Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Tauragės mokytojų seminarijai – 100 metų
- Aušra AUGUSTYTĖ
- Lapkričio 1, 2023
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Veikė privačiame name
B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka priminė, kad Nepriklausomoje Lietuvoje trūko mokytojų, todėl 1919 m. Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Augustas Vymeris, padedamas Tauragės apskrities savivaldybės pirmininko mokytojo Jono Vilkaičio, prie evangelikų liuteronų bažnyčios kantorato organizavo mokytojų kursus, kuriuose buvo ruošiami pradžios mokyklų mokytojai. Vėliau šie kursai tapo pilnaverte Mokytojų seminarija. Pirmuoju Tauragės mokytojų seminarijos direktoriumi buvo paskirtas matematikas Mečys Mačernis. Po jo seminarijai vadovavo Jurgis Macelis ir Martynas Lacytis.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
„Seminarija buvo įsikūrusi privačiame name, Dariaus ir Girėno alėjoje (dabar šioje vietoje Tauragės meno mokykla). 1931 m., šalies Švietimo ministerijai skyrus lėšų, seminarijos rūmai buvo labai padidinti. Prie seminarijos veikė bandomoji pradžios mokykla, kurioje seminaristai vesdavo praktikos pamokas“, – rašo biblioteka.
Pasak jų skelbiamos informacijos, Tauragės mokytojų seminarija buvo uždaryta 1942 m. Dvi likusios seminaristų laidos mokslus baigė Tauragės gimnazijoje atidarytose pedagoginėse klasėse. Paskutinioji – aštuonioliktoji – absolventų laida į gyvenimą išėjo 1944 m. Dauguma seminarijos auklėtinių pasitraukė į Vakarus. Per karą išlikusiame pastate dešimtmetį veikė Tauragės gimnazija, vėliau – Muzikos mokykla. Istorinis pastatas nugriautas 1985 m., o jo vietoje 1989 m. pastatyta, šiuo metu renovuojama, vaikų muzikos mokykla (dabar – Tauragės meno mokykla).
Kaip teigiama bibliotekos šaltiniuose, didžiąją moksleivių dalį sudarė įvairių tautybių ir tikybų jaunuoliai iš Tauragės apskrities ir Klaipėdos krašto. Mokslas Tauragės mokytojų seminarijoje tęsdavosi ketverius metus. Į ją buvo priimami jaunuoliai, baigę keturias gimnazijos klases. Po šešių klasių iškart stodavo į trečią kursą ir mokslus baigdavo per 2 metus. Išlaikę baigiamuosius egzaminus, absolventai gaudavo pradžios mokyklos mokytojo teises ir gimnazijos baigimui lygų atestatą, su kuriuo galėdavo stoti į aukštąsias mokyklas.
Parengė per 100 mokytojų
Kaip „Mažojoje Lietuvos enciklopedijoje“ rašo Albertas Juška, Tauragės mokytojų seminarijoje, kursus suvalstybinus, dirbta turint valstybinės mokytojų seminarijos statusą. Nuo 1926 m. direktoriavo M. Mačernis, nuo 1935 m. – J. Macelis, nuo 1940 m. – Klaipėdos ir Pagėgių apskričių mokyklų inspektorius M. Lacytis. Dėstė teisininkas, istorikas Povilas Pakarklis, žodynininkas Napalys Grigas. Mokinių sąrašuose daug Klaipėdos krašto jaunuolių pavardžių (1924 m. iš 92 seminaristų 31). Klaipėdos krašto švietimo reikalus tvarkę vokietininkai atsisakė šios seminarijos absolventus priimti dirbti Direktorijos išlaikomose mokyklose. 1934 m. iš mokymo įstaigų ėmus atleidinėti svetimtaučius, darbą gavo 7 seminarijos absolventai. Šios seminarijos auklėtinių prireikė 1937 m. krašte pradėjus steigti privačias lietuvių mokyklas. Apie 90 proc. jose dirbusių pedagogų buvo baigę Tauragės mokytojų seminariją. Klaipėdos krašto mokykloms Tauragės mokytojų seminarija parengė daugiau nei 100 lietuvių mokytojų. Gerai vertintas Jono Jurkaičio (dirbo Bajorų, Rusnės mokyklose), Valterio Abromaičio (Budelkiemyje), Hermano Septyniaus (Diegliuose, Stučiuose), Jono Purvino (Karklininkuose), Jurgio Pėteraičio (Pėžaičiuose), Heinricho Šulco (Poškose), Otto Reinkės (Jonaičiuose), Evaldo Freitago (Stremeniuose) pedagoginis ir visuomeninis darbas. Nemažai auklėtinių įsitraukė į platesnio masto kultūrinę veiklą. Tarp jų Jonas Bicka, Fricas Skėrys, Ernestas Kavolis, F. Tumosas, Mikas Kūjus, Maksas Reinkis, Albertas Paulaitis, Paulius Mieliulis. 1942 m. vokiečių okupacinės valdžios įsaku seminarija uždaryta. Artėjant frontui 1944 m. pabaigoje dauguma seminarijos auklėtinių paliko gimtąjį kraštą. Vėliau jie mokytojavo karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, JAV, Australijoje, Kanadoje. Čia ir kituose kraštuose saugojo lietuvių kultūrą, gimtąją kalbą.
