Tauragės žinios logotipas
Teatrų festivalis „Kvartetas“: kasmet spalvingas ir vis kitoks

Godos Virbickaitės nuotrauka 

Teatrų festivalis „Kvartetas“: kasmet spalvingas ir vis kitoks

Su rudeniu į Tauragę ateina ir kasmetinė teatro šventė – tokia pat ir kitokia, bent jau festivalio spalva. Šįkart festivalio spalva ruda. Atrodo tamsu? Ogi sužinojome, kad ruda gaunama sumaišius žalią su raudona... Taigi festivalis sužibės visomis spalvomis ir jų atspalviais. Pakalbinome festivalio sumanytoją ir puoselėtoją, Tauragės liaudies teatro režisierę Genovaitę Urmonaitę.

– Kada ir kaip gimė mintis rengti teatrų festivalį?

– 1993-ieji – jau laisvės metai, norėjosi skrydžio svaigaus, nors svaigiai, entuziastingai, įdomiai skraidėm po Lietuvą, nuo 1979-ųjų, kai atvykau dirbti į Tauragę. Prisiglaudžiau prie jau stipriai savo veiklą išvysčiusio, puikius spektaklius pastačiusio režisieriaus Antano Naraškevičiaus ir teatro kolektyvo. Mano entuziazmas ir noras, kad spektaklius pamatytų ne tik Tauragės, bet ir visos Lietuvos žiūrovai, vertė ieškoti salių, draugų, kurie priimtų su spektakliais. Vieną kitą pamatę, teatrai jau ėmė kviestis į savo organizuojamus festivalius. Tiesa, jų dar nebuvo tiek daug, bet Naujoji Vilnia su režisieriumi Alvydu Vizgirda, Kaune, „Inkaro“ kultūros namuose režisierė Hana Šumilaitė jau turėjo savo festivalius, kuriuose dalyvaudavome ir mes. 1993 m. teatrą jau buvo palikęs režisierius Antanas, tad likus vienai norėjosi kažko naujo, nes jaunystė nebijo iššūkių, per daug nemąsto, kaip bus, o aš net negalvojau, kad pradėjus pirmąjį festivalį jis kasmet tęsis 30 metų. Įdomu tai, kad Tauragėje jokio festivalio dar nėra buvę. O ir pradžia, kai dabar pagalvoji, juk buvo paženklinta ne tik su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu, bet ir su naujai užgriuvusiais, sakyčiau, tragiškais Lietuvos įvykiais: sovietinė kariuomenė išvesta, bet prasidėjo blokada, turime pirmąjį nepriklausomos Lietuvos prezidentą, bet turime ir paslėptą priešą, teatrų ir kitų koncertinių institucijų niekas neuždarinėja, bet liaudis labiau nei menu domisi politika, ekonomika, daugiau galvoja, kaip bus, kaip pakryps jų karjeros, darbai, likimai.

O apie tai tik dabar pagalvoju, nes atrodė, kad laisvė atrišo rankas ir atidarė duris drąsesnei kūrybai. Nepagalvojau apie tai, kad tokiems festivaliams rengti reikalingi pinigai, kad atvažiuos žmonės, kuriuos reikės priimti, suteikti nakvynę, pavalgydinti, įteikti gėles, padėkas ir dovanas... Beje, apie dovanas, – negausi, ko nori, ir dar nebrangiai, nupirkti. Prisimenu, kai kažkas iš Vilniaus draugų pasakė, kad kažkokioje parduotuvėje (gal jau pirmoje privačioje?) yra pirkti labai gražių didelių nuotraukų albumų, kitą rytą maršrutiniu autobusu nuvažiavau į Vilnių, o popiet grįžau su keturiais, visiems kolektyvams skirtais, nemažai sveriančiais didžiuliais odiniais viršeliais nuotraukų albumais.

Festivalio pavadinimas „Kvartetas“. Tai man suteikė galimybę ir laisvę kviesti keturis kolektyvus, nes jau po pirmojo festivalio ir jo nuostabių atgarsių draugai iš kitų teatrų pradėjo siūlytis atvažiuoti ir parodyti spektaklius taip gausiai susirenkantiems Tauragės žiūrovams. Lengva būdavo atsakyti: keturi, ir ne daugiau!

