Aktualijos

Gabrielius Jauniškis, BNS

Vaiko teisių gynėjų renginyje patarimai, kaip kurti ryšį su vaiku ir savimi

• Lapkričio 21, 2025

Vienos teisingos formulės, kaip sukurti tvirtą ryšį su vaiku, ko gero, nėra. Tačiau vaiko teisių gynėjai pastebi, kad pozityvios tėvystės, pasitikėjimu ir supratimu grįsto santykio su vaiku galima išmokti. Kaip sukurti ir išsaugoti ryšį su vaiku ir su savimi, savo srities specialistai: vaiko teisių gynėjai, psichologai, specialieji pedagogai ir kt. dalinosi vaiko teisių gynėjų ir NVO vaikams konfederacijos konferencijoje „Augame kartu. Kaip kurti ryšį su vaiku ir savimi?"

Konferencijoje sveikinimus Tarptautinės vaiko teisių dienos proga sakė Lietuvos Respublikos prezidento patarėja Vaida Budzevičienė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. O Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė dėkojo vaiko teisių gynėjams už darbą vaiko labui.

Ko reikia vaikui, kad jis būtų laimingas?

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkite vaikus" vadovė Laura Milčienė savo pranešime pastebėjo, kad dažniausiai girdimas tėvų noras, jog jų vaikai būtų laimingi. O raktas į laimę, anot pranešėjos, tarpusavio ryšys.

Tėvams ir globėjams L. Milčienė pataria vaiką apgaubti šiluma. O tai reiškia:

Užtikrinti, kad vaikas jaučiasi saugus.
Užtikrinti, kad vaikas jaustųsi besąlygiškai mylimas.
Meilę parodyti žodžiais ir veiksmais.
Galvoti apie tai, kaip vaikas mąsto.
Galvoti, ko vaikui reikia.
Galvoti, kaip vaikas jaučiasi.

„Labai dažnai išgirstu sakant, kad vaikai nenori kalbėtis. Nori. Tačiau jie nori kalbėti ne tada, kai mes norime ir ateiname, užduodame vieną ar kitą klausimą. Jie nori kalbėti tada, kai tikrai jaučia, kad juos gali išgirsti ir kai ateina impulsas iš vidaus, kad reikia pasikalbėti. Vaikai nenori pamokslavimo, bet nori paramos, buvimo šalia ir pagalbos sprendimą, išeitį rasti drauge", – įžvalgomis dalijasi „Gelbėkit vaikus" vadovė.

Mokytis pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir savimi

Taip pat konferencijos „Augame kartu. Kaip kurti ryšį su vaiku ir savimi?" dalyviai diskutavo, kaip kurti glaudų ryšį tarp tėvų ir vaikų bei kaip tėvystėje nepamesti savęs ir savo poreikių.

Anot rašytojos bei psichologės Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės, būtent savo poreikių nepaisymas yra tas iššūkis, kurį sutinka dauguma tėvų. Tiesa, rūpestis savimi nereiškia vien to, kad žmogus išsimiega ir pavalgo – gerai emocinei pusiausvyrai palaikyti reikalingas individualus laikas sau, savo pomėgiams. Mat pastebima, kad neretai tėvystė linksta į du kraštutinumus: vaiko poreikių apleidimą arba perdėtą rūpinimąsi vaikais ir savo poreikių apleidimą.

„Visi galime atsidurti viename ar kitame kraštutinume. Tėvai labai stengiasi duoti savo vaikams tai, ko patys augdami neturėjo. Įsivaizduokime elementarią kasdienę situaciją: kūdikis tėčiui ant rankų, mama žaidžia su vyresnėliu. Žaidžia jau antrą valandą, nes vaikas sako: „aš noriu žaisti, mama, pažaiskim." Mama stengiasi, žaidžia, bet laikui einant, ji pajunta, kad pavargo, išalko. Susierzinimas, nuovargis auga. Galiausiai emocijos ima viršų. Mama gali supykti ir sakyti: „Kiek tau gali manęs reikėti, juk jau kelias valandas žaidžiu." Tuomet einama prie kito kraštutinumo: neduoti dėmesio visai", – sako rašytoja bei psichologė E. Lukinaitė-Vaičiurgienė.

Psichologė pastebi, kad tėvystės pagrindas – tėvų vidinis santykis su savimi. Tad pirmiausia pranešėja tėvams ir globėjams pataria santykyje su vaiku ieškoti „aukso viduriuko".

Tėvų ir vaikų ryšys nuolat kinta

„Tėvystė yra santykis", – sako paauglių ir suaugusiųjų geštalto psichoterapeutė bei Vilniaus Pavilnio progimnazijos specialioji pedagogė Daiva Dirginčė. Anot pranešėjos, „Kūdikystėje santykis eina per švelnumą, per prisilietimus, per akių kontaktą. Vaikystė ateina su emocijų gramatika, su ribomis, su saugumu ir paskui prasideda paauglystė. O ten – kantrybė, gebėjimas išklausyti, erdvė, vidinė ramybė net ir tada, kai kyla audros."

Žinoma, meilė ir rūpestis vaiku, nereiškia, kad vaikas neturi atsakomybių. Anot sostinės Pavilnio progimnazijos specialiosios pedagogės D. Dirginčės, suaugusieji turi nustatyti tam tikras ribas, nes jos vaiką moko ir teikia saugumo jausmą: „Vaikas tada mokosi, kad meilė yra stabili net ir tada, kai man sako „ne". Tik labai svarbu tas ribas taikyti ramiai, pagarbiai, paaiškinant jų prasmę."

Kaip nesugriauti ryšio paauglystėje?

Kokybiškas ir tvirtas ryšys nereiškia, kad tarp tėvų ir vaikų nėra sunkių laikotarpių, nesutarimų. Ir juolab jis nepriklauso nei nuo tėvų finansinės, nei nuo socialinės padėties. O ypač sudrebėti ryšys tarp tėvų ir vaikų gali paauglystėje.

Multidimensinės šeimos terapijos ambasadorė, socialinė darbuotoja Roberta Avramenko pastebi: „Būti paauglio tėvais nėra lengva, tačiau pačiam paaugliui yra dar sunkiau. Nes jis pereina ne tik biologinius pokyčius, bet dar atsiranda pirmoji meilė, noras maištauti, noras pritapti prie bendraamžių ir panašiai."

R. Avramenko siunčia žinutę tėvams, kad net jeigu kartais atrodo, kad paaugliai į jus žiūri, kaip į priešus, greičiausiai taip nėra. Tiesiog jaunuolis išbando ribas. Tačiau ryšį puoselėti, kad jis nenutrūktų vis tiek svarbu: „Įsivaizduokime, kad ką tik sukritikavome paauglį ir jo pomėgius. O tuomet ateiname pas jį pasidalinti savais pomėgiais. Kokios reakcijos sulauksime? Turbūt tokios pat – „nesąmonė"." Tad domėtis ir priimti be kritikos, o su smalsumu paauglio pasaulį labai svarbu. Mat tai paskatins jį nebijoti atsiverti, pasipasakoti ir kurs tvirtą, tarpusavio supratimu grįstą ryšį.

Vaiko asmenybės detektyvas

Lietuvos psichologų sąjungos narė Agnė Laskytė juokauja, kad vaiko pažinimas ir jo stipriųjų savybių atskleidimas gali priminti detektyvą. Tačiau būtent vaiko asmenybės pažinimas ir jo stipriųjų savybių puoselėjimas gali tapti priemone, kuri padės įveikti skirtingais gyvenimo etapais kilusius iššūkius.

„Kiekvieną vaiko elgesio silpnybę, galime išnaudoti paversdami ją stiprybe, vaiko galia. Pavyzdžiui, matome, kad vaikas pernelyg užsispyręs, tingus. Tą patį tingumą galime priimti kaip vaiko gebėjimą tinkamai pasiilsėti. Arba pavyzdžiui, valdingumas, kai vaikas labai kategoriškas. Ši savybė gali būti išnaudota kaip lyderystės požymis. Gal užaugęs jis ves komandą, aiškiai žinos tikslus, jų sieks", – sako psichologė A. Laskytė.

Psichologė taip pat priduria, kad padėti vaikui puoselėti savo stipriąsias savybes – komandinis darbas. Esą tam reikalingas ne tik tėvų, bet ir mokytojų bei kitų specialistų, pavyzdžiui, psichologų, logopedų ir pnš., darbas.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.