Svarbiausias uždavinys – švietimas
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ dalijasi, kad vienas svarbiausių 1918 m. atgimusios Lietuvos uždavinių buvo švietimas. Maždaug trečdalis jos gyventojų nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Todėl 1918 m. šalia liuteronų bažnyčios kontoros (Laisvės g. 50) buvo atidaryti vienerių metų mokytojų kursai. Ilgainiui tai negalėjo patenkinti mokytojų paklausos lietuviškoms mokykloms, tad 1923 m. rugsėjo 20 d. Dariaus ir Girėno g. 11 ir atidaryta Tauragės mokytojų seminarija. Tai buvo ypatingas švietimo židinys tuo, kad jame mokėsi tiek Didžiosios, tiek Mažosios Lietuvos jaunuoliai. 1935 m. po įvairių švietimo reformų Tauragės seminarijoje pagausėjo studentų iš visos Lietuvos, joje mokėsi lietuviai, žydai, vokiečiai, keletas rusų.
„Seminarija garsėjo didžiuliais darbo krūviais – 42 pamokos per savaitę. Kursai labai įvairūs: nuo dėstomų dalykų metodikos, logikos, psichologijos, kraštotyros, kosmografijos iki žemės ir gyvulių ūkio pagrindų, bitininkystės, sodininkystės, daržininkystės, buhalterijos ir muzikos. Buvo net tikrinama stojančiųjų muzikinė klausa, o 1939 m. įvestos privalomos kūno kultūros normos tiek seminarijos mokytojams, tiek seminaristams“, – vardija muziejininkai.
Rašoma, kad noriai dalyvauta ir saviveikloje: leistas neperiodinis žurnalas „Mūsų darbai“, seminaristai statė spektaklius, operetes ir net operas, aktyviai veikė choras, veikė Jono Vilkaičio įsteigta istorijos ekspozicija, seminarijos kieme buvo teniso ir kroketo žaidimo aikštelės.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Deja, per Antrąjį pasaulinį karą seminariją paliko didžiulė dalis studentų, o dauguma mokytojų išsikėlė į Vakarus arba buvo ištremti į Sibirą.