O ir kiek daug teatrų atvyko į Tauragę, o ir kiek daug spektaklių pamatė Tauragės žiūrovas – 120! Tai juk iš tiesų daug! Kiek emocijų, muzikos, žodžio, judesio, ašarų, juoko, dekoracijų, rūbų, gražiausių Lietuvos žmonių!...

Reginos Vaičaitienės nuotrauka

Kiekviename festivalyje, savaime suprantama, pasirodydavo Tauragės liaudies teatras su naujausiu spektakliu. Spektaklis yra tokia meno rūšis, kuri trumpalaikė, emocionali, labiausiai išgyvenama spektaklio metu, o išėjus iš jo dažnai lieka tik jausmas, nuotrupa, epizodas. Kiek dažniau – turinys. O dažniausiai po tauragiškių pasirodymų ilgiausiai atmintyje išlikdavo Tauragės liaudies teatro artistų veidai. Tai mūsų miesto įvairiausių profesijų ir specialybių žmonės, puikūs darbuotojai, gražios jų šeimos, auginančios vaikus ir globojančios vyresnius artimuosius... Bet visada galvojau, kad kiekviename žmoguje yra kūrybinis potencialas, tad ir ateina, ir ateidavo į teatrą žmogus, atrodo, visiškai nesusijęs su teatro menu. Atidarydavai jo sielą, širdį, akis, protą, į lūpas įdėdavai kažkokį svetimą tekstą, prabildavo jis personažo kalba, o po spektaklio pajusdavai nuščiuvusios salės alsavimą. Dar ilgai girdėdavai, kaip girdavo, didžiuodavosi, kalbėdavo apie tuos žmones, kurie gali save dovanoti. Šiandien ir prisimenu Editą Peteraitytę, Birutę Norgailienę, Hilariją Gudžiūnienę, Onutę Biknerienę, Onutę Stankienę, Antaniną Fetingienę, Zoselę Košienę, Vidą Meiland, Raselę Pocienę, Meilutę Parnarauskienę, Elytę Loveikienę, Donaldą Meiželytę, Danutę Valaitienę, Liną Misiulytę, Sigitą Butkuvienę, Praną Silkauską, Praną Dirginčių, Vigantą Užmiškį, Rimantą Šimaitį, Joną Dedūrą, Algimantą Širką, Sigitą Kancevyčių, Eugenijų Kriaučiūną, Gintarą Žemaitį, Petrą Sadauską, Joną Liorančą, Joną Dikmoną, Orestą Valančių, Juozapą Baužą, Edmundą Mažrimą ir daug daug kitų. Neminiu visų, bet jų buvo per šimtą. O šios dienos premjeriniuose spektakliuose vaidinantiems – Godai Virbickaitei, Nojui Mockui, Dainiui Jokimaičiui, Enrikai Kasanavičiūtei, Danutei Laugalienei, Vitalijai Juškevičiūtei, Daivai Kiniulienei, Astai Šlamienei ir kitiems – didžiausia pagarba ir padėka.

Tai rodo, kad teatras gyvas, tradicijos tęsiamos, teatre gyvenimišką ir scenos kalbą randa tiek jaunas, tiek vyresnis, tiek moteris, tiek vyras.

O žiūrovas, tikime, išgirsta.

– Kas tave įkvepia nenuleisti rankų, eiti į priekį?

– Kai matau, kad kažkam dažnai būna liūdna, kai beveik kasdien susiduri su žmonių, mano nuomone, per dideliu skundimusi, dejavimu, netgi piktinimusi kainomis, valdžia, amžinu pinigų trūkumu, pavydu, bereikalinga konkurencija ir lenktyniavimu, visada galvoju, kad nėra taip blogai, ir kiekvieną rytą nubudusi dėkoju Dievui už savo tvirtą Tikėjimą Juo, žmonėmis, dėkoju už sutiktus kelyje, netgi už melą, nes nežinočiau, kas tiesa, už išdavystę, nes nežinočiau, kas yra ištikimybė, už šeimą ir draugus, už amžiną suvokimą, kad visi laikini, ir privalau visomis išgalėmis švęsti Lietuvos Nepriklausomybę.

Šiandien turiu laisvę įgyvendintą savo idėją – festivalį „Kvartetas“ – pakartoti! Kodėl? Todėl, kad ji nesensta.

Godos Virbickaitės nuotrauka 

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Tauragė ir Lietuva neteko garsaus aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Kęstučio Macijausko

Tauragė ir Lietuva neteko garsaus aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Kęstučio Macijausko Sendaikčių turguje sutikau seną draugą. Pardavinėjo laikrodį su gegute... –  Kodėl parduodi? Gal sugedęs? – paklausiau juokais. –  Ne, rodyklės dar sukasi, bet gegutė nustojo kukuoti, – liūdnai atsakė draugas. –

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną įteiktas unikalus apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną įteiktas unikalus apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija. „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Tauragės apskrities policijos kapelionas Remigijus Saunorius. Kapeliono veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčiu

Tarptautiniame turnyre iškovojo medalius

Čekijoje vykusiame tarptautiniame bokso turnyre „Trutnov open 2025” Lietuvai atstovavę keturi tauragiškiai parvežė du aukso ir du sidabro medalius. Turnye dalyvavo 150 boksininkų iš 9 šalių (Vokietija, Tunisas, Izraelis, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Latvija, Čekija ir Lietuva). Aukso medalį iškovojo Austėja

Mobili programėlė LT72 padės gyventojams geriau pasirengti ekstremaliosioms situacijoms

Vidaus reikalų ministerija, siekdama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje bei ugdyti savisaugos kultūrą, inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Ši aplikacija jau yra prieinama elektroninėse parduotuvėse APP STORE ir GOOGLE PLAY. „Dabartinė sa

LR Seimo rūmuose įteiktos trispalvės ir Kovo 11-osios akto dokumentai

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, LR Seimo rūmuose iškilmingos ceremonijos metu visų Lietuvos savivaldybių jaunimo atstovams signatarų vardu įteiktos trispalvės ir simboliniai Kovo 11-osios akto dokumentai. Šie šalies nepriklausomybę patvirtinantys ženklai įteikti deleguotai Tauragės Žalgirių gimn

Kovo 11-ąją sveikinimas Lietuvai Tauragėje skriejo nuo savivaldybės pastato stogo

Kovo 11-osios minėjimo renginiai Tauragėje buvo išskirtiniai. Vienas ryškiausių akcentų – šventinės akcijos „Su gimtadieniu, Lietuva“ metu ant Tauragės rajono savivaldybės pastato stogo uždainavo choras „Jūra“, kuris savo dainomis pasveikino Lietuvą 35-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių

Kompozitorius Arvydas Malcys – apie misiją pakylėti ir suteikti tikėjimą

Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis", dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai

Svarbūs faktai apie dantų protezavimą

Protezai šimtmečiais buvo patikimas sprendimas siekiant atkurti prarastus dantis, susigrąžinti šypseną ir kramtymo funkciją.  Sužinoti, išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie dantų protezus – labai svarbu, nes iš dalies tai nulemia ir protezų tarnavimo laiką bei sėkmę.  Dantų protezų tipai &n

Tauragėje koncertuosiantis bardas Kazimieras Jakutis: saugumiečiai mane vaišino kramtomąja guma ir siūlė šnipinėti savo dėdę kunigą  

„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,

Atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“

Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“.   Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima

TKM „Santaka“ – laisvės bendraamžiai: 35 metai istorijų 

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia

Kaziuko mugė kovo 15 d. Tauragėje su muzikiniais pasirodymais!

Kovo 15 d Respublikos ir Bažnyčios gatvėse vyks tradicinė Kaziuko mugė, kuri kasmet sukviečia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Visą dieną šurmuliuos amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai bei maisto gamintojai, siūlydami unikalius rankų darbo gaminius, gurmaniškus skanėstus, lietuviško dizaino kūrinius.