Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą
- Eglė ČERVINSKAITĖ
- Spalio 6, 2022
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai.
2021-aisiais LR Seimo nutarimu visa Lietuva minėjo J. Lukšos-Daumanto metus – jo gimimo 100-mečio sukaktį ir 70-ąsias žūties metines, laisvės kovų simboliu tapusio partizano atminčiai skirti renginiai nuvilnijo per visą šalį. TKM „Santaka“ savo padalinyje Tremties ir rezistencijos muziejuje pernai lapkričio pradžioje taip pat surengė minėjimą, skirtą J. Lukšai – pogrindinės spaudos redaktoriui, plunksnos virtuozui ir Lietuvos partizanų valstybės architektui, žmogui, bent du kartus pralaužusiam geležinę uždangą. Tremties ir rezistencijos muziejuje (tauragiškių vadinamame Šubertine) eksponuota Karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ atkurtos desanto ekipuotės paroda „Daumanto būrys“, paskaitą skaitė šio klubo įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Ramūnas Skvireckas.
Tuokart ir užsimezgė muziejininkų ryšiai su kariškiu, rašytoju, uoliai populiarinančiu laisvės kovų istoriją, brandinusiu mintį atkartoti legendinio desanto (desantas karinėje taktikoje – kovinės grupės išlaipinimas iš transporto priemonės į priešo užimtą teritoriją, – aut. past.) nusileidimą istorinėje vietoje – Žygaičių apylinkėse. Praėjusį pirmadienį įvykusio šuolio „architektas“ ir centrinė figūra – Ernestas Kuckailis, įkūnijęs partizaną J. Lukšą-Daumantą.
TKM „Santaka“ padalinio Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis, remdamasis istoriniais šaltiniais bei paties surengtų ekspedicijų metu surinktais duomenimis, nustatė vietą Ringinių kaime, kurioje galimai nusileido legendinis desantas. Jam talkino miškininkas bei kraštotyrininkas, žygaitiškis Jonas Nairanauskas, uoliai tyrinėjantis Kęstučio apygardos partizanų istoriją. Būtent ten nuspręsta surengti desanto rekonstrukciją, atkuriant ne tik šuolio aplinkybes, bet ir istorinę datą – spalio 3-ąją.
Planų vos nesujaukė vėjas
Anot E. Kuckailio, šiam šuoliui desanto rekonstruktoriai uoliai ruošėsi – Pociūnų aerodrome (Kaune) atliko tris bandomuosius šuolius, išbandė, kaip tvirtinti ginkluotę. Tiesa, iki paskutinės minutės buvo tikimybė, jog desanto rekonstrukcija neįvyks. Iš Klaipėdos oro uosto atskridus lėktuvui šuoliui trukdė sustiprėjęs vėjas, kuris, anot parašiutininko, buvo ribinis.
„Šuolio vadovai bent penkis kartus mūsų klausė, ar jūs tikrai šoksit“, – paskutinės minutės dvejonėmis dalijosi E. Kuckailis. – „Bet buvo didžiulis noras, juk metus svajota. Reikėjo tai padaryti, ant savęs prisiimant visą riziką. Bet pavyko puikiai, pavyko be traumų, nusileidom, išsiskleidėm.“
Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, 1950-ųjų spalio 3-osios naktį J. Lukša su bendražygiais į Lietuvą atskrido net iš Vokietijos. Pirmadienį lėktuvas kilo iš Klaipėdos. Beje, pats senovinis lėktuvas, panašus į tą, kuriuo atskrido J. Lukša, priklauso Klaipėdos aerodromui.
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka
„Jis yra lėtesnis, iš jo švelniau vyksta šuolis. Iš kariško „Spartano“ kai meta, oro srautas yra didžiulis, jo greitis yra didelis, desantavimo greitis yra per 200 km/val. O šis skrenda 140 km/val. greičiu, tad ir išmeta švelniai“, – skrydžio subtilybėmis dalijosi E. Kuckailis.
Anot E. Kuckailio, šuolio aukštis taip pat buvo istoriškai teisingas – amerikiečiai mesdavo desantus nuo 150 iki 300 m aukštyje. Šis nusileidimas – 83-ias Ernesto šuolis parašiutu. Šuoliai parašiutais atlikti dėvint detaliai atkurtas partizanų uniformas, atskiru parašiutu išmestas krovinys, kaip ir 1950 m. Vyrai buvo pasipuošę Karo istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“ atkurta legendinio desanto ekipuote ir drabužiais.
Desanto sutiktuvės pratęstos Žygaičių daugiafunkciame centre, talkinant Žygaičių bendruomenei, Žygaičių gimnazijai, bibliotekai. Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas R. Matemaitis skaitė pranešimą apie J. Lukšos-Daumanto indėlį į Lietuvos laisvės kovas, prisiminimais dalijosi šaulys Danielius Saukevičius, žygaitiškiai kraštotyrininkas J. Nairanauskas, gretimos sodybos savininkė Stasė Šerpytienė.
Prielaidų daugiau nei faktų
J. Lukšos desanto nusileidimas apipintas legendomis ir prielaidomis. Gretimos sodybos savininkė S. Šerpytienė pasakojo, kad būdama šešerių partizanus aptiko miegančius daržinėje, parsivedė į trobą ir kartu su tėčiu valgydino. Partizanai esą atsilyginę mūsų kraštuose neregėta kramtomąja guma. Taip pat sklaidę žemėlapį bei kalbėję, esą ne čia nusileido. Išties egzistuoja prielaida, jog Lukšos desantas Tauragėje esą buvo išmestas per klaidą. Tarp istorijos tyrinėtojų ir entuziastų svarstoma, jog partizanai galimai turėję būti desantuoti Kazlų Rūdoje, link kurios, beje, iš Tauragės, kaip žinoma, jie ir patraukė.
Tačiau E. Kuckailis abejoja, ar tokie patyrę kovotojai galėjo taip suklysti. Jo nuomone, Ringinių kaimo pieva, apsupta miškų, per daug patogi vieta desantavimui, kad būtų pasirinkta per klaidą.
„Šia tema galima būtų diskutuoti ilgai. Ar tai buvo lakūnų klaida, ar vis dėlto J. Lukša tai numatė. Kai aš pamačiau šią aikštelę, į kurią dabar mes nusileidom, kai pamačiau visą situaciją – mišką šalia, kuris taktiškai atsitraukimui idealiai tinka, pagalvojau, kad tokia riebi klaida galbūt negalėjo įvykti, ir darau asmeninę prielaidą, jog J. Lukša ne atsitiktinai čia šoko. Galėjo būti tas šuolis suplanuotas, nes atsitiktinai pataikyti į tokią idealią vietą nežinau, ar įmanoma“, – iškart po rekonstrukcijos šuolio vietoje LRT televizijai teigė E. Kuckailis.
Kraštotyrininkas J. Nairanauskas taip pat abejoja, ar tikrai Stasės šeima bendravo su Lukšos desanto partizanais. Anot J. Nairanausko, šiuose kraštuose būta ne vieno desanto nusileidimo – diversantų desantus čia mesdavo ir sovietų saugumas, dėl to gyventojai galėjo sutikti visai ne Lukšą su bendražygiais, o MGB (sovietų saugumo) agentus.
„Mat jį perkūnas“
Pasak E. Kuckailio, labiausiai tikėtina, kad po šio šuolio partizanai logiškai patraukę nakvynės ieškoti kuo toliau.
Žinoma, kad Lukša su bendražygiai prarado desanto krovinį su radijo stotimis ir kitais būtinais daiktais ir į Kazlų Rūdą iškeliavo be jo. Kraštotyrininkas J. Nairanauskas pasidalijo vietinių gyventojų liudijimais paremtais spėjimais, esą desanto krovinį radę vietiniai. Mat desanto krovinyje buvę atsišaukimai esą paplitę tarp vietinių „Jūros“ būrio partizanų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka
Remiantis istoriniais šaltiniais, būtent prarastas krovinys sąlyginai pražudė Lukšą. Nors apie desanto nusileidimą MGB sužinojo palyginti vėlai, po kelių mėnesių, diversijos Tauragės apylinkėse ėmėsi pasinaudodami būtent pamestu kroviniu – desantininkais persirengę MGB agentai leidosi į krovinio „paieškas“, ir pasinaudodami šia informacija, iškvotė vietinius gyventojus apie paslėptą konteinerį. Taip desanto krovinio turinys pateko į rankas emgėbistams.
Yra išlikęs Klemenso Širvio-Sakalo liudijimas, kurį 2001 m. jam dar gyvam esant nufilmavo istorikas Dalius Žygelis. Jo ištrauka rodoma šiemet gegužę išleistame dokumentiniame filme „Laisvės žvalgas“: „Girdžiu, mane šaukia Rytas su Lukša: Frenkai, Frenkai – sako, kur tu. Mes čia. O aš, sakau, medy sėdžiu“, – nors gulėdamas ligos patale, juokdamasis apie desanto naktį pasakojo K. Širvys. – „Konteinerio ieškojom, neradom, paskui Juozas sako – mat jį perkūnas, einam, nes, sako, užeis tuoj rusai, mus čia patvarkys. Sako, varom iš čia. Duosim, sako, žinią vietiniam čia žmonėm, iš Suvalkijos, kad suieškotų tą konteinerį, paimtų, ir aparatūrą nors atsiųstų mums. Radijo siųstuvas pas mus buvo ant pečių, kuprinėse, tai mes jį atsinešėm į Kazlų Rūdos miškus.“
Anot filme kalbinto aeroklubo vadovo, tų laikų šuolis su nevaldomais parašiutais, naktį, į mišką, tikrai buvo sudėtingas.
Pasak istoriko D. Žygelio, nusileidę partizanai desantininkai neturėjo laiko susirasti konteinerių su amunicija, daiktais, ginklais, ir, kaip bebūtų liūdna, tie konteineriai pateko į saugumiečių rankas. Saugumiečiai tuos konteinerius ne tik detaliai išanalizavo, bet ir nufotografavo, tad dabar istorikų rankose – kokybiškos nuotraukos su konteineriuose buvusiais daiktais. Tai yra penas rekonstruktoriams, kurie, žinodami, kokių daiktų ieškoti, gali visiškai atkurti partizanų ekipuotę ir susirinkti visus daiktus rekonstrukcinėms scenoms.
Įdomioji partizanų istorija
Anot desantininką J. Lukšą-Daumantą įkūnijusio E. Kuckailio, įvykių bei rekonstrukcijos yra ypatingai paveikus būdas įdomiai papasakoti Laisvės kovų istorijas, vaizdingai atkuriant tikrus įvykius ar daiktus. Tačiau tai daryti jam puikiai sekasi ir rašant knygas, kurių žanrą, anot jo, galima būtų įvardyti kaip „istorijos popsą“. Autorius kuria grožinę literatūrą, paremtą tikrais istoriniais faktais ir asmenybėmis, dažnai į vieną istorijų herojų sudėdamas keleto asmenybių bruožus bei patirtis.
E. Kuckailis yra Karybos instituto darbuotojas, vienas Jėgerių bataliono kūrėjų, pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ Afganistane ryšininkas-kulkosvaidininkas, Žvalgų mokyklos kovinio rengimo instruktorius bei 8 knygų autorius. Vėliausia jo knyga – „Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“ išleista kaip tik šiemet. TKM „Santaka“ muziejininkai pakvietė E. Kuckailį pristatyti šią knygą tauragiškiams artimiausiu metu bei kviečia sekti naujienas muziejaus puslapyje bei socialiniuose tinkluose.