Šiai garbingai sukakčiai paminėti Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia į parodos „Tauragės mokytojų seminarijai 100“ pristatymą, vyksiantį lapkričio 9 d.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 5 valandas
Koks talpus šitas žodis – žemė
Jame telpa džiaugsmas ir skausmas, meilė ir neapykanta, viltis ir laimė, šiluma ir šaltis. Ji prilyginama motinai, iš kurios išeinama, ir globėjai, į kurią sugrįžtama. Ji – liudytoja ir teisėja, ji ir pragyvenimo garantija. Žemė mus maitina, aprengia, gydo. Savo spalvomis skirtingais metų laikais džiugina mūsų ak
- Prieš 5 valandas
Oficialiai atidaryta Tauragės dviračių parko PUMPTRACK trasa
Šeštadienį beveik pusšimtis dalyvių bei gausus būrys žiūrovų susirinko į „Dalyvauk, Taurage“ 2024 metais laimėjusios idėjos – dviračių parko PUMPTRACK trasos atidarymo renginį. Šventės pradžioje sveikinimo žodžius tarė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, mero patarėjas Tadas R
- Prieš 5 valandas
Naujausias tyrimas griauna stereotipus: kompetencija svarbiau už negalią
Žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, tokį teiginį palaiko 81 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų. Kartu 69 proc. pripažįsta, kad valstybės siūloma pagalba darbdaviams, įdarbinantiems žmones su ne
- Prieš 9 valandas
Rūta MUR ir Leonas Somovas suvienijo jėgas – pristato bendrą lietuvišką kūrinį ir vaizdo klipą „Saugok širdį“
Viena unikaliausių balsų atlikėjų Rūta MUR ir elektroninės muzikos kūrėjas bei atlikėjas Leonas Somovas suvienijo jėgas. Netikėtai užgimęs duetas – netikėtumas abiejų kūrėjų muzikos gerbėjams. Šiandien atlikėjai pristato bendrą darbą – kūrinį ir vaizdo klipą „Saugok širdį“. Atlikėja Rūta MUR džiaugiasi
- Prieš 9 valandas
Prasidėjo nuošliaužos laikinojo sutvirtinimo darbai Jūros krantinėje
Jūros krantinėje, prie „Versmės“ gimnazijos, prasidėjo laikinieji šlaito sutvirtinimo darbai. Kadangi šioje vietoje naudoti specialiosios technikos galimybės nėra – darbai atliekami rankiniu būdu. Metų pradžioje į Jūros upę nuslinkus nemažai daliai šlaito, daugiamečiams medžiams bei daliai pėsčiųjų ir
- Prieš 10 valandų
„Šeškės“ nestabdo: nauja daina, įspūdingas klipas ir spindintis įvaizdis
Grupės „Šeškės“ narės Karina, Goda ir Ingrida, besirengdamos gruodžio mėnesio arenų turui, pristato naują dainą „Nebesugrįšiu“. Kūrinį iliustruoja įspūdingas vaizdo klipas, nufilmuotas gražiose ir paslaptingose erdvėse. „Šeškės“ klipe suspindo prabangiu nauju įvaizdžiu. Merginos
- Prieš 10 valandų
Ruta MUR x Leon Somov I „Saugok širdį"
- Prieš 12 valandų
Tikras rudeniškas vaizdas | Pagramančio apžvalgos bokštas
- Vakar
Perkate pirmąjį automobilį? Štai ką turite žinoti
Pirmojo automobilio įsigijimas – tai sprendimas, turintis įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui ir finansams. Nesvarbu, ar ieškote ekonomiško automobilio miestui, ar talpesnės transporto priemonės ilgesnėms kelionėms, svarbu jį išsirinkti pagal savo poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime keletą esminių patarimų, kaip pasirinkti tinkamą automobilį ir ko
- Vakar
Tauragiškius Seime atstovaus svetimi
Sekmadienį vykęs Seimo rinkimų pakartotinis balsavimas tauragiškiams baigėsi nesėkmingai. Pralaimėjo vienintelis antrajame rinkimų ture dalyvavęs Tauragės politikas - Liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Vaitkus. Naujos kadencijos Seime Tauragės apygardą atstovaus šilališkis Tadas Sadauskis, o Karšuvos apygar
- Spalio 27, 2024
Tauragėje moterų laisvės kovų istorija atgijo dainoje
2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“ tyrimo “Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ pristatomąjį renginį. Istorikų ir menininkų dėka par
- Spalio 25, 2024
Ar blogėjant dirvožemiui ateityje ūkininkai galės užauginti mums maisto?
Ši savaitė Lietuvoje yra paskelbta Klimato savaite, kurios metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesys į klimato kaitos iššūkius. Diskusijose šia tema vis dažniau nuskamba klausimas – kaip dėl besikeičiančio klimato bus auginamas mūsų maistas ateityje? Lietuvoje didėja vidutinė metinė temperatūra, dažnėja ekstremalių reiškinių, visa tai veikia mūsų