo kanceliarinės prekės.
Petro Dargio sausio–rugsėjo parlamentinės išlaidos sudaro maždaug 12 tūkst. 802 Eur: ir jam brangiausiai kainavo automobilis, kuriam per šį laikotarpį atseikėjo virš 8270 Eur (automobilio nuoma atsiėjo 4620 Eur, apie 3650 Eur kainavo transporto priemonės eksploatacija, techninis aptarnavimas), suvenyrų jis per šį laikotarpį pasiėmė už 3606 Eur, kone 530 Eur skyrė kompiuterinės įrangos įsigijimui, apie 220 Eur išleido interneto paslaugoms.
Jauniausias šios kadencijos Seimo narys T. Sadauskis, atstovaujantis daliai šilališkių ir Tauragės rinkėjams, nuo kadencijos pradžios panaudojo per 11 tūkst. Eur, skirtų parlamentinei veiklai. Už automobilio nuomą jis sumokėjo beveik 3968 Eur, transporto priemonės eksploatavimas ir techninis aptarnavimas atsiėjo maždaug 3219 Eur, suvenyrams išleido virš 3080 Eur, kone 514 Eur sumokėjo viešosios informacijos rengėjams, už 163 Eur pirko gėlių ir kt.
Jokių papildomų pareigų neužimančio Seimo nario alga yra maždaug 6249 Eur (į rankas – apie 3780 Eur).
Angelė Bartaševičienė
Sunku būtų rasti lietuvio virtuvę be bulvių – ši daržovė nuo seno laikoma viena universaliausių, nes tinka tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams. Bulvės – itin sočios, įperkamos bei dera su daugybe ingredientų, o tinkamai paruoštos gali virsti visai netikėtais skonio atradimais. Vis dėlto dažnas gali pripaž
Artėjantys pokyčiai antroje pensijų pakopoje suteiks daugiau laisvės apsispręsti dėl savo kaupimo. Svarbu prisiminti, kad šiemet tvarka dar nesikeičia, o visi sprendimai bus priimami tik nuo 2026 m. sausio. Jeigu šiandien žmogus jau kaupia, šiais metais nieko daryti nereikia. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos bus g
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai toliau aktyviai kovoja su neteisėta akcizinių prekių apyvarta. Lapkričio 6 d. apie 9.55 val. Tauragės rajone, Leoniškės kaimo ribose, policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė 1988 m., gimusio vyro vairuojamą automobilį „Audi A4“. Tikrinant pateiktus dokumentus pa
Dainininkės Eglės Vakarinaitės ir styginių kvarteto „Archi Quartett” parengta programa „Gražiausia filmų muzika” kviečia klausytoją į šventinį Naujųjų metų koncertą, š.m. gruodžio 31 d., 16 val., Tauragės kultūros rūmuose. Specialiai parengtoje programoje skamba įvairių stilių muzika – nuo romantinių dai
Labai natūralu, kad mažų vaikų tėvai, susitikę tarpusavyje, pasikalba apie savo vaikų raidą, besiformuojančius įpročius ar charakterį. Ypač jei vaikai – panašaus amžiaus. Vis dėlto vaikams augant ir bręstant, jų lyginimas tarpusavyje gali tapti iššūkiu, o gal net ir konfliktų su vaiku priežastimi. Kaip parinkti tinkamus ž
Ar žinote, kad tinkama odos priežiūra yra vienas svarbiausių veiksnių slaugant šlapimo nelaikantį artimąjį? Asmenims, patiriantiems šlapimo nelaikymą, yra didesnė rizika susirgti dermatitu – odos uždegimu, kurį sukelia ilgalaikis odos sąlytis su šlapimu ar išmatomis. Dermatitas gali būti itin skausmingas ir diskomf
Gyventojai jau gavo pranešimus apie žemės mokestį. Vienų, lyginant su pernai, žemės mokestis nepakitęs, kiti nustemba pamatę, kad reikia mokėti daugiau. Kodėl taip nutinka, kaip šis mokestis skaičiuojamas ir kaip sužinoti, ar viskas teisinga, pakalbinome Klaipėdos AVMI vadovą Audrių Morkūną. Kas yra žemės mokest
Tauragės pilies fotografijų galerijoje vakar oficialiai atidaryta išskirtinė paroda „Džiazas: kai vaizdas ima groti“, subūrusi fotografijos ir muzikos mylėtojus. Renginio svečiai turėjo galimybę susipažinti su kūrėjų pasakojimais apie tai, kaip gimsta vaizdai, įkvėpti džiazo ritmų. Parodoje pristatomi penkių fotografų klubo &bdq
Tauragės rajono vietos veiklos grupė kviečia teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „ Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2023-2027 m. vietos plėtros strategija“ (toliau – VPS) priemonę “Parama kaimo gyventojų aktyvumo ir socialinės įtraukties skatinimui, bendrų ini
Šilalėje policijos pareigūnai vis dar fiksuoja atvejus, kai asmenys neteisėtai pardavinėja alkoholinius gėrimus iš savo gyvenamųjų patalpų. Spalio 31 d., apie 21.30 val., Šilalės mieste pareigūnai patikrino gautą informaciją apie vyrą, gim. 1960 m., kuris galimai prekiauja alkoholiniais gėrimais iš namų. Faktas pasitvir
Vaiko teisių gynėjai vis dažniau sužino apie smurto ir patyčių tarp vaikų atvejus. Gilindamiesi į juos, ieškodami priežasčių, paskatinusių tokį vaikų elgesį, įžvelgia ir lyčių stereotipų įtaką. Pasitaiko, jog iš vaikų vis dar tikimasi elgesio ir pasirinkimų pagal lytį, jiems primetama, kas „priklauso" berniukui arba mergaitei.
Pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinant projektą „Amatystė Mažojoje Lietuvoje“, iš ikonografijos ir istorinių šaltinių atkurti XIX a. pabaigos Mažosios Lietuvos moterų rudens ir žiemos sezono drabužiai. Rekonstrukcijos papildys delmonų galerijos ekspoziciją, kurią sezono metu aplanko per 10 tūkstančių lankytojų. Spalio