J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Skaudvilės krašto amatininkas Jonas Jankauskas: „Visko išmokau per smalsumą“
- Paulina REKETYTĖ
- Lapkričio 2, 2023
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.
– Kada ir kaip susipažinote su amatais?
– Turbūt kai mokiausi Klaipėdoje, tuo metu 41-ojoje profesinėje mokykloje. Man buvo 15. Manoji profesija buvo tapyba ir meninis dažymas. Bet jau save, kaip besidomintį menais ir amatais, prisimenu nuo pirmos klasės. Ne tik aš pats, bet ir brolis mėgdavo iš šakų, medžio atraižų drožinėti įvairius darbelius. Kokią tik šaką pamatydavom, tai ir pjaustydavom.
– Ar visad ėjote amatininko keliu?
– Kelias buvo vingiuotas. Kai pabaigiau profesinę mokyklą, dirbau Kelmėje, trikotažo gamykloje. Paskui11 metų dirbau Tauragėje, įmonėje „Tauragės vandenys“. Vėliau mūsų įmonė pradėjo irti. Pakeičiau kryptį. Taip susipažinau su baldų gamyba. Pradėjau gaminti krėslus, lovas. Šalia medžio dirbtuvių buvo ir akmens dirbtuvės. Kartais eidavau ten dirbantiems padėti, po truputį ir akmuo pasidarė artimas. Tada kurį laiką dirbau paminklų dirbtuvėse. O kai turėdavau laisvo laiko, pasigamindavau ir sau kažką iš medžio gabalėlio. Skaptuodavau įvairias skulptūrėles ir pastebėjau, kad žmonėms jos patinka. Vis daugiau laiko praleidau dirbdamas su medžiu. Taip ir žingsniavau. Visame šitame kelyje dar ir technologijų mokytoju spėjau padirbėti. Dar ir paveikslus tapiau kurį laiką, kai buvau susižeidęs pirštus. Drožinėti, tašyti akmens tuo metu negalėjau, tai pradėjau tapyti. Ties vienu amatu neapsistojau – tapiau, drožinėjau iš medžio, tašiau akmenį, liejau iš betono, lanksčiau iš geležies.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
– Kaip atsidūrėte Skaudvilės krašte?
– Gimiau Klaipėdos krašte, tarp Natkiškių ir Pagėgių. Kai mokiausi pirmoje klasėje, sudegė mūsų šeimos namas, neliko nei šaukštų. Tėvai ieškojo sau geresnės gyvenimo vietos, taip ir atsidūrėme čia.
– Kaip sekėsi įsilieti į Skaudvilės bendruomenę?
– Gavau darbo pasiūlymą iš Skaudvilės seniūnijos. Puikiai sutarėme su tuometiniu seniūnu Virginijumi Budvyčiu. Nudrožiau vieną iš didesnių darbų, kuris dabar kabo Skaudvilės seniūnijos pastate. Išvydęs mano darbą seniūnas nutarė, kad tokių darbų reikia daugiau. Planavome parkelio prie Skaudvilės gimnazijos atnaujinimą – ieškojome akmenų, tiesėme takučius, bandėme erdvę padaryti kuo jaukesnę. Seniūnas buvo labai užsidegęs – pas mane atvažiuodavo po kelis kartus per dieną su vis naujais pasiūlymais. Medžiagomis rūpinomės patys, padėjo ir kraštiečiai.
– Ar prieš savo kūrinius paleidžiant į pasaulį stengiatės juos įamžinti prisiminimui?
– Kartais net nespėju nusifotografuoti savo darbų – žiūrėk, jis jau iškeliavęs kažkur. Dariau Skaudvilėje savo parodą – kiek sugebėjau, darbus ar jų nuotraukas suradau. Bet jų labai daug, nesugraibysi visų. Kai kurie mano darbai iškeliavę net į užsienį. Kai kurių savo kūrinių net neprisimenu. Kažkada man pažįstamas sako: „Tavo paveikslą turiu.“ O aš net nesuprantu, apie kokį paveikslą jis kalba. Kartais einu pro kapines – žiūriu, mano darbo paminklas, nes detalės pažįstamos. Dirbdamas paminklų dirbtuvėse ne tik pats tašydavau akmenį, bet ir braižydavau maketus, eskizus. Buvo ir daug kūrybinių idėjų atiduota.
