Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Prisiekė per 20 šaulių
Pagerbti prieškario Lietuvos kariuomenės aviatoriaus į minėjimą atvyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas orkestro kapelmeisterio kapitono Ričardo Kukulskio ir dirigento kapitono Remigijaus Termino. Orkestras, be kitų kūrinių, atliko Lietuvos Respublikos ir Ukrainos himnus, Lietuvos himną giedojo solistas Liudas Mikalauskas.
Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai artilerijos salvėmis ,,už Lietuvos valstybę“, „už laisvą Ukrainą“ ir ,,už Lietuvos partizanus“ pagerbė žuvusių didvyrių atminimą
Į Lietuvos partizanų žygių tęsėjos Lietuvos šaulių sąjungos gretas naujai įsijungė daugiau kaip 20 tauragiškių. šaulių priesaikos priėmimo ceremonijai vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas Kęstutis Bauža.

Rajono meras Dovydas Kaminskas akcentavo, kad turime savo laisvę ginti taip, kaip ją gynė Lietuvos partizanai. Ir šių dienų aktualijos – karas Ukrainoje – reikalauja iš mūsų susitelkimo. Pasižymėjusius šaulius meras apdovanojo vertingomis dovanomis, o šaulių rinktinės vadas – medaliais ir padėkos raštais.
Minėjime kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininką Antanas Stankus ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos viceprezidentas Vydmantas Augutis.
Keliavo į žūties vietą
Po to minėjimo dalyviai nuvyko į mišką Batakių seniūnijos Antegluonio kaimą, kur prieš 75-erius metus vyko nelygi Lietuvos partizanų kova su Juozo Juknos sodybą apsupusiais saugumiečiais. Nelygioje kovoje žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas.
Buvo perskaityta autentiško teksto, kurį Jungtinės Kęstučio apygardos vadas siuntė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui 1947 m. pradžioje, ištrauka. Šį J. Kasperavičiaus laišką išsaugojo kitas žymus Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas ir įdėjo į savo knygą ,,Partizanai“.
J. Kasperavičius rašė: ,,Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes kaip žmonės pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją: mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį, o Aukščiausiojo palaima rems ir laimins mūsų darbą“.
Partizanų žūties vietoje buvo uždegtos žvakutes ir padėtos gėlės. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai salvėmis pagerbė Lietuvos partizanų J. Kasperavičiaus-Visvydo ir A. Biliūno-Džiugo atminimą.
Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubas ,,Partizanas“ savo teatralizuotu pasirodymu nukėlė į laikus prieš tris ketvirčius amžiaus, kai Lietuvoje vyko partizaninis karas. Pasibaigus minėjimui žūties vietoje renginio dalyviai Batakių miške pavaišinti šauliška koše.
Memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus Tauragėje žuvusius partizanus karine rikiuote pagerbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai ir Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubo ,,Partizanas“ nariai. Buvo uždegtos žvakutės ir padėtos gėles. Partizanų dainą sudainavo solistas L.Mikalauskas, tądien drauge su kitais įstojęs į Šaulių sąjungos gretas.
Minėjimą užbaigė istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje. Joje paskaitą apie J. Kasperavičiaus-Visvydo asmenybę ir gyvenimo kelią skaitė istorijos daktaras Darius Juodis. Buvo pateikta naujų, dar niekur neskelbtų istorinių faktų. Apie A. Biliūną-Džiugą informacijos pateikė šių eilučių autorius. Parodytas prieš 14 metų padarytas vaizdo įrašas, kuriame savo tėvo žūties vietoje kalba J. Kasperavičiaus vienturtė dukra Vida Kasperavičiutė-Tereikienė, kurios jau nebėra tarp mūsų. Minėjime dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės, Jurbarko ir Šilalės filialų atstovai.
Didvyriškai žuvę
J. Kasperavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, aviacijos leitenantas, liko ištikimas priesaikai, pasiliko Lietuvoje ir antrosios sovietinės okupacijos metu įsijungė į partizanų gretas. Būdamas išsilavinęs ir turėdamas organizacinių įgūdžių bei patirties, 1946 m. rugsėjį tapo naujai įsikūrusios Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos pirmuoju vadu. Aktyviai veikė kuriant vieningą Lietuvos partizanų vadovybę.
A. Biliūnas, patriotiškai išauklėtas jaunuolis, sąmoningai pasiliko Lietuvoje, kai jo artimieji pasitraukė į vakarus. Įsijungė į partizanų gretas. Buvo Jungtinės Kęstučio apygardos vado J. Kasperavičiaus adjutantas. J. Kasperavičius ir A. Biliūnas 1947 m. balandžio 9 d. slėptuvę apsupus sovietų saugumo pajėgoms gynėsi, naikino turimus dokumentus, kad jie nepatektų priešui, ir didvyriškai žuvo.
1949 m. įkūrus visus Lietuvos partizanus suvienijusį Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdį J. Kasperavičius buvo apdovanotas aukščiausiu partizanų apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais) ir jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. Tokį garbingą vardą yra gavę tik aštuoni Lietuvos partizanai. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J. Kasperavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Gruodžio 4-osios vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje tvyrojo ypatinga šventinė nuotaika. Į tradicinį Padėkos vakarą rinkosi ištikimiausi mūsų bičiuliai, rėmėjai, partneriai, draugai ir Savivaldybės atstovai – žmonės, kurie daugelį metų ne tik tiki bibliotekos svajonėmis, bet ir nuoširdžiai prisid
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai ieško Beno Mikutavičiaus (gim. 1996 m.), kuris, kaip įtariama, įvygdė diejų merginų nužudymą. Jo paieška kol kas telkiama Kauno mieste. „...turimais pirminiais duomenimis, galime vertinti, kad t
Lapkričio 28 dieną Tauragės bendruomenių namuose vyko išskirtinis renginys, skirtas slaugytojams – mokslinė-praktinė konferencija „Slaugytojas – nematomas medijoje, neįkainojamas bendruomenėje“. Pagrindinė žinutė – būtinas slaugytojų matomumo bei lyderystės stiprinimas medijoje ir bendruomenėje. Renginys subūrė
Gruodžio 5-ąją minima Pasaulinė dirvožemio diena. Tai proga prisiminti, kad dirvožemis, kuri mus maitina ir kuris yra pagrindinis žemės ūkio bei mūsų maisto resursas, susiduria su grėsmėmis. Nors ši problema nėra lengvai pastebima kasdienybėje, situacija blogėja: Lietuvoje dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, erozija žemės ūkio teritorijos
Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 1
Koncertų turui „Einam šokt!“ besirengiantis Saulius Prūsaitis pristato net dvi naujas dainas. Abi pasirodo po ilgokos pertraukos ir stebina savo skirtumais. Pirmoji, neatsitiktinai išleidžiama gruodžio 2 d. Juk logiška, kad daina pavadinta „Antradienis“ pasirodytų būtent tą savaitės dieną. Antroji &ndash
Kalbant plačiau apie Tauragės liaudies meistrus (tautodailininkus) medžio drožėjus, gražiai vadinamus „medinukus“, reiktų, manding, pradėti kalbą nuo Prano Šaulio (1907 - 2001) , kurio medžio darbai buvo atrinkti į Pasaulinę parodą Paryžiuje 1937 metais. Dalyvavimas tarptautinėje Paryžiaus parodoje, kur savo ekspozicijas tu
Tauragės regionas – Tauragė, Jurbarkas, Šilalė ir Pagėgiai – išgyvena intensyvų pokyčių laikotarpį. Įgyvendinamos dešimtys projektų, kurie gerina žmonių gyvenimo kokybę, modernizuoja viešąsias paslaugas, stiprina socialinę apsaugą, didina regiono patrauklumą verslui ir turistams, kuria tvaresnę ir švar
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė, pavyzdžiui paspirtukas ar dviratis yra nuomojamas, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Tokiems Susisiekimo ministerijos parengtiems Kelių eismo taisyklių pakeitimams šiandien pritarė Vyriau
Gruodžio 1 d. Tauragėje įvyko savivaldybės mero Dovydo Kaminsko susitikimas su iš užsienio sugrįžusiais kraštiečiais. Susitikimo metu buvo kalbama apie sprendimą grįžti į gimtinę, patirtus jausmus, iššūkius įsikuriant bei žingsnius atkuriant gyvenimą Tauragėje. Sugrįžusieji pasakojo, kad juos į gimtąjį kraštą sug
Tauragės rajono savivaldybėje pasveikintos Tauragės „Šaltinio“ progimnazija ir Tauragės „Versmės“ gimnazija, pelniusios apdovanojimus iniciatyvoje „Tvari mokykla 2030“, skatinančioje Lietuvos mokyklas diegti tvarumo principus savo veikloje, ugdymo turinyje, aplinkose ir bendruomenėse. „Norisi pasidž