Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Vida Kazakevičienė: „Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi“
- Aušra NORVILIENĖ
- Rugpjūčio 31, 2023
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.
– 1988 m. rugsėjo 28 d. Tauragėje susikūrė iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Kodėl susirinkimui buvo pasirinkta biblioteka? Kas į jus dėl to kreipėsi?
– Atėjo Jonas Liorančas (Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinato meistras) su klaipėdiškiu Algirdu Grubliu (Klaipėdos A. Venclovos pedagoginės mokyklos dėstytojas) ir paprašė leisti bibliotekoje rinktis Sąjūdžio iniciatyvinei grupei. Žinojau, kad Lietuvoje prasidėjo esminių permainų laikotarpis ir iš karto pagalvojau, kad grupės įkūrimui negali būti geresnės vietos už biblioteką. Iš karto, be jokių dvejonių sutikau. Pagalvojau, kad bibliotekai ir man asmeniškai bus garbė dalyvauti tokiuose svarbiuose įvykiuose, todėl ir pati, pagal poreikį ir galimybes, įsijungiau į iniciatyvinės grupės veiklą.
– Tuometinėje spaudoje buvo akcentuojama, kad jūs, nepabijojusi sovietinės rajono valdžios atstovų neigiamo nusiteikimo, leidote rinktis savo vadovaujamoje įstaigoje. Ar išties esate drąsi moteris, ar tai lėmė kiti faktoriai? Kaip reagavo bibliotekos darbuotojai?
– Tuo metu apie jokius pavojus nė nepagalvojau ir nesirengiau atsiklausti rajono valdžios leidimo. Tik labai apsidžiaugiau, kad pagaliau ir į Tauragę atsirito Sąjūdžio banga. Iš valdžios įstaigų spaudimo nejaučiau, bet bandymų diskutuoti, perkalbėti buvo. Teko atlaikyti saugumo darbuotojo vizitą ir pokalbį darbo kabinete. Bendradarbiai iš pradžių atidžiai stebėjo situaciją. Jokio spaudimo nedariau, kiekvienas galėjo pasirinkti, nebuvo jokių neigiamų emocijų, iš kolektyvo nejaučiau jokio priešiškumo dėl tos savo veiklos. Atvirkščiai – jei iškildavo reikalas, visada iš bendradarbių sulaukdavau supratimo ir pagalbos.
– Kiek metų vadovavote bibliotekos kolektyvui?
– Tauragės viešojoje bibliotekoje išdirbau 44 metus, iš jų direktorė buvau nuo 1979 iki 2009 m.
– Ar kvietėte bibliotekos darbuotojus prisidėti prie sąjūdiečių, ar prisidėjo tik tie, kurie nepabijojo (pvz., Danutė Tauginaitė)?
– Šiek tiek stebėjausi, kad ypatingo aktyvumo dalyvauti Sąjūdžio veikloje bendradarbiai neparodė. Aktyviau įsijungė tik vienas kitas. Be to, kai bibliotekoje ėmė rinktis žmonės, nustebau, kad atėjo mažai inteligentų. Tikėjausi, kad susidomės daugiau kultūros darbuotojų, pedagogų.
– Kokį vaidmenį jūs pati atlikote sąjūdiečių gretose?
– Stengiausi užtikrinti, kad sklandžiai vyktų grupės pasitarimai, susitikimai. Į mano kabinetą buvo pristatoma visa sąjūdžio spauda: „Sąjūdžio žinios“, tauragiškių leidžiamos „Mūsų Žinios“, kita sąjūdžio spauda ir informacija. Gaudavome ir alternatyvų leidinį „Kranklys“. Rūpinausi leidinių komplektavimu, platinimu po visus atokiausius rajono kampelius, jų išsaugojimu. Nebuvo nei elektroninio pašto, nei socialinių tinklų, o tiek daug žmonių, nepabūgę sovietų represijų, vis dėlto rinkdavosi į Sąjūdžio renginius, labai domėjosi Sąjūdžio leidiniais. Tai buvo kaip gaivaus oro gurkšnis. Rinkome parašus prieš Ignalinos AE trečiojo bloko statybą, už naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją. Norintieji čia galėjo gauti bibliotekininkių atspausdintus lapus su „Tautiškos giesmės“ žodžiais. Pas mus rinkosi rajono Tremtinių bei Žaliųjų klubų nariai, vyko kandidatų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus susitikimai su tauragiškiais. Čia gaudavome, svarstydavome ir atsakinėdavome į tauragiškių laiškus Sąjūdžio tarybai. Vykdavo Aukščiausiosios tarybos deputatų susitikimai su tauragiškiais, diskusijos. Nuo 1988 m. lapkričio 15 d. buvau Tauragės tarybos narė. Į tarybą tada buvo išrinkta 15 iniciatyvinės grupės narių: A. Plėštys, J. Liorančas, J. Šimkus, E. Straukas, M. Gylys, J. Ragelskis, B. Jagminas, V. Martutaitienė, V. Norkevičiūtė, S. Lapė, J. Šeputis, S. Mičiulis, V. Pečiulis, P. Jokubauskas ir aš. Per visą laikotarpį tarybai vadovavo Jonas Liorančas, Jonas Šeputis, Raimundas Merkelis, Bronius Martinkus.