– O kuris amatas jums arčiausiai širdies?
– Darbas su kiekviena medžiaga labai skirtingas. Nemažai lėšų reikia išleisti perkant įrankius. O norint padaryti ypatingą darbą, reikia turėti kokybiškų ir kuo įvairesnių įrankių. Kiekvienai medžiagai atskira technologija. Su medžiu galima išdirbti kuo detalesnį vaizdą, nes medis minkščiausias. Bet lauko sąlygomis medis ne toks atsparus, kaip, pavyzdžiui, akmuo. Medis pradeda trūkinėti nuo oro sąlygų – kartais net gaila pastangų.
– Kur įgijote amatininkystės įgūdžių?
– Visko išmokau per smalsumą, jis svarbiausias visose srityse. Mano susidomėjimas amatais prasidėjo nuo tapybos – drožti nesimokiau. Viską, ką moku dabar – drožinėti, tašyti, lieti – išmokau savarankiškai, žiūrėjau įvairias pamokas internete. Profesionaliai išmokau tik tapymo ir meninio dažymo. Kai pradėjau dirbti paminklų dirbtuvėje, tenai ir skyriau daugiau laiko amatams – drožinėjimui, akmens skaldymui. Imi ir droži, jei turi vaizduotę. Mes su broliu mokėmės toje pačioje mokykloje, aš tapymo ir medinio dažymo, o jisai – akmentašystės. Brolio sūnus irgi užsiima amatais – iš akmens skaldo neįprastus paminklus, brolio dukra irgi netoli amato – architektė. Šeimoje vienas kitam perduodame patarimus, smagu pasidalinti kūrybinėmis idėjomis.
– Kaip manote, ar žmonės vis dar vertina rankų darbo kūrinius?
– Nemažai sulaukiu užsakymų padaryti interjerui detalių, baldų. Bet baldams, pavyzdžiui, reikia laiko ir ypatingo dėmesio. Didelę darbo dalį gali padaryti staklės, apdirbimo mašinos. Apdirbant rankomis reikia laiko ir pastangų. Net jei ir gaunu paskutiniu metu užsakymų kažką išdrožti, neturiu tam laiko. Esu Skaudvilės seniūnijos darbuotojas, tai pagrindinis mano darbas. Bet jei kalbant apskritai, manau, amatininkystė vis dar vertinama. Kai dirbau technologijų mokytoju, supratau, kad kol vaikas savo rankomis nepalies, pavyzdžiui, medžio, pats neįkals vinies, jis nesupras, kaip viską atlikti – be rankų darbo, praktikos, sukurti nieko neišeina.
– Nemažai laiko atiduodate kitų žmonių idėjoms įgyvendinti, ar yra laiko užsiimti amatu savo malonumui?
– Kaip mano vienas kolega sakydavo – jei turi laiko drožinėti sau, tai jau labai gerai gyveni. Daugiausia kuriu dėl kitų. Liūdna, kad nelieka laiko sau, bet ne visada yra ir noro ar medžiagų, dirbdamas sau neužsidirbčiau. Man 67-eri, kiekvieną dieną išmokstu kažko naujo, ir idėjos darbams neišsenka. Savo darbą laikau hobiu, todėl laikas labai greitai lekia. Už hobį pats sau susimokėti negaliu, todėl tenka daugiau dirbti ne sau.
– Ar laikote save menininku?
– Darbai, kuriuos aš darau, yra meninio pobūdžio. Visgi nelaikau savęs tikru menininku. Esu labiau amatininkas. Amatas šiek tiek labiau praktiškesnis lyginant su menu. Kaip amatininkas pritaikau savo žinias ir kasdienybėje, pavyzdžiui, buityje. Tai labai praverčia.
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 13 valandų
Sparčiai plinta užkrečiamosios gyvulių ligos – apsaugokite savo ūkį
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
- Prieš 16 valandų
Gyvenimo scenarijai: nuo Kvėdarnos iki Vilniaus
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo
- Vakar
Nacionalinis miškasodis! Švęskime atkurtos laisvės 35-metį sodindami miškus ateities
Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur o&
- Kovo 26, 2025
Didelės sugerties sauskelnės-kelnaitės, sergant demencija tinkamos ir dienai, ir nakčiai
Jei demencija sergantis asmuo nelaiko šlapimo, gali būti sudėtinga palaikyti higieną ir komfortą, taip pat parinkti tinkamas higienos priemones. Žmogus, kuriam dėl demencijos sutrikusi orientacija, gali nesuprasti tradicinių sauskelnių naudojimo principo ir atsisakyti jas dėvėti. Sauskelnės-kelnaitės dėvimos kaip įprasti apatiniai drabužiai,
- Kovo 26, 2025
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbų apžvalga
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbai vis dar neužbaigti – dėl iškilusių nenumatytų priežasčių jie buvo du kartus sustabdyti, o šiuo metu jų negalima užbaigti, nes asfaltavimo darbams reikiamas asfaltas pradedamas gaminti tik nuo balandžio mėnesio vidurio ir anksčiau nėra galimybės jo gauti. Asfaltbetonio ba
- Kovo 26, 2025
Atmintinė gyventojams: kaip paruošti rūsį priedangai
Kodėl tai svarbu? Gyvenamųjų namų rūsių paruošimas priedangai yra itin svarbus dėl kelių pagrindinių priežasčių: Visų pirma, tai suteikia greitą ir prieinamą apsaugą. Savivaldybės parinktų priedangų skaičius yra ribotas, o kritinėje situacijoje gali nebūti pakankamai laiko jas pasiekti. Turint iš anksto paruoštą rūsį, gyven
- Kovo 26, 2025
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės. Jaunimo politikos ambasadoriai – tai aktyvūs jauni žmonės, kurie savo savivaldybėse skatina bendraamžių įsitraukimą į jaunimo politiką. Jie prisideda prie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimo, domisi priimamais sprendimais, jaunimui skirtomis galimybėmis
- Kovo 26, 2025
Tauragės apskrities policija užkirto kelią neteisėtai tabako prekybai
Kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomas cigaretes, atliko kratą vyro, gimusio 1952 m., gyvenamosiose patalpose, esančiose Klaipėdos mieste. Kratos metu rasta ir paimta 1 964 pakelių cigarečių nepaž
- Kovo 26, 2025
A diviziono aštuntfinalio poros: kas labiausiai gali nustebinti ir kur mažiausiai intrigos?
Pasibaigus „Nostra.lt-RKL“ reguliariajam sezonui, keturios komandos iškeliavo ruoštis „Lyderių taurei“ ir prisijungimui ketvirtifinalio etape, o likęs aštuonetas jau šią savaitę stos į kovą savo aštuntfinalio porose Tauragės „Tauragė“ (17/13, 6 vieta) vs Prienų „Tikodenta
- Kovo 26, 2025
Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas – jausmų ir mokslinių įžvalgų sintezė
Kovo 25 d. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jaunos moters, gamtos fotografės ir tekstų rašytojos Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas. Knyga, parašyta atviro dienoraščio forma, atveria gilų ir jautrų pasakojimą apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimt
- Kovo 26, 2025
Rankininkės iškovojo kelialapį į U19 čempionato finalinį ketvertą
Tauragiškės, rankininkės įveikė Pasvalio SM ir iškovojo kelialapį į Lietuvos merginų rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą Kovo 25 d., savo aikštelėje, Inetos Laugalienės treniruojamos rankininkės iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino kelialapį į Lietuvos jaunimo rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą. Merginos