Tauragės žinios logotipas
Teresės Beitienės neišsipildžiusi svajonė – tapti bibliotekininke

Autorės nuotrauka

Teresės Beitienės neišsipildžiusi svajonė – tapti bibliotekininke

Iš Šakių rajono Pervazninkų kaimo kilusi Teresė Beitienė, baigusi sanitarijos felčerės mokslus, į Tauragės rajoną, Žygaičių miestelį, atsikraustė dirbti. Moteris čia surado savo meilę ir sukūrė jaukų šeimos židinį.

Teresė kiek sunkiau vaikšto, tad pasiremdama lazdele aprodo savo, kaip pati vadina „kabinetą“, įsikūrusį virtuvėje. Ten kompiuteris, netoli langas, pro kurį moteris mėgsta stebėti į lesyklėles atskrendančius paukščius, kates ir jų gyvenimą.

– Ryte atsikeliu, pasižiūriu, koks oras, pasidomi, kas Žygaičiuose naujo, kas Tauragėje. Beveik kas rytą savo feisbuko paskyroje pasidalinu nuotraukomis, – savo dienos planais pasidalijo Teresė. – Mano dienos neapsieina be knygų skaitymo ir piešimo.

Jos vyras Henrikas, kaip ji teigė, buvo „paparacas“ – kartais net jai nepastebint nufotografuodavo.

– Jis labai mėgdavo fotografuoti, tad dabar turiu daug senų Žygaičių nuotraukų, – pasakojo moteris.

Jos prisiminimai – Henriko užfiksuotos akimirkos, Teresės piešiniai yra įamžinti ir knygoje „Su vaivorykšte rankose“. Be to, nemažai Teresės piešinių yra tapę knygų viršeliais.

Norėjo būti bibliotekininke

Pakvietusi į savo namų biblioteką Teresė pasakojo, kad meilė knygoms kilo greičiausiai iš mamos giminės pusės – skaitė visi. Matydama gerą pavyzdį, moteris nuo mažens pradėjo skaityti knygas.

– Mano mama mirė 87-erių ir iki paskutinės dienos skaitė. Atvažiavusi ragindavo paieškoti knygų apie meilę – ji labai mėgo romanus, – prisiminė pašnekovė.

T. Beitienė pasakojo ir apie savo studijų pasirinkimą – norėjusi tapti bibliotekininke visgi visus savo darbo metus skyrė sanitarijos felčerio profesijai. Įdomus nukrypimas, o kodėl taip atsitiko, pasakoja pati Teresė:

– Pamenu, klasiokė važiavo į pedagoginį, norėjo pateikti dokumentus studijuoti vokiečių kalbą, o aš keliavau į universitetą – norėjau studijuoti bibliotekininkystę. Būtent tą dieną, kai nuvažiavau, buvo sustabdytas dokumentų priėmimas.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Tačiau parvykus namo ją su patarimu pasitiko kita klasiokė:

– Sako: „Negi metus sėdėsi? Važiuojam į Kauną, ten yra medicinos mokykla, aš planuoju į farmaciją stoti, galbūt į medicinos mokyklą galėtum įstoti ir tu“. Nuvažiavom į Kauną, ten visos kitos specialybės buvo užimtos, tik trūko dar kelių studentų į sanitarijos felčerius. Tai, matyt, nelemta man buvo tapti bibliotekininke, o, manau, būčiau buvusi tikrai nebloga, – svarstė moteris.

Sakė tada net nežinojusi, kas tas sanitarijos felčeris ir ką jis veikia, tačiau nutarė pabandyti studijuoti bent jau metus.

– Tris kursus per dvejus metus reikėjo baigti, buvom labai apkrauti. Mokėmės chirurgijos, farmacijos, sanitarijos, pramonės, mokyklų, buities ir maisto higienos, – vardijo T. Beitienė.

Paskyrė į Skuodą

Baigusią mokslus Teresę paskyrė dirbti į Skuodo Lenkimų ligoninę prie pat Latvijos sienos, o kursiokę paskyrė į Tauragę.