– Kaip manote, kodėl visgi daugumą sudarė vyrai?
– Sunkus klausimas. Niekada negalvojau apie tai. Galbūt moterys buvo atsargesnės. Vyrai ryžtingesni.
– Kiek laiko sąjūdiečiai rinkosi bibliotekoje?
– Tiksliai neprisimenu, bet ilgai. Rinkosi net tada, kai aš jau buvau kiek atitolusi nuo aktyvios Sąjūdžio veiklos.
– Kokias sąjūdiečių pastangomis atliktas veiklas, darbus galėtumėte išskirti (gatvių pavadinimai, paminklų atstatymai, vėliavos iškėlimas....)
– Prisimenu tūkstantinę žmonių minią, kai Vasaros estradoje susirinkome paklausyti Sąjūdžio lyderių kalbų. Minias tauragiškių sutraukė pavadinimo grąžinimas Vasario 16-osios gatvei ir po to vykęs viešas mitingas ant kino teatro „Jūra“ laiptų, iškelta trispalvė tautinė vėliava, sugiedotas himnas.
Visuose po to vykusiuose stambesniuose renginiuose buvo keliama trispalvė, giedama Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“ bei Maironio „Lietuva brangi“. Ne vieną ašarą teko nubraukti, kai bažnyčios šventoriuje buvo šventinamas paminklas stalinizmo aukoms atminti. O po to vyko didžiulė eisena su vėliavomis į geležinkelio stotį, iš kurios prieš 48 metus pajudėjo ešelonai į tremtį. Tarp geležinkelio bėgių dėjome gėles, uždegėme žvakutes, giedojome giesmes.
Gerai atsimenu a. a. Edmundą Mažrimą ir a. a. Antaną Bagdoną, labai aktyviai dirbusius paminklų atstatymo klausimais. A. Bagdono dėka iš užmaršties prikelti paminklai V. Kudirkai, Šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Pūtviui-Putvinskiui, žydų genocido aukoms, Lietuvos savanoriams.
– Gal prisimenate pirmojo susirinkimo (rugsėjo 28 d.) detales? Kokios buvo susirinkusių žmonių
nuotaikos, lūkesčiai?
– Svarbiausias prisiminimas – emocijos. Susirinko daug visai nepažįstamų žmonių, su kuriais iš karto užsimezgė dvasinis ryšys, pajutau, lyg būčiau tarp brolių ir sesių. Ir tas vidinio artumo jausmas neišblėso per visą veiklos laikotarpį. Išliko iki šiol. Ir dabar džiaugiuosi kur nors pastebėjusi buvusių Sąjūdžio bendražygių nuotraukas ar kokią žinutę apie juos. Tame pačiame posėdyje Jonas Liorančas buvo išrinktas į LPS Seimo narius.
– Ar prisimenate pirmąjį Sąjūdžio mitingą Tauragėje? Kur vyko? Kiek susirinko žmonių, kas buvo kalbėta? Kas organizavo?
– Pirmasis masinis tauragiškių mitingas įvyko Tauragės Vasaros estradoje 1988 m. rudenį, kai buvo pasitinkami LPS pirmojo suvažiavimo delegatai nuo Tauragės. Buvo giedama „Tautinė giesmė“, plevėsavo trispalvės. Labiausiai įsiminė mitingas, kurio metu buvo iškelta vėliava virš Kultūros namų. Atskirų detalių neprisimenu. Viskas susiliejo į vieną nuostabų prisiminimą. Masiniai renginiai buvo derinami su vietos valdžia ir partijos komitetu. Renginių organizavimui reikėjo jų leidimo.
– Ar dalyvavote Tauragės vasaros estradoje vykusiame Roko marše? Kokį įspūdį Jums paliko?
– Dalyvavau. Roko maršas man paliko didelį įspūdį. Atsirado nuojauta, kad jau dabar tai kažkas tikrai bus. Įspūdingai pasirodė Andrius Mamontovas. Ir šiandien neišdilo iš atminties grupės „Antis“ vokalisto Algirdo Kaušpėdo ištarta frazė „Funkcionieriai – portfelių pilotai“. Šią frazę iš dalies prisitaikiau ir sau, nes užėmiau tada oficialias pareigas, ir gerai prisimenu, kaip kažkas suvirpėjo sieloje, pajutau ir šiokią tokią nuoskaudą. Bandžiau įsivaizduoti, kaip jaučiasi rajono ir partiniai vadovai, stebėjau jų reakciją. Nes būtent jiems buvo skirtas tas tekstas. Mačiau tame koncerte ne vieną jų.
– Ar dalyvavote Baltijos kelyje? Kurioje atkarpoje, su kuo? Kokie atsiminimai?
– Dalyvavau kartu su tauragiškiais. Stovėjome kelių kilometrų kelio atkarpoje nuo Panevėžio link Pasvalio. Drauge su 20-mečiu vyresniuoju sūnumi vykau iš vieno Kauno rajono miestelio (kur tuo metu lankiau savo tėvelius) maršrutiniu autobusu su persėdimu Kaune. Labai bijojau pavėluoti, pro autobuso langą nuolat sekiau kilometražą. Nustatytoje vietoje autobusų stotelės nebuvo, tad vairuotojas paslaugiai išleido ties reikiamo kilometro ženklu. Kai išlipome, dar žmonių nebuvo, vien tušti laukai aplinkui. Net pradėjau nerimauti, ar nebūsiu ko nors supainiojusi. Bet po kurio laiko ėmė važiuoti tauragiškiai. Tada nusiraminau ir beliko pasiduoti visus apėmusiai euforijai. Papildomai smagiai jaučiausi dar ir dėl to, kad Panevėžys – mano gimtasis miestas. Todėl jaučiausi lyg atstovaučiau ir Tauragei, ir Panevėžiui. Dėkoju likimui, kad leido išgyventi tokius taurius dvasinius išgyvenimus. Sudalyvavome akcijoje, susikibome už rankų. Klausėmės informacijos iš nešiojamųjų radijo aparačiukų, džiaugėmės iš lėktuvų krintančiomis gėlėmis. Galvojau, kaip būtų smagu pamatyti latvius, prisijungusius prie mūsų grandinės. Kelionė atgal į Tauragę buvo nemažiau įspūdinga. Įsiprašėme pas tauragiškius (važiavo šeima, vyras su žmona, net nepaklausiau jų pavardės) į lengvąjį automobilį. Vos ne visos pakelės iki pat Tauragės buvo apšviestos žvakutėmis. Mašinų jūra, bet jokių nesklandumų, tik pakilus vienybės ir supratimo jausmas. Tada dar gerai nesupratome didžiulės Baltijos kelio reikšmės. Kaip čia neprisiminus JAV prezidento Džozefo Baideno žodžių „Baltijos kelias, o ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu“.
– Ką prisimenate apie rinkimus į SSRS liaudies deputatus?
– Gerai prisimenu susirinkimą, skirtą pristatyti kandidatą į TSRS liaudies deputatus Tauragės teritorinėje rinkimų apygardoje Mečį Laurinkų. Susirinkimas vyko, berods, Keramikos gamyklos salėje. Labai įstrigo rinkimų naktis. Taip nutiko, kad buvau ir valdžios, ir sąjūdžio rinkiminių komisijų narė. Tai buvo įspūdinga. Mačiau, kaip keitėsi ir valdžios žmonių, ir sąjūdiečių nuotaikos aiškėjant rinkimų rezultatams. Vienoje gatvės pusėje – nusivylimas, o kitoje, sąjūdiečių, susirinkusių bibliotekoje, – euforija ir džiaugsmas. Tikrai buvo didelė šventė. M. Laurinkus buvo išrinktas Sąjūdžio deputatu nuo Tauragės 1989 m. kovo 26 d. Kalbant apie savivaldybių rinkimus (1990 m. kovo 24 d. ), Tauragės rajono deputatų tarybos daugumą sudarė Sąjūdžio remti kandidatai. Sąjūdžio rajono taryba aktyviai veikė kuriant rajono valdymo struktūras. Nuo atgimimo pradžios Tauragės rajone įvairių lygių rinkimuose vis laimėdavo Sąjūdžio bei dešiniosios krypties politinių partijų remiami atstovai.
