Lietuva

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Užimtumo tarnyba apžvelgė ilgalaikio nedarbo socialinę struktūrą ir dinamiką

• Pranešimas spaudai
• Kovo 25, 2025

Kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis. Ilgiau nei metus nedirbo (sausio duomenys) beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus. Anksčiau ilgalaikio nedarbo problema buvo ryškesnė tarp moterų, o šiemet moterų ir vyrų skaičius susilygino (po 15,3 tūkst.). Tokius duomenis pateikė Užimtumo tarnybos skyriai, veikiantys visoje Lietuvoje.

Beveik dvigubai daugiau ilgalaikių bedarbių (60 tūkst.) fiksuota prieš trejus metus. 2022-ųjų pradžioje su šia problema susidūrė kas trečias Užimtumo tarnybos klientas – dėl pandemijos padarinių.

„Ilgalaikio nedarbo rodiklis pastaraisiais metais mažai kito, tendencijos išliko panašios. Sudėtingiausia situacija kaimiškose vietovėse – čia 70-80 procentų ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, jie dar 5-15 metų turėtų būti aktyvūs darbo rinkoje. Konkurencingumą ir įgytus įgūdžius dinamiškoje rinkoje žmogus gali prarasti greitai. Nusivylę mažu užmokesčiu ar darbo sąlygomis vėliau neranda darbo arba ieško priežasčių nedirbti, o tai gresia nedarbo spąstais", – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Ilgalaikių bedarbių socialinė struktūra ir dinamika rodo, kad pagal išsilavinimą vyrauja žema kvalifikacija – daugiau nei trečdalis (30 proc.) tokių asmenų neturi jokio profesinio pasirengimo. Su aukštuoju universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu sudaro tik 19 proc.

Kitas svarbus aspektas – didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių profilyje sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.). Tarp jų – penktadalis yra 60+ asmenys (6,5 tūkst.). Mažiausiai tarp ilgai nedirbančių – jaunimo iki 29 metų (8,8 proc.).

Paskutinės darbovietės įrašai rodo, kad dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai yra dirbę biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistais, kitur nepriskirtais pagalbiniais apdirbimo pramonės darbininkais, krovikais, pagalbiniais pastatų statybos darbininkais, nedidelių pastatų statytojais, pagalbiniais įvairių darbų darbininkais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, virėjais.

Net 60 proc. ilgalaikių bedarbių pernai pradėjo dalyvauti parama mokymuisi priemonėse – 1,8 tūkst. asmenų rinkosi paklausias darbo rinkoje profesijas – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko. Taip pat įgijo populiarias aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas – baigė audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, programavimo, skaitmeninės rinkodaros, duomenų analitikos, e. pardavėjo-konsultanto mokymo programas.

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst., iš jų – 700 asmenų įdarbinti pagal remiamo įdarbinimo priemonę.

Daugiausiai ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų r. (37 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo r. (po 9 proc.) savivaldybėse.

Vilniaus regione beveik kas penktas darbo ieškantis klientas – ilgalaikis bedarbis (iš viso 11,2 tūkst.). Apie persikvalifikavimą galvoja tik 51 klientas, nurodęs pageidavimą įgyti kvalifikaciją. Net 1,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir 2,3 tūkst. turi vidurinį. Ukmergės savivaldybėje 37 proc. asmenų neturi vidurinio išsilavinimo.

Pastaruoju metu į ilgalaikio nedarbo situaciją patenka ir jaunų mamų, auginančių ne vieną mažą vaiką. Vilniaus rajone padaugėjo mamų, auginančių vaikus su negalia. Taip pat dažnai vienas iš tėvų negali dirbti dėl darželio darbo laiko arba jei vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Kauno regiono 70 proc. ilgalaikių bedarbių gyvena kaimiškose vietovėse. Alytaus apskrityje nesikeitė ilgalaikių bedarbių skaičius – per metus išliko beveik toks pat (1,6 tūkst.). Kauno apskrityje sumažėjo nuo 6,1 tūkst. iki 5,5 tūkst., o Marijampolės – nuo 1,9 tūkst. iki 1,5 tūkst.

Lazdijų, Vilkaviškio, Kalvarijos savivaldybėse jau daugelį metų ilgalaikis nedarbas yra tipinis reiškinys vietos darbo rinkoje. Čia mažai verslo įmonių, mažai darbo skelbimų.

Klaipėdos regione dažniausia problema norintiems dirbti – susisiekimas. Tai aktualu Klaipėdos rajone, Skuode, Jurbarke, Rietave, Pagėgiuose. Kretingoje beveik pusė jaunų ilgalaikių bedarbių (40 proc.) prižiūri mažamečius vaikus – nėra darželio, viešojo transporto. Šios priežastys būdingos iš Šilutėje, kur daugėja ilgai nedirbančių moterų, nes sunkiau įsidarbinti auginančioms mažamečius vaikus.

Tauragės rajono savivaldybėje – 59 proc. ilgalaikių bedarbių yra vyresni nei 50 metų, 29 proc. asmenų neturi profesinės kvalifikacijos. Visgi šioje apskrityje bene sudėtingiausia situacija Šilalėje, kur dauguma ilgalaikių bedarbių (apie 80 proc.) gyvena vienkiemiuose, net 18 proc. yra vyresni nei 60 metų.

Profesinio pasirengimo stoka – esminė problema Šiaulių regione. Per metus registruotas nedarbas sumažėjo 12 proc. ir dabar registruota 4,4 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Daugiausiai jų –Radviliškio (24,5 proc.), Kelmės (22,4 proc.), Akmenės (24,2 proc.) rajonuose.

Akmenės rajone daugiau nei pusė iš 255 ilgalaikių bedarbių darbo neranda dvejus metus, 40 proc. yra nekvalifikuoti. Į rajoną atėjusios investicijos nepadeda neturintiems profesijos – VMG grupės gamykloms reikalingi motyvuoti ir kvalifikuoti specialistai.

Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuose registruota 4,3 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Daugiausiai – Zarasuose (28,6 proc.), Anykščiuose (28,4 proc.) ir Ignalinoje (27,5 proc.)., Pasvalyje (26 proc.). Didžiąją dalį – 62 proc. sudaro vyresni nei 50 metų asmenys, taip pat 74 proc. ilgalaikių bedarbių gyvena kaimiškose vietovėse.