J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.
– Kada ir kaip susipažinote su amatais?
– Turbūt kai mokiausi Klaipėdoje, tuo metu 41-ojoje profesinėje mokykloje. Man buvo 15. Manoji profesija buvo tapyba ir meninis dažymas. Bet jau save, kaip besidomintį menais ir amatais, prisimenu nuo pirmos klasės. Ne tik aš pats, bet ir brolis mėgdavo iš šakų, medžio atraižų drožinėti įvairius darbelius. Kokią tik šaką pamatydavom, tai ir pjaustydavom.
– Ar visad ėjote amatininko keliu?
– Kelias buvo vingiuotas. Kai pabaigiau profesinę mokyklą, dirbau Kelmėje, trikotažo gamykloje. Paskui11 metų dirbau Tauragėje, įmonėje „Tauragės vandenys“. Vėliau mūsų įmonė pradėjo irti. Pakeičiau kryptį. Taip susipažinau su baldų gamyba. Pradėjau gaminti krėslus, lovas. Šalia medžio dirbtuvių buvo ir akmens dirbtuvės. Kartais eidavau ten dirbantiems padėti, po truputį ir akmuo pasidarė artimas. Tada kurį laiką dirbau paminklų dirbtuvėse. O kai turėdavau laisvo laiko, pasigamindavau ir sau kažką iš medžio gabalėlio. Skaptuodavau įvairias skulptūrėles ir pastebėjau, kad žmonėms jos patinka. Vis daugiau laiko praleidau dirbdamas su medžiu. Taip ir žingsniavau. Visame šitame kelyje dar ir technologijų mokytoju spėjau padirbėti. Dar ir paveikslus tapiau kurį laiką, kai buvau susižeidęs pirštus. Drožinėti, tašyti akmens tuo metu negalėjau, tai pradėjau tapyti. Ties vienu amatu neapsistojau – tapiau, drožinėjau iš medžio, tašiau akmenį, liejau iš betono, lanksčiau iš geležies.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro feisbuko nuotrauka
– Kaip atsidūrėte Skaudvilės krašte?
– Gimiau Klaipėdos krašte, tarp Natkiškių ir Pagėgių. Kai mokiausi pirmoje klasėje, sudegė mūsų šeimos namas, neliko nei šaukštų. Tėvai ieškojo sau geresnės gyvenimo vietos, taip ir atsidūrėme čia.
– Kaip sekėsi įsilieti į Skaudvilės bendruomenę?
– Gavau darbo pasiūlymą iš Skaudvilės seniūnijos. Puikiai sutarėme su tuometiniu seniūnu Virginijumi Budvyčiu. Nudrožiau vieną iš didesnių darbų, kuris dabar kabo Skaudvilės seniūnijos pastate. Išvydęs mano darbą seniūnas nutarė, kad tokių darbų reikia daugiau. Planavome parkelio prie Skaudvilės gimnazijos atnaujinimą – ieškojome akmenų, tiesėme takučius, bandėme erdvę padaryti kuo jaukesnę. Seniūnas buvo labai užsidegęs – pas mane atvažiuodavo po kelis kartus per dieną su vis naujais pasiūlymais. Medžiagomis rūpinomės patys, padėjo ir kraštiečiai.
– Ar prieš savo kūrinius paleidžiant į pasaulį stengiatės juos įamžinti prisiminimui?
– Kartais net nespėju nusifotografuoti savo darbų – žiūrėk, jis jau iškeliavęs kažkur. Dariau Skaudvilėje savo parodą – kiek sugebėjau, darbus ar jų nuotraukas suradau. Bet jų labai daug, nesugraibysi visų. Kai kurie mano darbai iškeliavę net į užsienį. Kai kurių savo kūrinių net neprisimenu. Kažkada man pažįstamas sako: „Tavo paveikslą turiu.“ O aš net nesuprantu, apie kokį paveikslą jis kalba. Kartais einu pro kapines – žiūriu, mano darbo paminklas, nes detalės pažįstamos. Dirbdamas paminklų dirbtuvėse ne tik pats tašydavau akmenį, bet ir braižydavau maketus, eskizus. Buvo ir daug kūrybinių idėjų atiduota.
– O kuris amatas jums arčiausiai širdies?
– Darbas su kiekviena medžiaga labai skirtingas. Nemažai lėšų reikia išleisti perkant įrankius. O norint padaryti ypatingą darbą, reikia turėti kokybiškų ir kuo įvairesnių įrankių. Kiekvienai medžiagai atskira technologija. Su medžiu galima išdirbti kuo detalesnį vaizdą, nes medis minkščiausias. Bet lauko sąlygomis medis ne toks atsparus, kaip, pavyzdžiui, akmuo. Medis pradeda trūkinėti nuo oro sąlygų – kartais net gaila pastangų.
– Kur įgijote amatininkystės įgūdžių?
– Visko išmokau per smalsumą, jis svarbiausias visose srityse. Mano susidomėjimas amatais prasidėjo nuo tapybos – drožti nesimokiau. Viską, ką moku dabar – drožinėti, tašyti, lieti – išmokau savarankiškai, žiūrėjau įvairias pamokas internete. Profesionaliai išmokau tik tapymo ir meninio dažymo. Kai pradėjau dirbti paminklų dirbtuvėje, tenai ir skyriau daugiau laiko amatams – drožinėjimui, akmens skaldymui. Imi ir droži, jei turi vaizduotę. Mes su broliu mokėmės toje pačioje mokykloje, aš tapymo ir medinio dažymo, o jisai – akmentašystės. Brolio sūnus irgi užsiima amatais – iš akmens skaldo neįprastus paminklus, brolio dukra irgi netoli amato – architektė. Šeimoje vienas kitam perduodame patarimus, smagu pasidalinti kūrybinėmis idėjomis.
– Kaip manote, ar žmonės vis dar vertina rankų darbo kūrinius?
– Nemažai sulaukiu užsakymų padaryti interjerui detalių, baldų. Bet baldams, pavyzdžiui, reikia laiko ir ypatingo dėmesio. Didelę darbo dalį gali padaryti staklės, apdirbimo mašinos. Apdirbant rankomis reikia laiko ir pastangų. Net jei ir gaunu paskutiniu metu užsakymų kažką išdrožti, neturiu tam laiko. Esu Skaudvilės seniūnijos darbuotojas, tai pagrindinis mano darbas. Bet jei kalbant apskritai, manau, amatininkystė vis dar vertinama. Kai dirbau technologijų mokytoju, supratau, kad kol vaikas savo rankomis nepalies, pavyzdžiui, medžio, pats neįkals vinies, jis nesupras, kaip viską atlikti – be rankų darbo, praktikos, sukurti nieko neišeina.
– Nemažai laiko atiduodate kitų žmonių idėjoms įgyvendinti, ar yra laiko užsiimti amatu savo malonumui?
– Kaip mano vienas kolega sakydavo – jei turi laiko drožinėti sau, tai jau labai gerai gyveni. Daugiausia kuriu dėl kitų. Liūdna, kad nelieka laiko sau, bet ne visada yra ir noro ar medžiagų, dirbdamas sau neužsidirbčiau. Man 67-eri, kiekvieną dieną išmokstu kažko naujo, ir idėjos darbams neišsenka. Savo darbą laikau hobiu, todėl laikas labai greitai lekia. Už hobį pats sau susimokėti negaliu, todėl tenka daugiau dirbti ne sau.
– Ar laikote save menininku?
– Darbai, kuriuos aš darau, yra meninio pobūdžio. Visgi nelaikau savęs tikru menininku. Esu labiau amatininkas. Amatas šiek tiek labiau praktiškesnis lyginant su menu. Kaip amatininkas pritaikau savo žinias ir kasdienybėje, pavyzdžiui, buityje. Tai labai praverčia.
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd