Tauragės žinios logotipas
Streikuojantys mokytojai beda pirštu į korupciją švietim

Streikuojantys mokytojai beda pirštu į korupciją švietimo sistemoje ir mažus ūkininkų mokesčius: pinigų valstybėje yra

Mokytojų streikui skirtoje „Pilietiškumo dėlionė“ laidoje karšta diskusija nenutrūko net pasibaigus tiesioginei transliacijai ir virto jos dalyvių lažybomis: žurnalistas Romas Sadauskas įteiks Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovei Meilei Platūkienei kibirėlį savo džiovintų grybų, jeigu kitą rudenį nesuras kandidatų į Seimą sąrašuose šios profsąjungos lyderio Andriaus Navicko pavardės. Bet jei mokytojų streiko organizatorius vis dėlto pasuks į politiką, M. Platūkienė iškeps žurnalistui pyragą. Laidos vedėjas Liudas Ramanauskas pažadėjo lažybų dalyviams po metų priminti jų susitarimą ir informuoti klausytojus, kas laimės.

Skiriasi skelbiami streikuojančiųjų skaičiai

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad streikuojančių mokytojų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) derybos atsidūrė akligatvyje. Pasak šalies vadovo, sunku rasti kompromisą, kai ministro Gintauto Jakšto derybų portfelis beveik tuščias. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, pirmadienį streikavo daugiau nei 1,44 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – apie 1,25 tūkst. mokytojų.

„Lietuvoje skaičius nemažėja, yra apie 3 tūkstančius streikuojančiųjų. Jeigu mokytojas tą dieną neturi pamokų, tai NŠA jo nepriskaičiuoja arba duomenys labai vėluoja. Aš net neradau Alytaus miesto streikuojančiųjų skaičiaus. Tuo jau manipuliuoja ir kitos profesinės organizacijos. Tai reiškia, kad ne viskas yra suvesta, ne viskas teisinga“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė.

L. Ramanauskas priminė, kad 4 profsąjungos pasirašė sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga jos nepasirašė. Derybos turėjo vykti savaitės pradžioje, jos nieko nedavė ir streiką tęsia.

„Jeigu pažiūrėtumėm, kuri profesinė sąjunga turi didžiausią skaičių švietimo darbuotojų, daugiausiai mokytojų, tai aišku būtų LŠDPS organizacija. Todėl jai labai skaudu matyti, kas vyksta šiuo metu. Pagal įstatymą jie neprivalo atskleisti, kiek turi žmonių profesinėje organizacijoje. Bet mes nemeluojame, aš pati vakar vieną skyrių atidariau, o šiandien kitą. Kodėl nepasirašome? Ar dėl 3,5 proc. algų didinimo reikėjo tų derybų ir pasirašinėti. Realiai susitarimas dėl 10 proc. buvo jau padarytas. Finansų ministrė mini 14 proc., tai kur tas 21 proc., kurį sako švietimo ministras?“ – atkreipė dėmesį į nesutampančius skaičius M. Platūkienė.

Žemaičiai aktyvesni už dzūkus

Profesinės sąjungos atstovė pasidžiaugė žemaičiais, kurie gali pasigirti didžiausia streikuojančių mokytojų dalimi nuo visų to krašto mokytojų. Vilniuje LŠDPS turi daugiausiai skyrių, bet streike dalyvaujančių mokytojų dalis ten mažesnė.

„Skambina tėtis iš Klaipėdos rajono, kurio vaikas eina į Klaipėdos miesto mokyklą, ir sako, kad nuo rugsėjo 29 d. streikuoja visi pradinė mokykla. Visa streikuoja. Nekelia jokių pretenzijų ir sako: jūs šaunuoliai esate. Puikiai supranta situacija, kad tai, kas šiuo metu vyksta, yra nenormalu“, – kalbėjo M. Platūkienė.

Lazdijų rajone gyvenantis R. Sadauskas pastebėjo, kad dzūkai nėra tokie aktyvūs, kaip žemaičiai.

„Pas mus tik antroje švietimo įstaigoje šiomis dienomis įsisteigė LŠDPS skyrius, bet apie streiką rajone nekalbama. „Dviejų Lietuvų“ skirtis egzistuoja ir švietimo srityje, nes mokytojas, kažkur Vilniuje gaunantis truputį virš tūkstančio eurų algą, jaučiasi nuskriaustu tarp 2-3 tūkst. uždirbančių žmonių. O mažame provincijos miestelyje, kur vidutinė alga vargiai siekia minimalią, mokytojas jau yra beveik ponas. Bent jau su mokinių tėvais bendraudamas jis nesijaučia skurdžiumi. Skiriasi ir klasių dydis – vienur jos perpildytos, o kitur kalbama, ar išliks mokykla, ar pasieks minimalų privalomą mokinių skaičių“, – svarstė žurnalistas.

Jo teigimu, egzistuoja ir politiniai skirtumai – būtų įdomu pasižiūrėti, kurios partijos valdo tas savivaldybes, kuriose aktyviausiai streikuojama.

Kodėl streikai kyla prieš rinkimus?

„Jeigu visiškai nesidomėčiau politiniais įvykiais ir net nežinočiau, kada Lietuvoje vyksta rinkimai, tai vien išgirdęs žinią apie mokytojų streikus, jau galėčiau numatyti, kad jie prisiartino. Praeitas streikas, kai į ministeriją buvo lipama pro langus, taip pat vyko likus metams iki rinkimų“, – kalbėjo R. Sadauskas.

M. Platūkienė tokiam streiko siejimui su artėjančiais rinkimais prieštaravo ir kalbėjo, kad išrinkus naują valdžią tenka laukti, kol bus paskirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

„Atsiminkim, kaip ilgai laukėm praeitos kadencijos ministro paskyrimo. Tik tada, kai valdžia susiformuoja, gali pranešti, kad norėsi su ja derėtis. Ir dabar metus laiko derėjomės, o 2022 m. kovo 2 d. pasirašome kolektyvinę šakos sutartį. Buvo netenkinami reikalavimai, kurie tęsėsi nuo 2001 m. ir juos vis perkelia į kitas derybas, o dabar sako, kad atsirado kažkokie nauji. Ne, jie nėra nauji, bet lygiai tie patys. Lapkritį pranešame, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. jau eisime derėtis toliau. Vasario mėnesį vyko du susitikimai tik dėl protokolo pasirašymo, kaip vyks derybos“, – sakė profesinės sąjungos atstovė.

M. Platūkienė įsitikinusi, kad paankstinti derybų nebuvo įmanoma, o liepos mėnesį pirmą kartą istorijoje buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.

L. Ramanausko paklausta, ar iš tikrųjų visi nesutarimai „remiasi tik skaičiais, po kuriais slepiasi pinigai mokytojams“, profesinės sąjungos atstovė kalbėjo, kad kiti streiko reikalavimai – ne ką mažiau svarbūs.

„Pavyzdžiui, viena Alytaus mokykla nestreikuoja, nes ji buvo ant uždarymo ribos. Bet yra daug svarbių klausimų, ypač apie mokytojų padėjėjus – siekiame, kad būtų pagerintos jų darbo sąlygos, o asignavimai ateitų iš pačios ministerijos. Dėl klasių mažinimo, tai visiškai neįsivaizduoju, su kuo sutiko kitos profesinės sąjungos. Jeigu mes turime 150 mokinių, tai gauname pinigų 5 klasėms. Jeigu padarome po 26 mokinius klasėje, tai ar Alytaus miesto savivaldybė duos pinigų šeštai klasei? Nėra net apie ką kalbėti“, – teigė M. Platūkienė.

Ji stebėjosi, kodėl asignavimai mokytojų algoms atkeliauja į savivaldybes, o sveikatos apsaugos įstaigos gali gauti lėšas tiesiogiai, nors kažkada taip būdavo finansuojamas ir švietimas.

Romas Sadauskas

Kas nori didesnių mokesčių?

R. Sadauskas suabejojo, ar didesnių algų reikalaujančių mokytojų streikui pritariantys moksleivių tėvai nusiteikę daugiau mokėti už švietimą.

„Pinigų valstybėje yra tiek, kiek jų yra. Ar mes nusiteikę mokėti ne 21, o kokius 25 proc. PVM ir panašiai keliais procentukais didesnį Gyventojų pajamų mokestį? Uždavus tokį klausimą, kiekvienas atsako: „Ne iš manęs“. Paimkit kažkur kitur – iš oligarchų, prabangaus nekilnojamojo turto, kontrabandos, o aš nenoriu daugiau mokėti. Noriu geresnio švietimo, noriu, kad mano vaiko mokytojas, kurį pažįstu, daugiau uždirbtų ir jaustųsi oresnis. Bet sumokėti už tai nenoriu. Tai manau, kad čia yra visuomenės susitarimo, ar mes norime daugiau mokėti už švietimą, klausimas. Ir klausimas ar mokytojas su padidėjusia alga, atėjęs į parduotuvę ir pamatęs, kaip viskas pabrango dėl padidinto PVM, labai apsidžiaugs? Ar žinote, iš ko paimti pinigus mokytojams – gal policininkų ar gaisrininkų?“ – provokavo žurnalistas.

M. Platūkienė atkirto, kad jai labiausiai patiko neseniai išgirsta frazė, esą mokytojai atsakingi ir už teroristų išpuolį Izraelyje.

Romas Sadauskas ir Meilė Platūkienė

Pinigų valstybėje yra

„Finansavimo šaltinių jau tiek Vyriausybei yra pateikta, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sėkmingai visus ignoruoja. Jau vien tiktai švietime yra lėšų. Pačioje švietimo sistemoje yra baisi korupcija. Pakalbėkim, kiek iškeliauja neteisingai į aukštąsias ir profesines mokyklas. Tūkstantmečio mokyklos projektai – matysime, kiek ten nuplauks pinigėlių. Jeigu žiūrėtumėm į atlyginimų pusę, tai ten yra tik maža dalelytė. Visą kitą sudaro niekiniai projektai. O jeigu žiūrėtumėm plačiau, tai yra tų pinigų valstybėje. Tai sako ir politikai, kai dabar vyksta mūsų susitikimai su Seimo frakcijomis“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.

M. Platūkienė teigė pritarianti mokesčių reformai

„Kodėl dabar mokytojai, kurie uždirba mažiausiai, moka didžiausius mokesčius, o ūkininkai 1-2 ar daugiausiai 5 procentus ir kas du metus keičia naujus lizinginius automobilius? Šalia tokių žmonių aš esu absoliutus ubagas ir dar vergas su tiek pamokų, kai mūsų etato dalis mažai skiriasi nuo vidutinio darbo užmokesčio, Tai einu į oro uostą, kaip ten skelbia, dirbsiu 3 ar 4 dienas ir uždirbsiu didesnį atlyginimą, negu mokytojas. O gal pažiūrim visų valstybinių institucijų atlyginimus?“, – piktinosi ponia Meilė.

„Daug neatsakytų klausimų – problema dar neišspręsta“, – apibendrino pokalbį L. Ramanauskas.

Tauragesradijas.lt inform. / Parengta FM99

Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Pirmieji šiais metais: daugiau nei 500 jaunuolių pradeda tarnybą Lietuvos kariuomenėje

Šios savaitės pradžioje į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje išvyko pirmieji šių metų karo prievolininkai – daugiau nei 500 jaunuolių, kurie tarnaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos ir Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Rad

Savivaldybės administracijoje darbą pradėjo užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Vytautė Sudeikienė

Tauragės rajono savivaldybėje darbą pradėjo Socialinės paramos skyriaus specialistė (užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė) Vytautė Sudeikienė. Specialistė telks įvairias institucijas, įstaigas, organizacijas bendram darbui užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos srityje, vykdys integracijos procesų stebėseną savival

Reportažas iš maršrutinio autobuso: vaikams paerzinti vairuotoją – malonumas

Su žiniasklaida susisiekęs Tauragės maršrutinio autobuso vairuotojas sunerimęs: kaip bendrauti su  jaunimu, mat suaugusiojo žodis mažai jiems ką reiškia. Per gatvę eidami nesidairo, naudoja išmanųjį, davus pastabą nesiklauso, o paprašius nuskanuoti keleivio kortelę dar pasišaipo. Kita vertus, ką čia stebėtis:

Vicemero pareigas pradeda eiti Romualdas Vaitkus

Vasario 17 dieną, Tauragės rajono savivaldybės vicemero pareigas pradeda eiti Romualdas Vaitkus. Vicemeras kuruos turizmo, kultūros, žaliojo kurso, energetikos, civilinės saugos ir mobilizacijos sritis. „Esu pasiruošęs atiduoti visas savo jėgas bei panaudoti sukauptas kompetencijas ir žinias tolimesniam geram darbui“, – p

5 paskolos refinansavimo mitai: ekspertas atsakė, kaip yra iš tiesų

Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti finansinę kasdienybę, ypač kai esamos paskolos sąlygos nebetenkina. Tačiau dažnas apie refinansavimą tebeturime klaidingų įsitikinimų. Kokie jie, pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. Klaidinga: „refinansavimas neigiamai paveiks mano kredito istorij

Kur rasti patikimą kosmetologę Vilniuje? Štai ką būtina žinoti prieš vizitą!

Graži ir sveika oda – ne atsitiktinumas. Tai kasdienės priežiūros ir tinkamų procedūrų rezultatas. Tačiau net geriausia kosmetika ne visada gali išspręsti viską – kartais reikia profesionalo rankos. Kosmetologės Vilniuje siūlo daugybę skirtingų paslaugų, tačiau kaip išsirinkti tinkamą specialistę? Nesvarbu, ar tai pirmas

Kaip „Eurovizijos“ stebėjimas suvienija lietuvius: pavyzdžiai ir priežastys

Kiekvienais metais Lietuvoje vienu pagrindinių įvykių tampa „Eurovizijos“ dainų konkursas. Daugybės diskusijų ir nuomonių sulaukia ne tik šalies nacionalinė atranka, bet ir didysis konkurso finalas, jų metu draugų grupės ir šeimos nariai mėgsta susirinkti, vertinti dainas ir bandyti atspėti, kas laimės „Euroviziją&ld

„Matilda“: šviesos ir drąsos kupina muzikinė kelionė visai šeimai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą papildė pasaulinio pripažinimo sulaukęs Timo Minchino ir Denniso Kelly dviejų veiksmų miuziklas „Matilda“, sukurtas pagal skaitytojų pamėgtą Roaldo Dahlio romaną. Šis visai šeimai skirtas spektaklis sulaukė didelio publikos susidomėjimo ir gausių aplodismentų.  Įspūdi

Mokytojus apmokantis lektorius iš Izraelio: „gabūs vaikai ne visada pasižymi geru elgesiu“

Pirmadienį Tauragės pilyje miesto ir rajono mokytojai mokėsi, kaip atpažinti ir mokyti gabius vaikus. Seminarą jiems vedė Dr. Gadi Itai, Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkas. Pasak lektoriaus, mokytojus būtina informuoti, mat ne visada gabūs vaikai pasižymi geru elgesiu. Kuo pasižymi gabus vaikas?  – Gabūs vaikai pasižymi i&scar

Šiandien paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti komercinio NT mokestį

2025 m. vasario 17 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiandien yra paskutinė diena komercinio nekilnojamojo turto (NT) savininkams deklaruoti bei sumokėti komercinio NT mokestį už 2024 m. 47,6 tūkst. gyventojų ir įmonių jau deklaravo apie 135 mln. eurų, o preliminariais duomenis apie 8 tūkst. įmonių ir 20 tūkst

Vasario 16-osios autoslalomas: pirmasis Microcar‘ų slalomas ir įspūdingi rezultatai

Vasario 16-ąją įvyko autoslalomas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, su naujiena – pirmą kartą surengtas Microcar‘ų slalomas Šių metų Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, įvyko jau tradicija tapęs autoslalomas, tačiau šiemet renginys pasižymėjo viena ypatinga naujiena – pirmą