Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Prisiekė per 20 šaulių
Pagerbti prieškario Lietuvos kariuomenės aviatoriaus į minėjimą atvyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas orkestro kapelmeisterio kapitono Ričardo Kukulskio ir dirigento kapitono Remigijaus Termino. Orkestras, be kitų kūrinių, atliko Lietuvos Respublikos ir Ukrainos himnus, Lietuvos himną giedojo solistas Liudas Mikalauskas.
Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai artilerijos salvėmis ,,už Lietuvos valstybę“, „už laisvą Ukrainą“ ir ,,už Lietuvos partizanus“ pagerbė žuvusių didvyrių atminimą
Į Lietuvos partizanų žygių tęsėjos Lietuvos šaulių sąjungos gretas naujai įsijungė daugiau kaip 20 tauragiškių. šaulių priesaikos priėmimo ceremonijai vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas Kęstutis Bauža.
Rajono meras Dovydas Kaminskas akcentavo, kad turime savo laisvę ginti taip, kaip ją gynė Lietuvos partizanai. Ir šių dienų aktualijos – karas Ukrainoje – reikalauja iš mūsų susitelkimo. Pasižymėjusius šaulius meras apdovanojo vertingomis dovanomis, o šaulių rinktinės vadas – medaliais ir padėkos raštais.
Minėjime kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininką Antanas Stankus ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos viceprezidentas Vydmantas Augutis.
Keliavo į žūties vietą
Po to minėjimo dalyviai nuvyko į mišką Batakių seniūnijos Antegluonio kaimą, kur prieš 75-erius metus vyko nelygi Lietuvos partizanų kova su Juozo Juknos sodybą apsupusiais saugumiečiais. Nelygioje kovoje žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas.
Buvo perskaityta autentiško teksto, kurį Jungtinės Kęstučio apygardos vadas siuntė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui 1947 m. pradžioje, ištrauka. Šį J. Kasperavičiaus laišką išsaugojo kitas žymus Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas ir įdėjo į savo knygą ,,Partizanai“.
J. Kasperavičius rašė: ,,Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes kaip žmonės pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją: mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį, o Aukščiausiojo palaima rems ir laimins mūsų darbą“.
Partizanų žūties vietoje buvo uždegtos žvakutes ir padėtos gėlės. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai salvėmis pagerbė Lietuvos partizanų J. Kasperavičiaus-Visvydo ir A. Biliūno-Džiugo atminimą.
Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubas ,,Partizanas“ savo teatralizuotu pasirodymu nukėlė į laikus prieš tris ketvirčius amžiaus, kai Lietuvoje vyko partizaninis karas. Pasibaigus minėjimui žūties vietoje renginio dalyviai Batakių miške pavaišinti šauliška koše.
Memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus Tauragėje žuvusius partizanus karine rikiuote pagerbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai ir Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubo ,,Partizanas“ nariai. Buvo uždegtos žvakutės ir padėtos gėles. Partizanų dainą sudainavo solistas L.Mikalauskas, tądien drauge su kitais įstojęs į Šaulių sąjungos gretas.
Minėjimą užbaigė istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje. Joje paskaitą apie J. Kasperavičiaus-Visvydo asmenybę ir gyvenimo kelią skaitė istorijos daktaras Darius Juodis. Buvo pateikta naujų, dar niekur neskelbtų istorinių faktų. Apie A. Biliūną-Džiugą informacijos pateikė šių eilučių autorius. Parodytas prieš 14 metų padarytas vaizdo įrašas, kuriame savo tėvo žūties vietoje kalba J. Kasperavičiaus vienturtė dukra Vida Kasperavičiutė-Tereikienė, kurios jau nebėra tarp mūsų. Minėjime dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės, Jurbarko ir Šilalės filialų atstovai.
Didvyriškai žuvę
J. Kasperavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, aviacijos leitenantas, liko ištikimas priesaikai, pasiliko Lietuvoje ir antrosios sovietinės okupacijos metu įsijungė į partizanų gretas. Būdamas išsilavinęs ir turėdamas organizacinių įgūdžių bei patirties, 1946 m. rugsėjį tapo naujai įsikūrusios Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos pirmuoju vadu. Aktyviai veikė kuriant vieningą Lietuvos partizanų vadovybę.
A. Biliūnas, patriotiškai išauklėtas jaunuolis, sąmoningai pasiliko Lietuvoje, kai jo artimieji pasitraukė į vakarus. Įsijungė į partizanų gretas. Buvo Jungtinės Kęstučio apygardos vado J. Kasperavičiaus adjutantas. J. Kasperavičius ir A. Biliūnas 1947 m. balandžio 9 d. slėptuvę apsupus sovietų saugumo pajėgoms gynėsi, naikino turimus dokumentus, kad jie nepatektų priešui, ir didvyriškai žuvo.
1949 m. įkūrus visus Lietuvos partizanus suvienijusį Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdį J. Kasperavičius buvo apdovanotas aukščiausiu partizanų apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais) ir jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. Tokį garbingą vardą yra gavę tik aštuoni Lietuvos partizanai. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J. Kasperavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca