Tauragės žinios logotipas
Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčiai – 120 metų

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčiai – 120 metų

Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.

Fasado architektūrinė išraiška stipriai pakito

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ dalijasi informacija, kad XVII a. II pusėje bažnyčia pastatyta dabartinėje vietoje ir čia išstovėjo iki pat XIX a. pabaigos, kai, dėl ypatingai blogos jos būklės, carinė valdžia galiausiai davė leidimą naujos mūrinės šventovės statyboms. Darbų iniciatyvos ėmėsi tik neseniai kunigų seminariją pabaigęs kunigas Fabijonas Kemėšis (1880–1954). Jis buvo labai įvairiapusė asmenybė, kuri ne tik rūpinosi bažnyčios reikalais, bet ir platino draudžiamą lietuvišką spaudą, leido įvairios tematikos brošiūras, prisidėjo prie lietuviškų vakarų rengimo ir netgi įkūrė Tauragėje kooperatinę vartotojų bendrovę. 

Pasak muziejaus, 1903 m. maldos namų statybos buvo užbaigtos, o 1904 m. pastatas pašventintas. Nors Tauragės bažnyčios projektas nebuvo rastas, tačiau pagal architektūros formas ji priskiriama švedų kilmės architektui Karlui Eduardui Strandmanui (1867–1946), kuris Lietuvoje suprojektavo apie 30 bažnyčių.

„Per Pirmąjį pasaulinį karą maldos namai stipriai apgadinti: vokiečiai susprogdino bokštą, įgriuvo stogas. 1927 m. galiausiai pajudėjo bažnyčios remonto reikalai – patvirtintas Tauragės bažnyčios bokšto atstatymo projektas, o valstybė darbams paskyrė 10 000 Lt“, – primena muziejaus atstovai.

Pasak jų, atstačius bokštą bažnyčios pagrindinio fasado architektūrinė išraiška stipriai pakito. Iki karo bokštas buvęs kvadratinio plano, o atstatytasis tapo aštuonkampiu, pakito jo tarpsniai, dėl ko, architektūros istorikės Mortos Baužienės teigimu, „bokštas prarado ikikarinį grakštumą“. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia taip pat nukentėjo: apdegė stogas, vidus, todėl 1943 m. ją teko remontuoti, tačiau architektūrinė eksterjero išvaizda jau nepakito ir išliko iki mūsų dienų.

Nukentėjo per karus

Krašto paveldo gidas dalijasi, kad pirmieji Tauragės katalikų maldos namai, kaip ir pats miestas, paminėti 1507 m., tačiau duomenys apie bažnyčią nėra tikslūs. XVII a. antrojoje pusėje medinė bažnyčia buvo pastatyta jau dabartinės, mūrinės, bažnyčios vietoje. 

Gide plačiau apibūdinama ir bažnyčios išvaizda:

„Istorinis pastatas turi daug neoromaninio ir šiek tiek neoklasicistinio stiliaus bruožų, yra lotyniško kryžiaus plano su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Viduje yra trys lipdiniai altoriai, priderinti prie pastato išorės architektūros. Interjere išsiskiria puošnūs vargonai. 16 registrų vargonus bažnyčioje 1908 m. pastatė Brunas Goebelis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo smarkiai apgriauta, vargonai neišliko. Apie 1955 m. iš sovietų okupacinio režimo uždarytos Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios buvo atkelti vargonai į Tauragę. Šie vargonai pagaminti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Perdirbti apie 1980 metus.“

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Krašto gide atskleidžiamos ir istorinės detalės. Rašoma, kad abiejų pasaulinių karų metais bažnyčia gerokai nukentėjo. Pirmojo pasaulinio karo metais rusai bažnyčios bokštą naudojo žvalgybai, o vokiečiai vėliau jį susprogdino. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios pastatas atstatytas tik 1955 m. klebono Jono Beinorio (1908–1985) rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir pagalba.

Katalikų bažnyčios šventoriuje dėmesį patraukia 2017 m. pašventintas skulptoriaus Stanislovo Bružo darbas – paminklas Negimusiam kūdikiui atminti. Jame pavaizduota pusė pasaulio rutulio, ant kurio – Juozapas, Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų ir vaiko pėdutės, einančios šventosios šeimos link. Taip pat skaudiems tautos istorijos įvykiams įamžinti 1989 m. buvo atidengtas paminklas „Stalinizmo aukoms atminti“. Tai trijų medinių kryžių kompozicija. Du iš jų nulūžę – lyg likimai tų, kuriems paminklas ir skirtas. Paminklo iniciatoriai – Tauragės tremtinių klubas ir jo tarybos pirmininkas Nikodemas Krapavickas, o autoriai – tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Danielius Dužinskas, Remigijus Petrokas, Antanas Bagdonas. Už bažnyčios šventoriaus ribų, ant Jūros slėnio krašto, iškilęs Italijos katalikų dovanotas Prisikėlimo kryžius, dedikuotas 2000-ųjų metų jubiliejui.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Koks talpus šitas žodis – žemė