Didžiuojuosi, kad teko vadovauti bibliotekai Atgimimo laikotarpiu, kai čia vyko tokie svarbūs visai Lietuvai įvykiai. Kai kurie tauragiškiai biblioteką įsiminė būtent kaip čia Atgimimo metais buvusią Sąjūdžio būstinę. Ant bibliotekos pastato fasado Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės įsteigimo 20-mečio jubiliejui iškilmingai atidengta paminklinė atminimo lenta. Ta proga šventės metu įvyko nepaprastai šiltas sąjūdiečių susitikimas, dalyvavo nemažas būrys tauragiškių.
– Kaip ilgai buvote aktyvi sąjūdiečių gretose? Kas lėmė jūsų atsitraukimą?
– Buvau tol, kol reikėjo mano indėlio. Nuo aktyvios sąjūdžio veiklos kiek atsitraukiau atėjus antrajai Sąjūdžio bangai. Ne viskas patiko. Atsirado agresyvių, rėksmingų veikėjų, kurie, pajutę, kad Sajūdis eina į valdžią, bandė spręsti savo materialinius, asmeninius reikalus. Pastebėjau, kad ne visi nuoširdžiai tiki tuo, ką daro, ir net įtariau slapta, kenkėjiška veikla. Kai kurie, net ir buvę priešakiniuose Sąjūdžio pozicijose, pradėjo keikti ir Sąjūdį, ir Lietuvą. To negalėjau ištverti. Be to, jau buvo aišku, kad kelio atgal nebus, Lietuva laisva ir tokiems, kaip aš, kurie nepretenduoja į jokius vadovaujančius postus, reikia grįžti ir sąžiningai dirbti savo darbą „dėl tos Lietuvos“.
– Ar tikėjote, kad Lietuva taps laisva ir nepriklausoma nuo SSRS?
– Visos pažiūros formavosi šeimoje. Mano tėvas buvo Lietuvos kariuomenės Tauragės dragūnų 3 pulko leitenantas. Po karo pasitraukė į Vakarus, likimas nežinomas. Du tėvo broliai – partizanai, sesuo – tremtinė. Mano mama – mokytoja, baigusi Tauragės mokytojų seminariją. Mūsų šeimai dėl okupacinio režimo teko pergyventi visokių nelaimių, kataklizmų, net tragedijų. Laisvos Lietuvos troškimas buvo didelis, bet ilgai netikėjau, kad kada nors būsime laisvi. Toks galingas ir amžinas atrodė okupacinis režimas. Bet pasirodo, kad milžinas buvo molinėmis kojomis.
– Jei būtų galimybė atsukti laiką atgal 35 metus, ar norėtumėte ką nors pakeisti?
– Plačiąja prasme nieko nenorėčiau keisti. Viskas buvo netikėta, svarbu, nuostabu, išjausta, iškentėta. Tačiau iš asmeninės patirties labiausiai gailiuosi, kad pati stropiai nefiksavau visų faktų, įvykių, išgyvenimų. Nevedžiau užrašų, nefiksavau nuotraukose. Tik viską dėjausi į širdį. Labai gailiuosi, kad tuo metu nerašiau dienoraščio. Pasitikėjau tais, kurie rašė protokolus, o viskas baigėsi tuo, kad iš rajono sąjūdžio veiklos dokumentų liko tik nuotrupos. Kiek teko girdėti, panaši padėtis buvo ir kituose rajonuose. Todėl kyla visokių minčių.
Dėkoju likimui, kad teko, nors ir kukliai, prisidėti prie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo ištakų. Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi. Labai gerbiu ir vertinu visus man tekusius Sąjūdžio atminimo ženklus.
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Daugiau naujienų
- Prieš 20 valandų
Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
- Prieš 22 valandų
Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
- Prieš 23 valandų
Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
- Prieš 23 valandų
Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
- Vakar
Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
- Vakar
Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
- Liepos 17, 2025
Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
- Liepos 16, 2025
Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
- Liepos 16, 2025
Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
- Liepos 16, 2025
„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
- Liepos 16, 2025
Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
- Liepos 15, 2025
Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr