Domas Rimeika
2025-aisiais, kai visas Vakarų muzikos pasaulis, o ypač Viena – neoficiali muzikos sostinė, šventė „valso karaliaus“ Johanno Strausso sūnaus (1825–1899) 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras surengė išskirtinį kultūrinį įvykį – pirmą kartą Lietuvos scenoje pristatė iki šiol mūsų šalyje neskambėjusią kompozitoriaus operetę „Tūkstantis ir viena naktis“.
Premjera sulaukė didelio publikos susidomėjimo ir gausybės garbingų svečių – visi norėjo tapti šio istorinio debiuto liudininkais.
Šį istorinį pastatymą įgyvendino tarptautinė kūrėjų komanda: muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, režisierius ir choreografas Leonardas Charlas Prinsloo, scenografas Carlos Santos Cabrera, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, šviesų dailininkas Edvardas Osinskis.
Nors Strausso kūrybinį palikimą sudaro tik 16 užbaigtų operečių, tokie kūriniai kaip „Šikšnosparnis“ (1874) ar „Čigonų baronas“ (1885) pelnytai laikomi vienietiškos operetės etalonais. Strausso muzikos savitumas – poetiškumas, švelnus humoras, užkrečiamos melodijos ir gyvybingas šokių ritmas – padeda jo kūriniams šimtmečiais neprarasti aktualumo.
Pirmąja Strausso operete tapo „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“, kurios premjera 1871 m. įvyko Vienoje. Nors muzika buvo šiltai sutikta, libretas pasirodė silpnas – jis nuolat buvo perrašinėjamas, todėl kūrinys greitai imtas šmaikščiai vadinti „Indigo ir keturiasdešimt libretistų“. Galutinę, sėkmingiausią redakciją inicijavo Gáboras Steineris, o naują libretą parašė Leo Steinas ir Karlas Lindau. Ši versija, pastatyta 1906 m. birželio 15 d. Vienoje, gavo naują pavadinimą – „Tūkstantis ir viena naktis“.
Operetės siužetas naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme įgijo ypatingą interpretaciją. „Tūkstančio ir vienos nakties“ sultonas Šachrijaras virto iš kelionių po Vakarų šalis sugrįžusiu ir savo Rytų šalyje civilizacijos naujoves pasiryžusiu diegti sultonu Suleimanu, o jo mylimoji Šecherezada – neturtinga mergina Leila, kurią sultonas trokšta vesti, bet tariasi ją praradęs amžiams, nes ši nenorėjo savo meile dalintis su jo haremo damomis.
Sultono širdį drasko dilema: kad susigrąžintų mylimąją, jis turi paneigti įprastą tvarką ir imtis radikalių reformų – atsisakyti daugpatystės, suteikti laisvių savo pavaldiniams. Padedamas ištikimo sekretoriaus Edino, Suleimanas pradeda permainų kelią.
Tuo metu Leila, vis dar mylinti sultoną, pasitelkia savo dėdę – burtininką Ormuzį – ir panardina Suleimaną į sapną. Ji pasakoja jam išgalvotą istoriją, esą ji jau ištekėjusi už žvejo Mosu, kuris neįtikėtinai panašus į Suleimaną. Kol šalyje kyla neramumai dėl reformų, joms atkakliai priešinasi imperijos didžiūnai ir haremo damos. Suleimanas nusprendžia apsikeisti vietomis su Mosu, kad išvengtų grėsmės ir galėtų patikrinti Leilos meilę.
Kai Mosu, apžavėtas gražuolės vienietės Valės (Edino mylimosios), mėgina pabėgti iš rūmų, Leila viešai jo išsižada. Galiausiai, praeidami klastos, iliuzijų ir išbandymų kelią, Suleimanas ir Leila susivokia galintys būti laimingi tik kartu...
Vaidmenis kūrė talentingi atlikėjai: sultoną Suleimaną ir žveją Mosu – Laurynas Juozapas Aksamitas ir Giedrius Gečys, Leilą, Ormuzio dukterėčią – Rasa Ulteravičiūtė ir Karolina Činikaitė-Stankevičienė, Ediną Abu Hasaraką, sultono sekretorių – Tadas Jakas, Vali – Iveta Kalkauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, didįjį vizirį Machmudą Neriną – Šarūnas Šapalas ir Mindaugas Rojus, Kaimakamą – Martynas Stankevičius, Ormuzį – Gytis Šimelionis bei Kęstutis Bručkus. Haremo damas įkūnijo Emilia Janina Kozłowska, Dina Mataitienė, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Ernesta Stankutė, Rosana Štemanetian ir Elena Tereshchenko. Dendžio vaidmenis atliko Vilius Trakys, Valdas Kazlauskas, Antonio Alcaide Garés ir Martynas Valančius. Operetė įtraukė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą, chorą, baleto trupę ir kviestinius mimanso artistus.
Ši operetė – rytietiška fantazija su sapnišku siužetu, ištaigingomis baletinėmis scenomis ir kerinčiomis dainomis – tapo unikaliu jubiliejinių metų akcentu Lietuvoje. Spektaklis ne tik įprasmino Johanno Strausso sūnaus 200-ąsias gimimo metines, bet ir praturtino šalies muzikinio teatro sceną subtilia vienietiškos operetės klasika.
Nespėjusius pamatyti operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ kviečiame į artėjančius spektaklius – rugsėjo 11 ir 12 d., spalio 17 ir 18 d. bei gruodžio 18 d.
Nepraleiskite progos tapti šios magiškos muzikos ir vaizduotės kupinos kelionės dalimi!
Domas Rimeika
Dešrainiai – vieni iš universaliausių patiekalų, kuriuos ne tik mėgsta, bet ir mielai gamina net vaikai. Jais pavaišinsite būrį netikėtai užgriuvusių svečių, o nusivežę visus dešrainių ingredientus į gamtą ir pačirškinę dešreles ant žarijų, galėsite jais mėgautis su draugų kompanija. Tad liepos 23-iąj
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus tęsia prasmingas kultūrines tradicijas ir kviečia į išskirtinius renginius, vyksiančius 2025 m. rugpjūčio pirmąją savaitę Bitėnuose. Kultūros mylėtojų lauks jau tradicija tapęs tarptautinis meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai“, kaligrafijos virtuozo prof. Alberto Gursko paroda &b
Planuojant „Google Ads“ kampanijas Lietuvoje, viena iš dažniausiai pasitaikančių techninių ir strateginių dilemų – ar naudoti raktažodžius su lietuviškomis raidėmis, ar apsiriboti versijomis be jų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kalbos stiliaus klausimas, bet iš tiesų tai tiesiogiai veikia re
Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saulės šiluma ir gamta. Tačiau šis metų laikas puikiai tinka ne tik poilsiui, bet ir imuniteto stiprinimui, pasiruošiant ateinančiam šaltajam sezonui. Tyrimai rodo, kad tie, kurie vasarą daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai, rudenį ir žiemą serga rečiau. Kodėl verta i&sc
Akmenės savivaldybės, kurioje per trumpą laiką buvo įkurti bene 1000 naujų darbo vietų, pavyzdys rodo, jog ten, kur žmonės turi darbo, gyventojų daugėja, o tuo pačiu atsikuria ir infrastruktūra. Bet tokių pavyzdžių savivaldybėse, kurios nėra kurortinės, vienetai. Politikai ir verslininkai vienu balsu sako, kad investicijoms į regionus ateiti reikia
Rugpjūčio 1-ą dieną Tauragės pilies kiemelyje koncertuos afrobraziliško stiliaus muziką atliekanti grupė Ayom. Jos muzika – tai karštligiškas tropinių ritmų, afrolusitaniško skambesio ir braziliškos energijos lydinys, kuris tarsi saulės spinduliai prasiskverbia pro pilkus kasdienybės debesis. Pilies kiemelyj
Sienos – tai tarsi namų fonas, kuris sukuria nuotaiką, atspindi stilių ir daro didelę įtaką bendrai erdvės atmosferai. Būtent todėl sienų dažymas yra viena populiariausių ir efektyviausių vidaus apdailos darbų formų. Tai greitas ir prieinamas būdas suteikti interjerui gaivumo, jaukumo arba visiškai pakeisti jo nuotaiką. Kodėl verta pe
Tvarkingas, jaukus ir funkcionalus kiemas prasideda nuo patogių sprendimų daiktų laikymui. Vienas iš tokių – sodo sandėliukas, kuris tampa ne tik puikia vieta įrankiams ir sezoniniams daiktams susidėti, bet ir stilingu kiemo akcentu, atitinkančiu šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Kodėl verta turėti sodo sandėliuką? Sodo darbai
Ieškant išorės apdailos sprendimų, vis daugiau žmonių renkasi klinkerio gaminus. Ne tik dėl jų ilgaamžiškumo, bet ir dėl išskirtinės estetikos, natūralios išvaizdos. Tarp populiariausių pasirinkimų – klinkerinės fasado plytelės, kurios sujungia praktiškumą su architektūriniu stiliumi. Kas yra klinker
Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje verslo sėkmė neatsiejama nuo matomumo internete. Potencialūs klientai kasdien ieško prekių, paslaugų ar informacijos „Google“ paieškoje, o tai reiškia – jei Jūsų ten nėra, Jūsų tiesiog nėra. Štai kodėl SEO (optimizavimas paieškos sistemoms) turėtų būti
Namai – tai ne tik pastatas. Tai erdvė, kurioje gyvename, ilsimės, dirbame, augame. Todėl labai svarbu, kad namų interjeras būtų ne tik gražus, bet ir patogus, atitinkantis gyvenimo būdą, įpročius ir poreikius. Vienas svarbiausių šio tikslo elementų – tinkamai pritaikyti baldai, kurie leidžia sukurti harmoningą, praktišką
Medžio granulės – vienas iš populiariausių šildymo sprendimų Lietuvoje, vertinamas dėl švaros, efektyvumo ir patogaus naudojimo. Tačiau, kaip ir daugumos kuro rūšių, taip ir granulių kainos nėra pastovios – jos kinta priklausomai nuo įvairių ekonominių, gamybinių ir sezoninių veiksnių. 2025 metai šioje