Jame telpa džiaugsmas ir skausmas, meilė ir neapykanta, viltis ir laimė, šiluma ir šaltis. Ji prilyginama motinai, iš kurios išeinama, ir globėjai, į kurią sugrįžtama. Ji – liudytoja ir teisėja, ji ir pragyvenimo garantija. Žemė mus maitina, aprengia, gydo. Savo spalvomis skirtingais metų laikais džiugina mūsų ak

Oficialiai atidaryta Tauragės dviračių parko PUMPTRACK trasa

Šeštadienį beveik pusšimtis dalyvių bei gausus būrys žiūrovų susirinko į „Dalyvauk, Taurage“ 2024 metais laimėjusios idėjos – dviračių parko PUMPTRACK trasos atidarymo renginį.   Šventės pradžioje sveikinimo žodžius tarė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, mero patarėjas Tadas R

Naujausias tyrimas griauna stereotipus: kompetencija svarbiau už negalią

Žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, tokį teiginį palaiko 81 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų. Kartu 69 proc. pripažįsta, kad valstybės siūloma pagalba darbdaviams, įdarbinantiems žmones su ne

Rūta MUR ir Leonas Somovas suvienijo jėgas – pristato bendrą lietuvišką kūrinį ir vaizdo klipą „Saugok širdį“

Viena unikaliausių balsų atlikėjų Rūta MUR ir elektroninės muzikos kūrėjas bei atlikėjas Leonas Somovas suvienijo jėgas. Netikėtai užgimęs duetas – netikėtumas abiejų kūrėjų muzikos gerbėjams. Šiandien atlikėjai pristato bendrą darbą – kūrinį ir vaizdo klipą „Saugok širdį“.   Atlikėja Rūta MUR džiaugiasi

Prasidėjo nuošliaužos laikinojo sutvirtinimo darbai Jūros krantinėje

Jūros krantinėje, prie „Versmės“ gimnazijos, prasidėjo laikinieji šlaito sutvirtinimo darbai. Kadangi šioje vietoje naudoti specialiosios technikos galimybės nėra – darbai atliekami rankiniu būdu.   Metų pradžioje į Jūros upę nuslinkus nemažai daliai šlaito, daugiamečiams medžiams bei daliai pėsčiųjų ir

„Šeškės“ nestabdo: nauja daina, įspūdingas klipas ir spindintis įvaizdis

Grupės „Šeškės“ narės Karina, Goda ir Ingrida, besirengdamos gruodžio mėnesio arenų turui, pristato naują dainą „Nebesugrįšiu“. Kūrinį iliustruoja įspūdingas vaizdo klipas, nufilmuotas gražiose ir paslaptingose erdvėse. „Šeškės“ klipe suspindo prabangiu nauju įvaizdžiu. Merginos

Perkate pirmąjį automobilį? Štai ką turite žinoti

Pirmojo automobilio įsigijimas – tai sprendimas, turintis įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui ir finansams. Nesvarbu, ar ieškote ekonomiško automobilio miestui, ar talpesnės transporto priemonės ilgesnėms kelionėms, svarbu jį išsirinkti pagal savo poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime keletą esminių patarimų, kaip pasirinkti tinkamą automobilį ir ko

Tauragiškius Seime atstovaus svetimi

Sekmadienį vykęs Seimo  rinkimų pakartotinis balsavimas tauragiškiams baigėsi nesėkmingai. Pralaimėjo vienintelis antrajame rinkimų ture dalyvavęs Tauragės politikas -  Liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Vaitkus. Naujos kadencijos Seime Tauragės apygardą atstovaus šilališkis Tadas Sadauskis, o Karšuvos apygar

Tauragėje moterų laisvės kovų istorija atgijo dainoje       

  2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“ tyrimo “Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ pristatomąjį renginį. Istorikų ir menininkų dėka par

Ar blogėjant dirvožemiui ateityje ūkininkai galės užauginti mums maisto?

Ši savaitė Lietuvoje yra paskelbta Klimato savaite, kurios metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesys į klimato kaitos iššūkius. Diskusijose šia tema vis dažniau nuskamba klausimas – kaip dėl besikeičiančio klimato bus auginamas mūsų maistas ateityje? Lietuvoje didėja vidutinė metinė temperatūra, dažnėja ekstremalių reiškinių, visa tai veikia mūsų