– Aš, kadangi Tauragė man buvo vis arčiau namų, pasiūliau apsikeisti su grupioke. Ji sutiko, nes pati sakė, jog ji iš vaikų namų ir neturės kur parvažiuoti, tad jai buvo nesvarbu, kuriam Lietuvos krašte dirbti, – kalbėjo Teresė.

1957 m. ji jau išsiruošė į Tauragę, anksčiau buvusią Sanitarinę-epidemiologinę stotį, dabar jos jau nebėra.

– Man dabar net keista, kad parduotuvių, prekiaujančių maisto produktais, tikrinti eina veterinarija, o anksčiau buvo ir atskiras skyrius, – svarstė pašnekovė.

Atvykusiai į Tauragę moteriai buvo pasakyta, kad visgi laikinai etatas Sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje užimtas, tačiau yra laisva vieta Žygaičių ligoninėje. Ten ji ir pradėjo darbą.

Namuose – didžiulė biblioteka

Moters pomėgis skaityti išaugo į didelę namų biblioteką.

– Prasidėjo tai 1957 m. Kai Kaune mokiausi, atsivežiau draugės padovanotą romaną „Altorių šešėly“ ir pati iš stipendijos nusipirkau Balzako knygą „Kurtizanių spindesys ir skurdas“. Turėjau vos dvi knygas, – kalbėjo Teresė.

Jos pirmosios vaikystės knygos buvo „Skudurinė Onutė“ ir „Peliukės Micės laiškai“, tačiau šių knygų namuose ji neberado po evakuacijos į Vokietiją.

Na, o atvykusi į Žygaičius, moteris pasakojo pirmiausia apsilankiusi bibliotekoje.

– Pirkdavome knygas – tiek aš, tiek vyras Henrikas mėgo skaityti. Dažniausiai aš pirma perskaitydavau knygą bibliotekoje, o jei knyga labai patikdavo, norėdavau ją turėti. Taip po truputį ir pirkome knygas. O dabar knygų dar nuperka ir dukra Šarūnė, – pasakojo T. Beitienė.

Teresė savo namų bibliotekoje rodė ir vardijo jos mėgstamiausius autorius:

– Čia patys žymiausi rašytojai, dailininkai. O ten, klasika – lenkų, rusų, prancūzų, – į knygų lentynas rodė moteris. – Labai mėgstu lenkų literatūrą – W. Reimantą, B. Pruso.

Moteris pasidalijo labai mėgstanti skaityti knygas karo tema, kadangi gyveno netoli fronto ir buvo evakuota į Vokietiją. Ji skaito detektyvus, trilerius.

Teresė papasakojo ir dar vieną įdomų faktą apie knygnešystę ir kur buvo slepiamos knygos:

– Sudarge, kai buvo uždrausta lietuviška spauda, kurjeris atnešdavo knygas į mano senelių sodybą, senelė buvo bitininkė, tai ir spaudą slėpdavo aviliuose, o kurjeriai išnešiodavo.

Išgelbėjo … medus

– Mano tėviškė netoli Rytprūsių – Kidulių, ten baigiau septynmetę, o vidurinę baigiau Jurbarke, – prisiminė Teresė.

Ji pasakojo, kad karo metu vieneriems metams teko palikti gimtus namus:

– Kai frontas visiškai artėjo prie Šakių, mus evakavo iš namų. Pas mus buvo didelis bitynas, o atėję pirmi kariškiai ėmė deginti bityną – medaus norėjo, – pasakojo moteris, pridūrusi, kad ir karininkai atvažiuodavo su motociklu, tikrindavo žmones, tėtis vis tiek spėdavo naktimis užkasti bidonus su medumi po žeme.

Būtent ši Teresės tėvelio gudrybė šeimai ir padėjo išsiversti grįžus iš Vokietijos.

– Grįžusiems namo kitiems žmonėms buvo sunku su maistu, o mes išsikasėme medų, parduodavome jį Jurbarke ir mums nieko netrūko, – džiaugėsi T. Beitienė.

Moteris pasakojo užaugusi tarp bičių nuo pat mažumės, tik štai bičių bijanti. Nors ir jos vyras buvo bitininkas.

Ji išsidavė bijanti ne tik bičių, bet ir varlių:

– Gyvų varlių laba nemėgstu, nors netikros jos man patinka – turiu nemažai statulėlių ir buvau Žygaičiuose netgi surengusi varlių parodą.

Autorės nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Gyvų susitikimų negali pakeisti jokia kita bendravimo forma: jie ne tik pagerina emocinę būklę, bet ir padeda išlikti jaunatviškiems

Bendravimo svarba nenuginčijama visais amžiaus tarpsniais. „Volfas Engelman Nealkoholinis", tęsdamas projektą „Gero žodžio galia", inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai". Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis (26 proc.) 26–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais

Pavojus iš Lenkijos: paukščių gripas plinta, Lietuvos paukščių augintojai raginami būti budrūs

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šių metų sausį Lenkijoje buvo užfiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose bei į tai, kad ligos atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose Lenkijos ūkiuose, ragina Lietuvos paukščių laikytojus apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius pauk&sca

Visi žinome teises, bet kaip vaiką išmokyti atsakomybių?

Visuomenėje dažnai girdime, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne atsakomybes. Tačiau vaiko teisių gynėjai tikina, kad teisės su atsakomybėmis tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo gyvenime eina išvien. Tad tėvams apie jų pačių bei vaikų atsakomybes ir kaip jų nepamiršti, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė. „Tiek teisių,

Policijos pareigūnai Šilalės rajone sulaikė kontrabandinių cigarečių gabenimą

Sausio 31 d. Šilalės rajone, Bijotų kaime, vykdydami transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimą, policijos pareigūnai aptiko kontrabandos gabenimą.Patikrinimo metu sustabdytas automobilis „BMW X5“, kurio keleivis elgėsi įtartinai ir aiškiai nerimavo. Pareigūnams atlikus patikrinimą, krepšyje buvo rasta 128

Jolanta Naruševičiūtė pasidovanojo sau dovaną ir užsiminė apie „JĮ“

Londone gyvenančiai dainininkei Jolantai Naruševičiūtei pastarasis laikotarpis – itin intensyvus ir džiuginantis: žinoma moteris vis daugiau sulaukia kvietimų koncertuoti tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, o netrukus jos laukia ir koncertai Italijoje bei Skandinavijoje. O kur dar naujos autorinės dainos! Žodžiu, tik spėk suktis! Na, o &sc

Paukščių gripas ir kitos grėsmę Lietuvos ūkiams keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo

Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams,

Karo prievolės ir sveikatos patikros procedūros – ką privalo žinoti 17-mečiai?

Nuo 2025 metų sausio 1 d. visi 17 metų sulaukę jaunuoliai privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) teritoriniu padaliniu ir pateikti savo kontaktinius duomenis. Tai būtina padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 17-ojo gimtadienio, siekiant užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo p

Pasaulius jungianti savanorystė

Kokia tavo patirtis? Kokie turimi įgūdžiai? O gebėjimai? Tokie turbūt dažniausi klausimai ir esminiai punktai ieškant savęs, naujo darbo ar pasakojant apie tai, ką veiki gyvenime. Nereiktų apsigauti, nėra taip, kad tik metų skaičius ar gyvenamoji vieta tai gali nulemti – savanorystė yra vienas iš variantų, mano atrastas jau prie

Kur giria žaliuoja, ten kieno namai? I Aleksandras Sakas

2024 metų rugsėjo 23  ir 27 dieną ,,Tauragės žinios” publikavo du Eugenijaus Šalčio rašinius apie kraštietį, kompozitorių, garsiosios dainos ,,Kur giria žaliuoja” autorių Juozapą Gudavičių.  Rašiniuose trumpai buvo užsiminta ir apie šios dainos teksto autorių Joną Vanagaitį, nes būta dėl teks

Pagerbtas iškilus mokytojas, aplinkosaugininkas, Tauragės Garbės pilietis

2025 m. sausio 30 d. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos Didžiojoje salėje įvyko konferencija. Ji skirta Tauragės mokytojo, rajono garbės piliečio Rene Barščiausko 100-sioms gimimo metinėms. Prieš konferenciją  Tauragės Švenčiausiosios Trejybės  bažnyčioje įvyko Šv. Mišios, skirtos Rene Barščia