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Daugiau naujienų
- Prieš 3 valandas
Kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė nelegalių cigarečių vežėją
Balandžio 1 d. apie 10.20 val. Kriminalinės policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas, Raseinių rajone patikrinimui sustabdė automobilį „Volvo XC90“, kurį vairavo jiems žinomas vyras, gim. 1978 m. Patikrinimo metu automobilyje buvo rasta 1 500 pakelių cigarečių „Minsk“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vy
- Prieš 6 valandas
Įspėja norinčius apsipirkti „Facebook“ platformoje: apgavystėms pasitelkiamos net kurjerių tarnybos
Per pastaruosius metus smarkiai išaugus sukčiavimo atvejų skaičiui socialinėse platformose, finansų ekspertai įspėja vartotojus būti itin atsargius. Skaitmeninio saugumo sprendimų bendrovės „Aura“ duomenimis, net 62 proc. „Facebook“ naudotojų kas savaitę susiduria su sukčiais – tai didžiausias rodiklis tarp visų
- Prieš 8 valandas
Vokietijos 45-oji brigada pradeda veiklą Lietuvoje, įsikuria Nemenčinėje
Nuo balandžio 1 d. Vokietijos 45-osios brigada pasiekė pilną brigados štabo pajėgumą ir pradeda veiklą Lietuvoje – reorganizavus pirminį brigados valdymo elementą, padidintas personalo skaičius ir dengiamos visos funkcinės sritys. Atskiri brigados daliniai apjungti į vieningą, Lietuvai priskirtą Vokietijos 45 brigadą ir suteiktas ofici
- Vakar
Naujos „Sodros" išmokų ribos nuo balandžio: ką svarbu žinoti
Nuo balandžio, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, keičiasi „Sodros" išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai itin aktualu tiems gavėjams, kurių pajamos yra mažiausios arba didžiausios. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nust
- Vakar
Vaikų džiaugsmą gerėjančiu oru apsunkina infekcijos: kaip nuo jų apsisaugoti?
Sezoninės infekcijos kasmet tampa iššūkiu vaikų organizmui – sloga, kosulys, gerklės skausmas ir karščiavimas jį silpnina ir trikdo kasdienį ritmą. Nors svarbu laiku reaguoti į ligą, dar svarbiau – nuosekliai stiprinti jų imuninę sistemą ištisus metus. Kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti stiprų
- Vakar
Šokiruojanti statistika: lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata
Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo t
- Balandžio 1, 2025
Melagingi skambučiai numeriu 112 – juokai, kainuojantys brangiai
Balandžio 1-oji – tai diena, kai daugelis leidžia sau pajuokauti. Tačiau yra vietų, kur pokštai net ir tokią dieną nepriimtini. Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – viena jų. Kiekvienas skambutis čia gali reikšti realų pavojų, o melagingi skambučiai užima telefono linijas ir gali lemti skaudžias pasekmes
- Balandžio 1, 2025
Policijos pareigūnai informuoja apie prevencines priemones, kurias vykdys balandžio mėnesį
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, balandžio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vykdys šias prevencines priemones: Balandžio 1 – 4 d. važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažos k
- Balandžio 1, 2025
Parengti įstatymų projektai: antrąją pensijų kaupimo pakopą siekiama padaryti lankstesnę ir patrauklesnę
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą ir teikia juos visuomenei svarstyti. Pataisomis siekiama didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą, užtikrinti savanorišką dalyvių įsitraukimą ir įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą, numatant galimybe
- Balandžio 1, 2025
Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje – jau atvira lankytojams
Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros" – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atm
- Balandžio 1, 2025
Prisidedant verslui bus remontuojamas privažiuojamasis kelias prie Lukšiškių
Tauragės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Šilutės polderiai“ pasirašė sutartį dėl Tauragės rajono savivaldybės Gaurės seniūnijos privažiuojamojo kelio prie Lukšiškių nuo kelio 147 Tauragė–Pašventys remonto darbų. Vadovaujantis 2025 m. vasario 5 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos s
- Balandžio 1, 2025
Skelbiami balandžio mėnesio Centro turgaus kioskų elektroniniai nuomos aukcionai
Tauragės rajono savivaldybės administracija (kodas 188737457), kurios buveinė Tauragėje, Respublikos g. 2, skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Kiekvienas statinys (kioskas) išnuomojamas 5 metų terminui (su galimybe pratęsti nuomos sutartį iki 10 metų). Numatytas veiklos pobūdis kiekviename st